Pašarinės pupos – baltymingi augalai, jose yra visų nepakeičiamųjų amino rūgščių, tačiau pupose randama medžiagos, vadinamos tripsino inhibitoriumi, kuris paukščių organizme slopina virškinimo procesus.

Pupose yra 87,0-92,6 proc. sausųjų medžiagų, 22-33 proc. baltymų, 1,4-2,6 proc. riebalų, 7-8 proc. ląstelienos, 2 142 – 2 703 kcal/kg apykaitos energijos. Dėl jose esančių antimitybinių medžiagų, paukščiams pupų per daug duoti negalima. Siekiant nustatyti, koks optimaliausias jų kiekis gali būti paukščių lesaluose, ŽŪB „Staniūnai“ ir ūkininkės I.Tamošiūnienės ūkyje (Panevėžio r.) atlikti bandymai.

Lesinami pupomis viščiukai broileriai priaugo daugiau

Staniūnų paukštyne buvo sukomp-lektuotos viena kontrolinė ir keturios tiriamosios Hybro-3 kroso vienadienių viščiukų grupės po 90 paukščių kiekvienoje. Kontrolinės grupės viščiukai buvo lesinami sojų rupiniais, o tiriamųjų broilerių lesaluose sojų rupiniai buvo pakeisti pašarinėmis pupomis: I grupės – 5 proc., II grupės – 10 proc., III grupės – 15 proc., IV grupės – 20 proc.

Remiantis tyrimų rezultatais nustatyta, kad didinant pašarinių pupų kiekį broilerių lesaluose, didėja ir paukščių svoris. Keturių savaičių amžiaus broileriai, gavę lesalų su 5, 10, 15 ir 20 proc. pupų, svėrė atitinkamai 593, 711, 776 ir 781 g. Vėliau, lesinami mažesnio maistingumo lesalais, daugiausiai svorio priaugo IV grupės broileriai. Pastarosios grupės šešių savaičių gaidžiukai svėrė 1 907, o vištaitės – 1 642 g. Suskaičiavus lesalų sąnaudas 1 kg prieaugio, geriausi rodikliai gauti III ir IV grupėse, atitinkamai 2,35 ir 2,50 kg.

Skerdenų tyrimo duomenimis, visų tiriamųjų grupių broilerių skerdenos išeigos buvo didesnės negu kontrolinių paukščių: gaidžiukų 1,19, 1,76, 0,91 ir 0,72 (atitinkamai I, II, III ir IV grupių), o vištaičių – 2,94, 2,15, 1,77 ir 2,77 proc. (atitinkamai I, II, III ir IV grupių). Gaidžiukų skerdenų išeiga padidėjo nuo 67,22 iki 69,48 proc., vištaičių – nuo 65,86 iki 68,80 proc. Tiriamųjų grupių gaidžiukų labiau išsivystė kojų, o vištaičių – krūtinės raumenys. Tai siejama su skirtingų lyčių paukščių vystymosi ypatumais, o ne su lesalų sudėties pakitimu. Pastebėta, kad ir gaidžiukų, ir vištaičių skerdenose vidinių riebalų kiekis didėjo, didėjant pupų kiekiui lesaluose. Baltymų ir riebalų kiekis krūtinės ir kojų raumenyse kito mažai. Tuo tarpu mėsos kaloringumas labai priklauso nuo riebalų kiekio joje. Tiriamųjų grupių gaidžiukų kojų raumenų kaloringumas buvo 1 631,7, kontrolinės grupės paukščių – 1 579,3 kcal/kg, vištaičių atitinkamai – 1 685,9 ir
1 610,8 proc.

Remiantis tyrimų rezultatais, viščiukų broilerių lesaluose 5, 10, 15 ir 20 proc. sojų rupinių pakeitus pašarinėmis pupomis, paukščių priesvoriai ir skerdenos išeiga padidėjo, nepasikeitus lesalų sąnaudoms ir nepablogėjus mėsos kokybei. Tačiau pridėjus į broilerių lesalus 20 proc. pupų, kraujyje sumažėja hemoglobino (8,17 proc. gaidžiukų ir 20,05 proc. vištaičių) ir nukle-ino rūgšties kiekis (7,24 proc. gaidžiukų ir 19,72 proc. vištaičių). Taip yra dėl pupose esančių antimitybinių medžiagų, todėl viščiukų broilerių lesaluose pašarinių pupų kiekis neturi viršyti 15 proc.

Žąsiukų lesaluose pupų gali būti daugiau

Kiek pupų galima duoti penimiems žąsiukams, tirta I.Tamošiūnienės sodyboje. Prieš pradedant bandymą, buvo sukomplektuotos kontrolinė ir bandomoji vienadienių Lietuvos vištinių veislės žąsiukų grupės po 20 paukščių kiekvienoje. Kontrolinės grupės žąsiukai buvo lesinami kombinuotaisiais lesalais, kurių sudėtyje buvo 20 proc. saulėgrąžų rupinių. Tiriamųjų žąsiukų lesaluose visi rupiniai buvo pakeisti pašarinėmis pupomis.

Per pirmąsias dvi auginimo savaites bandomieji žąsiukai priaugo 69 g (12,2 proc.) daugiau negu kontrolinės grupės paukščiai. Vėliau taip pat greičiau augo pupų gavę žąsiukai. Keturių savaičių paukščių svoris buvo 258 g (20,54 proc.), o šešių – 261 g (14,07 proc.) didesnis negu kontrolinių. Tačiau 9 savaičių bandomosios grupės paukščiai tesvėrė 60 g daugiau negu kontrolinės. Remiantis šiais duomenis, efektyviausiai lesalus su pupomis žąsiukai panaudoja iki 6 savaičių amžiaus, todėl žąsiukus intensyviai penėti ekonomiškai naudingiausia iki 60-65 dienų. Per šį periodą jų svoris padidėja apie 30 kartų, o lesalų sąnaudos
1 kg prieaugio yra palyginti nedidelės.

Lesalus su pupomis žąsiukai lesė labai noriai. Per 9 auginimo savaitės jie suvartojo vidutiniškai 0,91 kg (7,39 proc.) lesalų daugiau negu kontrolinės grupės paukščiai. Paskerdus nupenėtus žąsiukus, paaiškėjo, kad pupų gavusių paukščių skerdenos išeiga buvo didesnė 3,08 proc. negu kontrolinių žąsiukų. Be to, bandomųjų broilerių kojų raumenyse susikaupė daugiau sausųjų medžiagų (2,22 proc.), riebalų (0,71 proc.), mėsos kaloringumas padidėjo 123,7 kcal/kg. Taigi pašarinės pupos žąsiukų broilerių lesaluose gali sudaryti iki 20 proc. nuo viso lesalo kiekio.