Spalio pirmosiomis dienomis Lietuvos žemės ūkio universitete šurmuliavo rudeninė „Agropanorama 2004“. Kaip ir kasmet, čia tilpo visi eksponatai: nuo naujutėlaičio traktoriaus iki vėlyvosiomis uogomis aplipusio aviečių krūmelio, nuo trąšų maišo iki kadagio dūmais kvepiančio rūkyto kumpio. Ir parodos lankytojų interesai buvo skirtingi: vienas ieškojo sėjamosios, kitas buvo laimingas užvalgęs „parodinės“ košės ir riestainių vaikams nupirkęs.

Šiemetinė paroda „Agropanorama“ vyko Lietuvos žemės ūkio universiteto 80 metų jubiliejaus išvakarėse. Universiteto rektorius prof. habil. dr. Albinas Kusta pabrėžė, kad mokslo įstaiga gyvena ne vien sau, bet visai valstybei, visiems Lietuvos žmonėms. Pasak rektoriaus, kuo glaudesni yra ryšiai su agroverslininkais, tuo pasiekiama didesnė nauda mokslui.

Parodos atidaryme dalyvavęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas atkreipė dėmesį į solidžią šviečiamąją parodos programą ir akcentavo ekologinės produkcijos auginimo ir paruošimo svarbą. Premjeras patikino, kad tuo užsiimantys žmonės turės reikalingas pajamas, bei ragino žemdirbius nepraleisti atsivėrusių galimybių pasinaudoti ES fondų parama.

Lietuvos žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis apgailestavo, kad universitete sukauptas didžiulis mokslinis potencialas, deja, ne kasdien panaudojamas. Šiuolaikinis žemės ūkio verslas siūlo gausybę sprendimų, tačiau žemdirbiui labai trūksta neutralaus arbitro, galinčio nešališkai konsultuoti ir patarti. Ministras vylėsi, kad parodoje žemdirbiai turės galimybę pasitarti, gauti naujos informacijos, nors žinant, kad pasėlius šiemet deklaravo 238 tūkstančiai žemės savininkų, 40 tūkstančių parodos lankytojų neatrodo labai daug.

LŽŪU žemės ūkio mokslo ir technologijų parko vadovas Rimantas Čiūtas pastebėjo, kad šioje parodoje pasikeitė trečdalis dalyvių (anksčiau tokių būdavo ketvirtadalis arba penktadalis). Kaip ir ankstesnėse parodose šalia verslo lyderių, savo ekspozicijomis užimančių po 1 000 ir daugiau kvadratinių metrų, glaudėsi gausus būrys kaimo amatininkų ir sodininkų. Beje, smulkieji prekeiviai buvo ypač aktyvūs, jau vasaros pabaigoje visos vietos iš anksto buvo užsakytos.

Ir šiemet parodos organizatoriai pasigedo svaresnės valstybinių institucijų paramos. Pagrindinis renginio finansavimas teko žemės ūkio verslo lyderiams. Pasak R. Čiūto, jei nebūtų parodos informacinių rėmėjų, 150 000 Lt kainuotų vien tik reklama žiniasklaidoje. Būtina atnaujinti universiteto infrastruktūrą. Ir ne vien dėl parodos dalyvių patogumo: 2007 metais universiteto teritorijoje turėtų vykti Pasaulinės artojų varžybos.

3. Parodos medaliu apdovanota Lietuvos žemdirbystės instituto vasarinių miežių veislė Aura: atspari išgulimui, vidutinio aukščio, varpų ilgis 6,5-7,2 cm, grūdai stambūs – 1 000 grūdų masė 48,5 g. Veislės autoriai - A. Leistrumaitė, S. Švedienė, K. Leistrumas, G. Liutkevičius ir P. Petrauskas (nuotraukoje LŽI leidybos ir informacijos grupės darbuotoja A.Gaurilčikienė)

4. Kasmet parodos metu rengiamam Lietuvos Respublikos Prezidento taurės konkūrui šiemet buvo suteiktas tarptautinių varžybų statusas. Konkūro prizinis fondas siekė 20 tūkst. litų. Prezidento pereinamoji taure jau antrus metus iš eilės atiteko Rimantui Babrauskui (žirgas Lemūras). Specialiuosius prizus už meistriškumą įsteigė AB „Achema“ ir UAB „Vyrybalt“

5. Riebalų rūgščių metilo esteris (RRME) Lietuvoje dar nėra populiarus, tačiau UAB „Rapsoila“ komercijos direktorius Kazys Gelžinis buvo labai nustebęs, sulaukęs didelio parodos lankytojų ir eksponatų vertinimo komisijos narių dėmesio. Ekologiškai švarus kuras – dyzelino analogas – buvo apdovanotas medaliu ir diplomu. RRME įmonėje pradėtas gaminti tik nuo šių metų gegužės. „Kol kas ekologiškas kuras nėra labai paklausus, vairuotojai į jį žvelgia skeptiškai. Dyzelinas su 5 proc. RRME priedu parduodamas 11 Lukoil degalinių, gryno RRME galima įsigyti tik Mažeikiuose“, – teigė K. Gelžinis

6. Parodos diplomą už gražiausiai apipavidalintą ekspoziciją gavo UAB „Oliseta“. Ukmergės rajone, Barboriškių kaime įsikūrusios, aštuntus veiklos metus skaičiuojančios firmos direktorė Violeta Olisevičienė (dešinėje) sakė, kad šiemet labiausiai perkamos gėlės pelargonijos – ir svyrančiosios, ir kompaktinės

7. Parodos metu atidarytas „Lytagros“ lėšomis įrengtas Technikos komercijos ir vadybos kabinetas. Į rekonstruotą auditoriją investuota 120 tūkst. litų. „Agroverslininkams ne tas pats, kaip gyvuoja žemės ūkio specialistų kalvė, kokiomis sąlygomis jie įgyja specialybę. Mūsų įmonėje dirba 130 šios aukštosios mokyklos absolventų“, - sakė A. Balsys. LŽŪU rektorius A. Kusta ir „Lytagros“ direktorius A. Balsys pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį

8. Tik pernai Hanoverio parodoje „Agritechnica“ pristatytą mažąjį Valtra C serijos traktorių šiemet išvydo ir Lietuvos ūkininkai. Nedidelės galios (115 AJ) su 4 cilindrų varikliu traktorius ypač domino daržininkus, sodininkus ir gyvulių augintojus. Nors traktorius ir mažas, bet turi daug privalumų: kabinoje gali būti įrengtas net kondicionierius. Vidutiniškai traktoriaus 1 AJ su komplektuojamomis detalėmis kainuoja 1 200 Lt. Kitąmet Suomijos kompanija į rinką pateiks dar mažesnį A serijos traktorių

9. Parodos medaliu apdovanota kombinuota sėjamoji Rabe Megaseed 6002 – pati didžiausia (6 m) kompanijoje „Rabe“ gaminama pneumatinė universali sėjamoji su žemės dirbimo įranga. „Su ja galima sėti ir į arimą, ir į ražieną. Vienas iš privalumų – po lėkščių mechanizmu įrengtas tankinimo volas. Privolavimo ratelių forma tokia, kad labai gerai užspaustų sėklos išsėjimo vietą“, - agregatą apibūdino UAB „Ivabaltė“ pardavimų vadybininkas Sigitas Šakys. Ja galima sėti įvairių augalų sėklą – žirnių, rapsų, žolių ir kitas. Rabe Megaseed sėjamosios gali būti 3, 4, ir 4,5 m pločio

10. Tarp parodos laureatų – savaeigis smulkintuvas New Holland FX 30. AB „Lytagra“ vadybininkas Juozas Kalinauskas tvirtino, kad toks smulkintuvas – tinkamiausia mašina stambiame gyvulininkystės ūkyje, kur per trumpą laiką reikia sudoroti didelius žolynų ar kukurūzų plotus. Smulkintuve įrengtas jautrus daviklis: patekus metalo dalelei, smulkinimo aparatas tuoj pat išjungiamas

11. Prieš kelerius metus Radviliškio mašinų gamykloje pradėtas gaminti uogų skynimo kombainas Jovaras tapo nepamainomu sodininkų pagalbininku. Iš viso pagaminti 42 kombainai, 27 parduoti. „Kombainas uogas skina ypač švelniai, rankomis sutraiškoma daugiau serbentų. Su juo per dieną galima surinkti uogas iš 4-5 ha lauko“, – sako Radviliškio mašinų gamyklos marketingo skyriaus viršininkas K. Utkus

12. Ūkininkai, norintys pagaminti pigų ir kokybišką silosą, dairėsi po „Alfa Agro“ ekspoziciją. Medaliu įvertintoje Pöttinger Jumbo 66 m3 talpos (28 t žaliosios masės) rinktuvinėje priekaboje sumontuoti 45 peiliai, kurie žolę susmulkina 34 mm dalelėmis. „Tyrimais įrodyta, kad gaminti silosą su tokia priekaba pigiau negu su savaeigiu smulkintuvu“, – teige „Alfa Agro“ pardavimų vadybininkas A. Kalinauskas. Tokia priekaba kainuoja 210 tūkst. litų