Siekiant Lietuvos vartotojams tiekti aukštos kokybės šviežių vaisių ištisus metus, būtina ne tik pertvarkyti senus, bet ir veisti intensyvius žemaūgius sodus, vedančius labai kokybiškus vaisius ir išsaugoti laikomų vaisių kokybę. Tam būtina diegti naujausias laikymo technologijas, tokias kaip laikymas kontroliuojamoje bei ultražemo deguonies kiekio atmosferoje. Pastarasis laikymo būdas, dar vadinamas ULO technologija, yra ypač modernus.

Vaisiai, laikomi kontroliuojamoje atmosferoje, išlieka kokybiški, tarsi šviežiai nuskinti iki naujojo derliaus. Taip ne tik maksimaliai išsaugojama vaisių kokybė, sumažinami laikymo nuostoliai, bet ir pailginamas vaisių vartojimo terminas. Tai labai svarbu ūkininkams, siekiantiems pelningai parduoti išaugintą produkciją.

Pastarasis laikymo būdas, lyginant su laikymu paprastoje šaldomoje saugykloje, turi šiuos pranašumus: vaisiai išsilaiko 2-4 mėnesiais ilgiau, natūralūs masės nuostoliai sumažėja 2-3 kartus, šalčiui jautrių veislių vaisius galima laikyti aukštesnėje (3-4°C) temperatūroje, laikymo nuostoliai dėl ligų ir fiziologinių pažeidimų sumažėja 2-2,5 karto.

Laikant obuolius šaltai (3°C) tinkamai parinktoje kontroliuojamoje atmosferoje (CO2 - 5 proc., O2 - 1 proc.), kvėpavimo intensyvumą, tuo pačiu ir vaisių nokimo bei senėjimo procesą galima sumažinti dešimtis kartų.

Pernokę ar susenę obuoliai neatitinka kokybės reikalavimų ir jų negalima realizuoti.

Tačiau būtina atsiminti, kad vaisius, po laikymo kontroliuojamoje atmosferoje, būtina aklimatizuoti, t.y. palengva, per keletą dienų saugyklos kamerą išvėdinti ir temperatūrą nuo maždaug 0°C pakelti iki 6-8°C. Priešingu atveju obuoliai patiria didžiulį stresą, kadangi deguonies koncentracija staigiai nuo 4-5 proc. padidėja iki 21 proc., o temperatūra nuo 0-1°C staigiai pakyla iki 15-18°C. Dėl tokio streso obuolių odelė ir vėliau minkštimas per keletą dienų prekybos vietoje paruduoja ir obuoliai tampa netinkami parduoti.

Suprasdami naujausių laikymo technologijų svarbą bei jų įtaką produkcijos kokybei ir jos konkurencingumui vidaus ir užsienio rinkose, stambiausi Lietuvos sodininkystės ūkiai įsirengė po keletą kamerų su kontroliuojama atmosfera. Tačiau jų per mažai, būtina plėsti tokių saugyklų statybą. Priešingu atveju Lietuva dar ilgai pavasarį ir vasaros pradžioje neturės savos sodų produkcijos, ta produkcija netenkins kokybės reikalavimų ir bus nekonkurencinga nei vidaus, nei užsienio rinkose, į kurias stengiamasi įsiskverbti.