Į sodus reikia sodinti tik geriausios kokybės medelius: sveikus, be virusų, gerai išaugusius ir taisyklingai išsišakojusius. Tyrimų rezultatai ir praktika rodo, kad tokie medeliai jau antraisiais metais po pasodinimo duoda po 5 kg obuolių. Trečiaisiais-ketvirtaisiais metais derlius padvigubėja ir, jei pasodinta 1,5 arba 2 tūkst./ha medelių, galima gauti 15-20 t derlių.

Gerai išaugusius, sveikus pirmarūšius, nors ir nešakotus, vienerių metų sodinukus jau galima sodinti, bet visada reikia prisiminti, kad jie derės metais vėliau, nes reikės mažiausiai metus formuoti vainiką. Gerai išaugęs medelis turi būti mažiausiai 100 cm aukščio, jo šaknys tankios, sveikos, o kamieno skersmuo 30 cm aukštyje turi siekti mažiausiai 12 mm.

Sodininkai vertina šakotus vienerių metų sodinukus, tačiau ne visos veislės mūsų klimato sąlygomis linkusios šakotis pirmaisiais metais.

Dvimečiai pirmarūšiai medeliai turi būti tiesūs, kamienas 60-80 cm aukščio, turėti ne mažiau kaip keturias, tinkamu (kuo horizontalesniu) kampu augančias, proporcingai aplink kamieną išsidėsčiusias, ne trumpesnes kaip 30 cm ilgio šakas ir viršūnę. Šoninių šakų storis neturi viršyti pusės kamienėlio skersmens prie atsišakojimo vietos. Šaknys turi būti kuokštinės, gausios, 25 cm ilgio.

Gerai būtų, kad ruošdamiesi pirkti medelius, juos apžiūrėtumėte dar augančius medelyne. Jei medeliai medelyne sveiki, tai jų ir eilės vienodo aukščio. Silpni medeliai gali būti užsikrėtę virusais arba sirgti jų poskiepiai, neteisingai suaugęs įskiepis su poskiepiu.

Plonų ir neišsišakojusių medelių niekada neverta pirkti ir sodinti - neaugs ir silpnai derės.

Vešliau auga, mažiau serga, veda geresnės kokybės vaisius ir derlingesni būna devirusuoti arba testuoti nuo virusų sodinukai. Devirusuoti sodinukai kokybės dokumentuose žymimi vf raidžių santrauka. Kad medeliai buvo testuoti ir yra neapsikrėtę žinomais virusais, rodo santrauka vt.

Prieš perkant medelius, reikia įsitikinti, ar sodinamoji medžiaga turi kokybę liudijančius dokumentus. Nepakanka pasakymo, kad medeliai devirusuoti, ar kad jie yra elitiniai. Tokie teiginiai turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais.

Perkant sodinukus, visada reikia labai atidžiai juos apžiūrėti. Medelių stiebas turi būti sveikas. Mechaninius pažeidimus, žievės įtrūkimus, neužgijusias žaizdeles pastebėti lengva, tačiau taip pat būtina atkreipti dėmesį į žievės spalvos pasikeitimus. Jei matosi gelsvai rusvų, pailgų dėmių ar žievė vietomis įdubusi, reiškia, kad toks sodinukas jau serga žievės ligomis ir po metų kitų užsikrės vėžiu ir žus. Neblizganti, susiraukšlėjusi žievė rodo, kad medelis padžiūvęs – ne šviežiai iškastas iš žemės. Reikia taip pat atkreipti dėmesį, ar šakų galuose ir viršūnėje jau yra susiformavęs pumpuras. Tai rodo, kad medeliai baigė augti ir yra pasiruošę žiemos periodui.

Kad į sodą patektų geriausios kokybės medeliai, rekomenduojama juos iškasti tik prieš pat vežant, kad jie nedelsiant būtų vėl pasodinti. Rekomenduojama iš anksto su pardavėjais susitarti dėl vaismedžių iškasimo laiko.

Skiepai dažniausiai vežami sunkvežimiu. Sunkvežimo kėbulo dugnas išklojamas drėgnais šiaudais. Medeliai pradedami krauti nuo kėbulo galo pasvirai, viršūnėmis į lauko pusę. Medelių eilės perklojamos drėgnais šiaudais. Baigiama krauti kėbulo pirmagalyje. Sukrovus visus medelius, jie uždengiami brezentu. Dar geriau skiepus vežti dengtomis mašinomis. Atvežti skiepai tuoj įkasami, kad nedžiūtų šaknys. Įkasti dar ir palaistomi.

Vaismedžiai sode turi būti pasodinti tinkamais atstumais. Atstumai priklauso nuo veislės, poskiepio bei auginimo būdo. Obelų su pusiau žemaūgiais poskiepiais į hektarą galima pasodinti nuo 1 000 iki 2 000. Su žemaūgiais poskiepiais - nuo 3 000 iki 4 000. Tankiau pasodinti vaismedžiai greičiau užima jiems skirtą plotą ir atitinkamai anksčiau pradeda maksimaliai derėti.

Svarbu ne tik tankumas, bet ir medelių išdėstymo būdas sode. Populiariausias - sodinimas eilėmis (kai medeliai eilėse sodinami tankiau ir augdami sudaro ištisas juostas). Stačiakampė sodinimo schema (atstumai tarp eilių didesni negu eilėse) patogiausia ir technologiniu požiūriu. Tarpueiliai dirbami, šienaujami arba kitaip prižiūrimi tik viena kryptimi, o pomedžiai purškiami herbicidais, kad neaugtų žolės.

Vaismedžių eiles geriausia planuoti šiaurės pietų kryptimi. Taip išdėstyti vaismedžiai geriausiai apšviečiami rytais ir vakarais. Rytų vakarų krypties reikėtų laikytis tik vakariniuose Lietuvos rajonuose ir labai atvirose vietose, kur stiprūs vakarų vėjai deformuoja vainikus.

Sodinant medelius rečiau, kuoliukais pažymima kiekvieno medelio vieta. Tankiai sodinant daug praktiškiau sužymėti eiles, o po to išilgai eilės ištempti vielą su ženklais, atitinkančiais medelių vietas. Prie ženklų gręžiamos grąžtu arba kasamos kastuvu iki 30 cm gylio duobutės. Jų skersmuo turi atitikti šaknų skersmenį ir siekti 30-40 cm. Kai duobutės iškastos, galima sodinti medelius.

Prieš sodinant vaismedžius, jų šaknis rekomenduojama pamirkyti galvijų mėšlo ir molio tyrėje. Mėšle esančios biologiškai aktyvios medžiagos gydo žaizdas, apveltos šaknys apsaugomos nuo išdžiūvimo sodinimo metu.

Medeliams sodinti reikia dviejų žmonių - vienas laiko medelį, o kitas užpila šaknis. Į dugną įberiama vienas du kastuvai žemės, padaromas kauburėlis, kad, įstačius medelį į duobę, šaknys pasiskleistų į šonus. Medeliai statomi prie ženklo ant sodinimo juostos tokiame aukštyje, kad skiepijimo vieta būtų 5-10 cm nuo žemės paviršiaus, visų medelių vienodame aukštyje. Tai labai svarbu, nes medeliai pasodinti per daug giliai, šaknis išleidžia iš kultūrinės dalies ir nustoja būti žemaūgiai. Šaknys turi būti vienodai paskleistos, nesusisukusios, ir tik tuomet galima pilti ant jų žemę. Atsargiai pilant žemę, augalas kelis kartus papurtomas (kad tarp šaknų pribirtų žemės). Užpylus sluoksnį žemių, jos apminamos. Kai duobutė jau visiškai užpilta, aplink medelį dirvos paviršius įminamas - padaromas lyg dubuo laistyti.

Kartais spalio mėnesį laikosi labai sausas oras, tada pasodintus medelius reikia palaistyti - kiekvienam užpilti po kibirą vandens. Kuo daugiau vandens, tuo labiau dirva priglus prie šaknų. Silpni lietūs to nepadarys. Antrasis darbas - mulčiavimas. Mulčias saugo dirvą nuo išdžiūvimo, o vaismedžių šaknis nuo iššalimo. Mulčiuota dirva nesupuola, esti geresnės struktūros, joje tinkamas vandens ir oro santykis.

Medelius pasodinti reikia suskubti per spalio mėnesį. Tinkamiausias sodinimo laikas - pirmoji spalio pusė.