Naudodami trąšas, pesticidus soduose ir uogynuose, augintojai neišvengia įvairių klaidų. Ypač skaudžios jos būna nerūpestingai naudojant herbicidus.

Versliniuose soduose pomedžių apsaugai nuo piktžolių naudojami herbicidai, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas (raundapas Bio, raundapas Gold, glifosas ir kiti). Neatsargiai juos panaudojus, pažeidžiamos vaismedžių šakos, vaisinės šakutės, lapai. Jei, tarkime, praėjusiais metais, herbicidais purškiant pomedžius, vėjas užnešė skiedinio dalelių ant lapų, kitais metais išaugs šakos su smulkiais, ištįsusiais, gelsvais lapeliais. Tokios šakos keletą metų skursta, neaugina vaisių.

Pomedžius purškiant herbicidu rausvojo pumpuro tarpsniu, patekęs ant derančios obels preparatas pažeidžia vaisių užuomazgas, išauga deformuoti, pažeista odele vaisiai.

Vėlyvosioms šalnoms pažeidus obuolių užuomazgas, taip pat išauga panašiai pažeisti obuoliai.

Augimo reguliatorių tipo herbicidai (MCPA, 2,4-D ir kiti), patekę ant vaismedžių lapų, įsiskverbia į augalą kaip sisteminiai preparatai. Išaugę lapai ir vaisiai būna deformuoti, ištįsę, susiraitę, vaisiai – smulkūs, netaisyklingos formos.

Ypač atsargiai reikia naudoti tokius dirvinius herbicidus kaip gesatopas, simazinas, atrazinas (jų sodininkai mėgsta įsivežti iš kaimyninės Lenkijos). Šių herbicidų veikimas priklauso ne tik nuo preparato dozės, bet ir nuo dirvožemio mechaninės sudėties, drėgmės kiekio, panaudojimo laiko.

Pažeistų vaismedžių lapai gelsta, jų kraštai ruduoja, raitosi, vėliau sudžiūsta ir nukrinta. Pažeisti vaismedžiai gali keletą metų nederėti. Tačiau jei pažeista nedaug, jau tais pačiais metais gali išaugti nauji sveiki lapai.