Keičiantis ūkininkavimo formoms ir ekonominėms sąlygoms, kinta ir veršelių auginimo technologijos. Pastaraisiais metais vis plačiau tiriamos galimybės, kaip pagerinti veršelių virškinimo ir medžiagų apykaitos procesus, panaudojant mikrobinius preparatus – probiotikus.

Veršeliai normaliai vystosi, jei per pirmuosius tris mėnesius per parą priauga ne mažiau kaip 1 proc. savo masės. Jeigu veršelio priesvoris per parą tėra 0,875 proc. jo masės, tai per pirmuosius metus jis nekompensuoja prarasto svorio ir pakankamai neišsivysto. Genetinis augimo spartos potencialas atsiskleidžia tada, kai per pirmuosius tris mėnesius veršelis per parą priauga apie 1,5 proc. savo kūno masės.

Brangiausias, bet maistingiausias – pienas

Pirmomis veršelių gyvenimo dienomis pagrindinis maisto produktas yra pienas. Jame yra per 200 įvairių gyvam organizmui reikalingų medžiagų. Jos subalansuotos taip, kad pirmomis gyvenimo savaitėmis visiškai patenkintų jauniklio poreikius. Pienas yra vertingas produktas: jo riebalus, baltymus ir ang-liavandenius organizmas pasisavina 96-98 proc. Nors ir labai reikalingas, pienas yra brangus produktas, todėl stengiamasi gyvulių prieauglį juo girdyti kuo trumpiau. Žinant atrajotojų naujagimiams būdingą virškinimo sistemą, ieškoma įvairiausių pašarų, kuriais būtų galima pakeisti pieną, o veršelių augimo intensyvumas nenukentėtų.

Veršeliai gimsta su morfologiškai ir funkciškai silpnai išsivysčiusiu virškinimo traktu. Atrajotojų jaunikliai pašarus virškina panašiai kaip gyvūnai su vienkameriu skrandžiu. Naujagimių atrajotojų didysis prieskrandis, tinklainis ir knygenos per pusę mažesni negu šliužas (tikrasis skrandis). Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais minėtieji skrandžio skyriai auga greitai. Trijų mėnesių prieauglio jie yra keturis kartus didesni už šliužą. Toks santykis būna ir suaugusių gyvulių. Tik šešių mėnesių prieauglio prieskrandžiai jau būna visiškai išsivystę. Tada ir susiformuoja suaugusiems gyvuliams būdingas virškinimo tipas.

Virškinimo sistemos ypatumai

Naujagimių veršelių maistą šliuže ir žarnose virškina virškinimo sulčių fermentai. Daugiausia pasigamina fermento chimozino. Girdomų pienu veršelių prieskrandžiai nefunkcionuoja, todėl atsirūgimo dujose nėra metano. Jis atsiranda, kai augaliniai pašarai patenka į didįjį prieskrandį ir jame susidaro tinkamos rūgimui sąlygos, atsiranda mikroorganizmų.

Jaunikliams žindant arba geriant pieną ar vandenį, stemplės griovelio lūpos susitraukia sudarydamos vamzdelį. Tai lyg stemplės tęsinys, kuriuo pienas patenka tiesiog į šliužą. Stemplės griovelio susitraukimas yra refleksinis. Jį sukelia burnos, liežuvio ir ryklės gleivinės receptorių dirginimas ryjant. Stemplės griovelio talpa nedidelė, ir pienas juo į šliužą gali patekti tik veršelius girdant pienu lėtai iš gertuvės arba žindant. Girdomas iš kibiro veršelis geria godžiai, todėl į stemplę patenka daug pieno, kuris praskiria stemplės griovelio lūpas. Tada vamzdelis nesusidaro, ir dalis pieno patenka į didįjį prieskrandį, kuris tuo metu dar nefunkcionuoja. Ten jis pradeda pūti, ir veršelis gali susirgti. Jaunikliui augant, stemplės griovelio lūpos šiurkštėja. Griovelis visiškai neišnyksta. Todėl ir suaugusiems gyvuliams geriant, dalis skysčio patenka tiesiog į šliužą.

Pereinamuoju laikotarpiu vystosi ne tik prieskrandžiai, bet ir kiti virškinimo trakto organai. Patekę į jį augaliniai pašarai sustiprina virškinamųjų organų veiklą. Taip neatsitinka mintant vien pienu, todėl labai svarbu skatinti virškinimo trakto vystymąsi. Pradėjus funkcionuoti prieskrandžiams, veršelis gali ėsti ir pasisavinti augalinius pašarus. Tuomet galima sumažinti pieno arba jo pakaitalų davinį, kadangi visaverčiai mikrobiniai baltymai pakeičia gyvulinės kilmės baltymus. Pereinamuoju periodu prieskrandžiuose pasisavinama 10-20 proc. maistingųjų pašaro medžiagų, o dar vėliau – 40-50 proc. Tuo metu ląstelienos pasisavinama tris kartus daugiau, ir prieskrandžiai tampa panašūs į suaugusių gyvulių.

Siekiama pagreitinti prieskrandžių vystymąsi

Įprastomis gamtinėmis sąlygomis atrajotojams būdingas virškinimo traktas formuojasi palyginti ilgai – net 4-6 mėnesius, tačiau yra nemažai būdų šiam periodui sutrumpinti. Vienas iš tokių – sausoji dieta. Sumažinus pieno normas, prieskrandžių vystymosi laikas gali sutrumpėti 1-2 mėnesiais. Tada 3-4 mėnesių veršelių didžiojo prieskrandžio metabolizmas priartėja prie būdingo suaugusiems atrajotojams. Pirminis baltymų biosintezės etapo laipsnis didžiojo prieskrandžio gleivinėje padidėja beveik du kartus. Sustiprėja biosintezės procesai kepenyse ir kituose audiniuose.

Atsižvelgiant į naujagimio veršelio fiziologinius ypatumus, siekiama, kad mikroorganizmai kuo greičiau patektų į didįjį prieskrandį ir visi prieskrandžiai pradėtų virškinti maisto medžiagas. Šiam tikslui pasiekti galima panaudoti bakterinius preparatus – probiotikus (apie teigiamas jų savybes buvo rašyta praėjusiuose žurnalo numeriuose). Be to, rekomenduojama veršelius pratinti prie startinių kombinuotųjų pašarų ir geros kokybės šieno.

Pakitusi žarnyno mikroflora sukelia ligas

Probiotikai ne tik skatina maisto me-džiagų pasisavinimą ir natūralų rezistentiškumą, bet ir mažina patirtų stresų padarinius (dažniausiai dėl stresų veršeliai suserga virškinimo trakto ligomis). Intensyvus veršelių auginimas sukelia žarnyno mikrofloros disbalansą, nes skrandyje nesivysto tinkama mikroflora, kurios natūraliomis sąlygomis auginami gyvuliai gauna su motinos pienu. Dėl įvairių priežasčių pasikeitus plonųjų žarnų mikroorganizmų sudėčiai, pradeda daugintis žarnyno lazdelės, kurios užima pienarūgščių bakterijų vietą. Patogeninių bakterijų sukelta infekcija pažeidžia gleivinę, sumažėja jos apsauginės savybės ir diarėja įgyja kolibakteriozės požymių. Gydymas antibiotikais ne visada veiksmingas, o probiotinės medžiagos gali normalizuoti žarnyno laktoflorą, pagerinti apsaugines gleivinės savybes.

Probiotikai pagerina virškinimo trakto mikrobinį balansą. Tai vienas iš būdų siekiant, kad galvijų jaunikliai pradėtų kuo greičiau virškinti augalinės kilmės pašarus, pasisavintų augalinius baltymus ir kitas maistingąsias medžiagas.

Lyginant intensyviai ir normaliai auginamus gyvulius pastebėta, kad fiziologinės virškinimo trakto savybės pasikeičia tuomet, kai žūva normali mikroflora. Dėl silpniau besivystančio žarnyno sumažėja jo masė, susikaupia per daug skysčių aklojoje ir storosiose žarnose. Mokslininkas Klarkas Bošopas nustatė, kad šios pasekmės išnyksta, jei atsistato normali mikroflora. Atlikus bandymus paaiškėjo, kad intensyviai auginami veršeliai gavę bakterijų Shigella spp. suserga enteritu ir diarėja. Tokią pačią jų dozę davus veršeliams su normalia žarnyno mikroflora, Shigella spp. iš virškinimo trakto pašalinama. Analogiški rezultatai gauti ir su kitais patogeniniais mikroorganizmais.

Profilaktinė priemonė – pieno rūgšties bakterijos

Pastaruoju metu kaip profilaktinę priemonę veršelių racionuose siūloma naudoti probiotinius preparatus, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties ląstelių ir kitų Bacillus genties mikrobų. Šie mikroorganizmai yra antagonistiški puvimo mikroflorai, taip pat išskiria pieno rūgštį ir antibiotikams tapačias medžiagas. Pienarūgštės bakterijos skatina B grupės vitaminų (biotino, tiamino, riboflavino, nikotininės rūgšties, vitamino B12) ir vitamino K sintezę. Pienarūgštės bakterijos geriausiai auga, kai pH yra 4-5. Jos veikia daugelį patogeninių bakterijų: Escherichia Coli, Salmonella, Shigella, Pasteurella ir Staphylococcus. Bacillus padermių probiotikai normalizuoja virškinamo trakto mikroflorą, stimuliuoja virškinimo procesus didžiajame prieskrandyje, padeda organizmui pasisavinti pašaro maistingąsias medžiagas, daro įtaką gyvulio rezistentiškumui ir produktyvumui. Juos patartina naudoti kartu su pieno pakaitalais.

Probiotinės medžiagos veikia šliužo humusą. Preparato mikroflora prigyja įvairiuose virškinimo trakto skyriuose, bet geriausia, jei įsitvirtina didžiajame prieskrandyje. Probiotikas, aprūpindamas didįjį prieskrandį mikroorganizmais, daro įtaką biocheminiams jo turinio rodikliams: sumažina pH ir azoto lygį; padidina lakiųjų riebalų rūgščių koncentraciją, ypač propionato. Sušėrus veršeliams pieno rūgšties padermių probiotikų, pienarūgščių bakterijų kiekis didžiajame prieskrandyje po trijų valandų padidėja 5,0-8,7 karto, o po 16 valandų – 8,4-9,8 karto. Po vienos paros šių bakterijų žarnyne būna 2,2–7,3 karto daugiau.

Remiantis atliktais bandymų rezultatais nustatyta, kad gavę probiotinių preparatų veršeliai priauga daugiau svorio. Mokslinių tyrimų instituto ūkyje 2-7,5 mėn. amžiaus veršeliai buvo šeriami probiotikais, kurių sudėtyje yra mielių kilmės gyvų ląstelių producentų Endomykopsis fibuliger C4, gaunamų konversijos būdu iš augalinės medžiagos, tapačios mielių grybams. Preparatas buvo įmaišytas į koncentratus. Šio probiotinio preparato gavusių veršelių vidutinis paros priesvoris buvo iki 19,6 proc. didesnis negu šeriamų įprastais pašarais prieauglio. Probiotikas turėjo teigiamos įtakos bendram baltymų kiekiui kraujyje: jų rasta 1,9 proc. daugiau. Kraujyje padaugėjo vitamino E, kalcio ir hemoglobino.

Gyvų mielių kultūra pašaruose sudaro sąlygas virškinimo trakte dominuoti normaliai mikroflorai, gamina amilazę, todėl geriau skaidomi ir pasisavinami angliavandeniai.