Viduramžiais buvo manoma, kad vaistinių augalų gydomosios savybės priklauso nuo augalo dalių morfologinių požymių. Jatrochemijos pradininkas Paracelsas teigė, kad tik ženšenio šaknys yra panacėja nuo visų ligų, nes jų forma primena žmogaus figūrą. Ar yra jam lygių augalų savo gydomąja galia? Manoma, kad taip. Tai - rausvoji rodiolė.

Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea L.) - storalapinių (Crassulaceae) šeimos, iki 60 cm užaugantis daugiametis žolinis augalas. Botaninis rodiolės (Rhodiola L.) genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „rhodon“ – rožių kvapo šakniastiebiai.

Rodiolės šakniastiebis storas, mėsingas, mazguotas, padengtas auksinio atspalvio žvynais, gal todėl Altajaus bei Sibiro senbuviai augalą „aukso šaknimi“ (zolotoj korien) vadina. Stiebų daug, jie nešakoti. Lapai pražanginiai, bekočiai, paprasti, lancetiški. Žiedai dvilyčiai, ryškiai geltoni, žiedynas skydiškas. Rodiolės vaisiai - rausvi arba žalsvi lapavaisiai.

Rausvoji rodiolė – kalnų pašlaičių augalas, paplitęs Pirėnuose, Sajanuose, Karpatuose, Alpėse, Altajuje, Tolimuosiuose Rytuose.

Rodiolės auginimo paslaptys?

Lietuvoje šis augalas auginamas saulėtoje vietoje, priesmėlio dirvoje. Dauginamas sėklomis ir šakniastiebių dalimis.

Rodiolės sėklos, sumaišytos su smėliu (santykiu 1:3), sėjamos vėlai rudenį, prasidėjus šalnoms. Tačiau galima sėti ir anksti pavasarį, prieš tai jas 1-2 mėnesius stratifikavus nuo 0 iki 5°C temperatūroje. Sėjinukai lėtai auga ir vystosi. Augalai pražysta tik antraisiais-ketvirtaisiais auginimo metais.

Praktiškiau rodiolę dauginti vegetatyviai – 1-2,5 cm ilgio šakniastiebio dalimis, turinčiomis ne mažiau kaip du pumpurus. Paruošti šakniastiebiai į nuolatinę vietą sodinami pavasarį (kovo pabaigoje-balandžio pradžioje) 25x25 cm atstumais (jų pumpurai paliekami dirvos paviršiuje), pridengiami nuo tiesioginių saulės spindulių. Prigyja 95-100 proc. sodinukų, kurie gerai auga ir vystosi - jau pirmaisiais auginimo metais išaugina stiebus ir pražysta.

Rausvoji rodiolė atželia anksti pavasarį (balandžio pradžioje) ir netrukus suveši. Augalai ypač dekoratyvūs pumpurų krovimo ir žydėjimo (gegužės-birželio mėn.) metu. Sėkloms subrendus (rugpjūčio mėn.), antžeminė dalis nuvysta. Tai ženklas, kad jau laikas ruošti vaistinę žaliavą.

Kaip ruošiama žaliava?

Vaistinė žaliava – rausvųjų rodiolių šakniastiebiai su šaknimis (Rhodiolae roseae rhizoma cum radicibus), primenančiais žmogaus ranką sulenktais pirštais. Žaliava ruošiama antrųjų-ketvirtųjų auginimo metų vegetacijos pabaigoje (rugpjūčio-rugsėjo mėn.) arba anksti pavasarį (balandžio pradžioje). Šakniastiebiai kasami, plaunami tekančiu vandeniu, nuvalomos žemės, šaknys apipjaustomos (išpjaustomi puviniai ir rudas kamštinis audinys). Po to šakniastiebiai supjaustomi plonais, 4-5 cm ilgio gabalais ir džiovinami 40-60°C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinta žaliava būna malonaus rožių aromato, šakniastiebių lūžio vieta - baltos arba rožinės spalvos.

Kuo naudinga rodiolė?

Jos šakniastiebiuose ir šaknyse gausu fenolinių junginių, cukrų, organinių rūgščių, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų, mikroelementų (ypač mangano). Rausvąją rodiolę jau I a. aprašė gydyto-jas ir gamtininkas Dioskoridas. Ilgus amžius gerosios šio vaistinio augalo savybės žinotos ir taikytos Tibeto, Kinijos medicinoje. Altajuje ir šiandien rodiolės arbata vertinama kaip tonizuojanti ir jėgas atstatanti priemonė.

Eksperimentais įrodyta, kad rodiolės etanolinės ištraukos ir vandeniniai užpilai mažina fizinį ir protinį nuovargį, kelia darbingumą bei didina organizmo atsparumą ligoms.

Rodiolės preparatų adaptogeninis veikimas artimas aralinių šeimos augalams (kininiam ženšeniui, juodajam eleuterokokui).

Namuose galima paruošti rausvųjų rodiolių šakniastiebių arbatą. Gėrimas yra gero skonio ir skleidžia malonų rožių aromatą. Ruošiama: arbatinis šaukštelis susmulkintų šakniastiebių užpilama 1 litru verdančio vandens, pavirinama 7-10 min. ant liepsną paskirstančiojo tinklelio; paprasčiau ruošti termose. Po 40 min. jį galima vartoti. Gėrimas paskaninamas medumi ar cukrumi. Gerti ne daugiau kaip 3 stiklines per dieną.

Pastaba: rausvųjų rodiolių žaliavos ir iš jos pagamintų preparatų nevartoti padidėjus kraujospūdžiui, nervingumui, kankinant nemigai. Daugelyje šalių rodiolių šakniastiebių su šaknimis ištraukos, koncentruoti užpilai naudojami kosmetikoje kaip tonizuojamoji, uždegimus malšinanti bei prakaitavimą mažinanti priemonė.

Tad auginkime rausvąją rodiolę: ji pavasarį ar vasarą papuoš darželį, o rudenį ir žiemą – aromatinga arbata pamalonins ir praskaidrins nuotaiką.