Lietuvos ekonomikos plėtrą rodo tokie svarbiausi 2004 m. pirmojo pusmečio duomenys:

• išankstiniu vertinimu bendrasis vidaus produktas 2004 m. sausio - birželio mėn., palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, realiai išaugo 7,3 proc. (2003 m. sausio - birželio mėn. – 8,2 proc.);
• prekių eksportas per 2004 m. sausio - birželio mėn. padidėjo 15,5 proc. (2003 m. sausio - birželio mėn. - 8,5 proc.), prekių importas padidėjo 15,2 proc. (2003 m. atitinkamai – 4,1 proc.);
• apdirbamoji pramonė pagamino ir pardavė 16,3 proc. daugiau produkcijos, negu pernai (2003 m. atitinkamai - 7,8 proc. daugiau);
• mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 12,2 proc. (2003 m. per tą patį laikotarpį - 10,2 proc.);
• pastebima registruoto nedarbo lygio (registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis) mažėjimo tendencija - sausio mėn. pabaigoje šis nedarbas sudarė 8 proc., o birželio mėn. pabaigoje - 6,6 proc. (2003 m. birželio mėn. – 7,4 proc.).

Žemės ūkio produktų gamyba

Augalininkystės sektoriui 2004 m. gamta buvo nepalanki – šalnos pavasarį ir lietinga vasara. Dėl gegužės ir birželio mėn. šalnų nukentėjo daugelis pasėlių plotų, ypač vasariniai javai, rapsai ir linai.

Daugiausiai nuostolių šalnos padarė vaisių ir uogų augintojams. Braškių derlių šalnos sumažino apie 60 proc., o vaismedžių ir serbentų - iki 90 proc. Todėl šiais metais laukiamas mažas sodų ir uogynų derlius - tiktai apie 40-50 tūkst. t arba kiek daugiau negu trečdalis praėjusių metų derliaus. Šie metai dėl dažno lietaus nepalankūs ir tradiciniam pašarui – šienui gaminti.

Gyvulių ir paukščių (gyvuoju svoriu) 2004 m. sausio – birželio mėn., palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, paskersta 9 proc., supirkta - 12 proc. daugiau. Daugiausiai buvo supirkta kiaulių - 39,1, galvijų – 35,3, paukščių – 25,5 procentai.

Pieno primelžta 6 proc. ir supirkta (perskaičiuotu į bazinį riebumą) 9 proc. daugiau. Kiaušinių, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, surinkta 6, o supirkta 3 procentais daugiau.

Pasėlių deklaravimas

Siekiant panaudoti daugiau iš ES ir nacionalinio biudžeto skiriamų lėšų, pasėlių deklaravimo laikotarpis buvo pratęstas ir vyko nuo kovo 1 d. iki liepos 26 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, šiais metais tiesioginėms išmokoms gauti už ž.ū. naudmenų ir pasėlių plotus paraiškas pateikė 238 171 žemdirbys, deklaruotas 2 568 611 ha plotas. Nors deklaruotas plotas yra 12 proc. didesnis negu ES teisės aktais nustatytas remtinas plotas (2,288 mln. ha), tačiau jis turėtų sumažėti, kai bus atmesti po du kartus deklaruoti (ir žemės savininkų, ir nuomininkų) tie patys plotai ir tie, kurie patikros metu bus identifikuoti kaip netinkami išmokoms gauti (t. y. neatitinkantys geros agrarinės būklės reikalavimų). Jei nustatytas ES remtinas plotas būtų šiek tiek viršytas, atitinkamai būtų sumažinta išmokų suma už hektarą.

Šiuo metu dešimties NMA Kontrolės departamento teritorinių skyrių darbuotojai tikrina deklaruotus plotus ūkiuose. Specialiais prietaisais matuojami laukai, vertinama jų agrarinė būklė.

Grūdų sektorius

Per 2004 m. sausio - birželio mėnesius supirkta 244,3 tūkst. t pernykščio derliaus grūdų, tai yra 2,2 karto daugiau negu 2003 m. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį eksportuota per 200 tūkst. t kviečių ir miežių. Grūdai pirmąjį pusmetį buvo eksportuojami į Baltarusiją, Estiją, tuo tarpu kviečių eksportas į Ukrainą sumažėjo. Kviečių saugojimo išlaidos buvo atlyginamos iki
š. m. kovo 31 d. įskaitytinai. Grūdų augintojai turėjo galimybę pasirinkti palankesnes I ir II klasės kviečių pardavimo sąlygas. Pirmąjį pusmetį vidutinės jų kainos siekė atitinkamai 490-500 Lt/t, o labai aukštos kokybės kviečių – gerokai per 500 Lt/t. Pakankamai aukštos vidutinės supirkimo kainos buvo ir kitų rūšių grūdų: grikių – 750 Lt/t, salyklinių miežių – 510 Lt/t, maistinių rugių ir miežių – 340 Lt/t.

Mėsos sektorius

Pirmąjį 2004 m. pusmetį Lietuvoje supirkta ir paskersta 94,3 tūkst. t gyvulių ir paukščių (gyvo svorio), pagaminta 61,7 tūkst. t mėsos skerdenos. Tai 12 proc. daugiau negu 2003 m. per atitinkamą laikotarpį. galvijų supirkta 33,3 tūkst. t gyvojo svorio, iš jų pagaminta 16,5 tūkst. t skerdenų (9,4 proc. daugiau negu pernai), kiaulienos pagaminta - 27,0 tūkst. t skerdenų (36,9 tūkst. t gyvojo svorio) arba 96,3 proc., palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu.

Gyvulių paklausa 2004 m. I pusmetį, palyginti su 2003 m. I pusmečiu, buvo didesnė. Tai paskatino gyvulių (išskyrus paukščių) supirkimo kainų kilimą. Vidutinė galvijų supirkimo kaina 2004 m. sausio - birželio mėn. buvo 436,6 Lt/100 kg skerdenos svorio (216,7 Lt/100 kg gyv. svorio) arba 19 proc. didesnė, palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu. Kiaulių vidutinė supirkimo kaina padidėjo 12 proc. ir sudarė 484,2 Lt/100 kg skerdenos svorio (354,6 Lt/100 kg gyv. svorio), tačiau paukščių supirkimo kaina sumažėjo 6 proc. ir sudarė 386,8 Lt/100 kg skerdenos svorio (290,3 Lt/100 kg gyv. svorio).

Siekiant palaikyti galvijų augintojų pajamas, už paskerstus ar eksportuotus suaugusius galvijus šiais metais mokamos skerdimo išmokos po 90 Lt, o už paskerstus arba eksportuotus bulius, kurių skerdenų svoris didesnis kaip 185 kg arba gyvasis svoris didesnis kaip 340 kg, mokamos dar 510 Lt specialiosios išmokos.

NMA šiemet per gegužę - birželį suteikė 9 jautienos, 3 kiaulienos produktų bei 2 kiaušinių eksporto licencijas į trečiąsias šalis. Už minėtos produkcijos eksportą numatoma kompensacijų suma 545,1 tūkst. Lt.

Nuo 2002 m. gegužės 1 d. galvijų bei kiaulių skerdenos klasifikuojamos bei įgyvendinama apmokėjimo už supirktus galvijus ir kiaules pagal skerdenos svorį ir kokybę sistema. Lietuvoje auginamų kiaulių mėsinė vertė akivaizdžiai pagerėjo.

Šalyje 2004 m. liepos 1 d. veikė apie 250 gyvulių ir paukščių skerdyklų bei mėsos perdirbimo įmonių, iš jų artimiausiu metu liks tik 155 įmonės, kurios tęs gamybinę veiklą. ES reikalavimus atitinkančių (arba per pereinamąjį laikotarpį juos atitiksiančių) įmonių maksimalus metinis projektinis skerdimų pajėgumas yra 357,5 tūkst. galvijų, 1 mln. 54,8 tūkst. kiaulių, mėsos produktų gamybos pajėgumas - 243,4 tūkst. t. Iš visų veikiančių įmonių jau dabar 62 gyvulių ir paukščių skerdyklos bei mėsos perdirbimo įmonės gali tiekti produktus į bendrąją ES rinką.

Pieno sektorius

Per pirmąjį 2004 m. pusmetį pieno gamyba išaugo 6 proc., supirkta (perskaičiavus į bazinį) 573 tūkst. t arba 9 proc. (47 tūkst. t) daugiau negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Vidutinė pieno supirkimo kaina per minėtąjį laikotarpį buvo 455 Lt/t arba 53 Lt/t didesnė negu pernai. Nors ši kaina nėra didelė, tačiau pastebima augimo tendencija. Visais ankstesnių metų vasaros mėnesiais, palyginti su žiemos ir pavasario, pieno supirkimo kaina mažėdavo (sezoniškumo įtaka), o šiemet ji nuolat didėjo. Birželio mėn. kaina (494 Lt/t) buvo 86 Lt/t didesnė negu praėjusiais metais ir 29 Lt/t viršijo gegužės mėn. kainą. Yra požymių, kad ši tendencija išliks ir ateityje.

Dėl pieno supirkimo kainų augimo gamintojai per pirmąjį pusmetį santykinai gavo 33 mln. Lt pajamų daugiau negu pernai. Dėl išaugusių pieno supirkimo apimčių ir padidėjusių supirkimo kainų bendrosios gamintojų pajamos padidėjo 52 mln. Lt.

Pieno produktų eksporto apimtys per minėtąjį laikotarpį išaugo: sausio – gegužės mėnesiais pieno perdirbimo įmonės už eksportuotą produkciją gavo 238,3 mln. Lt, t. y. 22,3 mln. Lt (10 proc.) daugiau negu pernai.

NMA pradėjo įmonėms išduoti pieno produktų eksporto licencijas. Už pieno produktus, eksportuotus pagal šias licencijas, įmonės iš Europos Sąjungos gaus eksporto subsidijas. Tai sudarys galimybes pieno supirkimo kainoms ir toliau augti.

Svarbiausi uždaviniai - sklandžiai ir kvalifikuotai įgyvendinti ES taikomas pieno sektoriaus rinkos reguliavimo priemones, kurios sudarytų prielaidas tolimesnei sektoriaus plėtrai ir supirkimo kainoms didėti.

Maisto produktų ir gėrimų gamyba

Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. I pusmetį, palyginti su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, matyti, kad daugumos maisto pramonės šakų gamybos apimtys didėja. Labai išaugo paruoštų arba konservuotų produktų iš daržovių ir vaisių gamyba (42 proc.), vaisių ir daržovių sulčių gamyba (6 proc.). Konservų pramonėje tokio rezultato pasiekta didinant paklausą turinčių gaminių asortimentą, gerinant jų prekinę išvaizdą bei kokybę.

Duonos ir pyrago gaminių gamyba šių metų I pusmetį padidėjo 12 proc. Didžiausia duonos gamintojų problema - labai padidėjusios kvietinių miltų kainos. Nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio kvietiniai miltai pabrango nuo 580 Lt iki 860 Lt už toną (apie 60 proc.). Dėl brangstančių miltų auga ir produkcijos kainos.

Smarkiai padidėjo putojančio vyno gamybos apimtys - 42 proc. Padidėjo natūralių mineralinių ir aeruotų vandenų, nealkoholinių gėrimų gamybos apimtys (atitinkamai 41 ir 4 proc.). Privatizavus alkoholinius gėrimus gaminančias įmones, Lietuvos rinkoje konkurencija aštrėja. Kita vertus, atsiveria didesnės galimybės gaminti Europoje žinomus ir jau pripažintus, prekinius ženk-lus turinčius alkoholinius gėrimus (pagal susitarimus su tų ženklų savininkais). Alaus gamyba išaugo 8,5 procento.

Sumažėjo konditerijos gaminių gamyba (13 proc.), nes pasikeitė muito mokesčiai žaliavoms, importuojamoms iš trečiųjų šalių (razinoms, riebalams ir kt.), bei gliukozės sirupo ir cukraus kainos šalies vidaus rinkoje.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, visa maisto ir gėrimų pramonės parduota produkcija 2004 m. sausio – birželio mėnesiais, palyginti su 2003 m., padidėjo 5,5 procento.

Neigiami veiksniai

Pirmąjį pusmetį nepalankios buvo gamtos sąlygos, didelius nuostolius patyrė vaisių ir uogų augintojai. Lėtai vyksta gyvulininkystės ūkių restruktūrizacija, naujos mokėjimo už gyvulius sistemos diegimas nebuvo toks sklandus, kaip tikėtasi. Augintojai nepasitiki perdirbimo įmonėmis ir baiminasi, kad gali likti apgauti, parduodami gyvulius pagal skerdenų kokybę, nes tuomet augintojui sumokama už parduotą gyvulį ne iš karto, o tik po to, kai gyvulys paskerdžiamas ir įvertinama skerdenos kokybė. Dominuoja senyvo amžiaus žemės ūkio valdų savininkai, kuriems nėra lengva pakeisti veiklos pobūdį, o didinti ūkį jie neturi finansinių galimybių.

Parengta pagal Ūkio ministerijos informaciją

Tęsinys kitame numeryje