23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2004/10
Grikius mėgsta ir kiaulės
  • Dr. Edmundas PAULAUSKAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA
  • Mano ūkis

Gyvuliai grikiais nebuvo
šeriami

Grikiai nėra labai derlinga kultūra (1,7-3,0 t/ha). Pastaruoju metu jie auginami visoje Lietuvoje, bet daugiausiai grikių sėjama lengvose žemėse. Ištirti, ar grikius galima panaudoti kiaulių mityboje, pageidavo Lazdijų ir kitų aplinkinių rajonų ūkininkai. Šiuose rajonuose grikius augina labai daug žemdirbių, todėl dažnai iškyla problema, kur dėti nepanaudotą jų derlių. JAV ir ES šalyse apie grikių šėrimą gyvuliams duomenų nėra daug. Lietuvoje gyvuliai grikiais iki šiol taip pat nebuvo šeriami. Mokslinės literatūros duomenimis, gyvulių racionuose šių pašarų gali būti tik 3-5 proc.

Grikių maistinės savybės panašios į avižų. Juose, ypač grikių luobelėje, kuri sudaro maždaug ketvirtadalį grūdo svorio, yra didelis kiekis nepasisavinamos ląstelienos. Dėl grikių grūduose esančio didelio kiekio glikozido fotoforforino, jais šeriami šviesaus gymio gyvuliai (pvz., kiaulės, avys), kurie, veikiami tiesioginių saulės spindulių, suserga specifiniu skausmingu dermatitu – fagopiroze, galinčia pereiti į karštinę arba geltą. Todėl grikiais šeriamus gyvulius geriau laikyti patalpose. Galvijai ir paukščiai yra atsparesni šiam susirgimui, bet ir jų mityboje šie grūdai nėra plačiai naudojami. Grikiuose yra ir vertingų medžiagų, pavyzdžiui, glikozidas rutinas veikia panašiai kaip vitaminas P ir yra naudojamas farmacijos pramonėje.

Dėl didelio ląstelienos kiekio grikiai nėra labai vertingas pašaras. Pagal Vokietijos mokslininkų tyrimų duomenis, 1 kg sausosios medžiagos yra 975 g organinių medžiagų, 2,7 proc. žalių riebalų, 13,1 proc. žalios ląstelienos, 684 g neazotinių ekstraktinių medžiagų, 454 g krakmolo, 11 g cukraus ir kt. Natūralaus drėgnio
1 kg grikių yra 11,32 MJ apykaitos energijos, 11,7 proc. žalių baltymų, 5,7 proc. lizino ir kitų nepakeičiamųjų amino rūgščių, mineralinių bei kitų maisto medžiagų.

Kad geriau virškintų, būtina duoti fermentų

Koks grikių poveikis auginamoms kiaulėms, nustatyta Veisiejų technologijų ir verslo mokykloje, Lazdijų rajone. Mokyklos kiaulių ferma priklauso kiaulių veislynui, kuriame auginamos vienos iš geriausių šalyje Lietuvos baltųjų veislės kiaulės, ir Konsultavimo tarnybos Parodomųjų bandymų vykdymo ir demonstravimo tinklui.

Tiriamuoju laikotarpiu, kuris truko tris mėnesius, bandomosios grupės kiaulės buvo šeriamos pašarais, į kuriuos pridėta 15 proc. grikių. Raciono maisto medžiagoms subalansuoti naudotas pašarų priedas Liprot SG-9, o grikių virškinamumui pagerinti pridėta baltymų koncentrato, kuris praturtintas multienzimų kompozicija.

Multienzimų kompozicija yra grybinės ir bakterinės kilmės enzimų preparatas. Tokių priedų sudėtyje esantys fermentai skaido pašarų pektinus, angliavandenius, baltymus, nekrakmolinius polisacharidus, ypač ß -gliukaną bei arabinoksilanus, kurie pasižymi antimitybinėmis savybėmis. Be to, fermentai skaido grūdų fitiną ir atpalaiduoja fosforą, kurį lengvai pasisavina gyvulių organizmas. Multienzimų kompozicijos priedas padidina pašarų apykaitos energiją (6-9 proc.), tuo pačiu sumažina pašarų sąnaudas bei kainą, padeda geriau pasisavinti pašarų baltymus, angliavandenius, riebalus bei mineralines medžiagas. 1 t pašarų šio preparato pakanka pridėti 0,5-1,0 kg.

Pašarų priedas Liprot SG-9 yra natūralus bakterijų sintezės produktas. Viename natūralaus drėgnio Liproto kilograme yra apie 35 proc. žalių baltymų, apie 15 proc. L-lizino monochloridhidrato, apie 9 proc. kitų amino rūgščių, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Be to, jame yra 5 proc. betaino, kuris yra metilo grupės medžiagų šaltinis. Vienas kg betaino gali pakeisti 4,23 kg 50 proc. cholinchlorido arba 1,39 kg DL-metionino. Į kiaulių pašarus, priklausomai nuo jų svorio bei kitų mišinio komponentų, reikia pridėti 1-3 proc. pašarų priedo Liprot SG-9.

Kontrolinės grupės kiaulės buvo šeriamos įprastais, ūkyje paruoštais pašarais: miežiais, kvietrugiais, baltymų, vitaminų ir mineralų papildais, o vasarą – žaliaisiais pašarais. Gyvuliai buvo laikomi tvarte, todėl jų neveikė tiesioginiai saulės spinduliai. Abiejų grupių kiaulės buvo šeriamos sausaisiais kombinuotaisiais pašarais ir gavo pakanka

mai vandens. Bandomosios grupės kiaulių penėjimo laikotarpis buvo suskirstytas į 3 periodus. Šios grupės kiaulės kiekvieno periodo metu buvo šeriamos skirtingo maistingumo kombinuotaisiais pašarais.

Grikių gavusios kiaulės augo geriau

Bandomosios grupės kiaulės vidutiniškai priaugo po 1 021 g per parą daugiau negu kontrolinės, suvartojo mažiau pašarų ir buvo raumeningesnės. Realizavus abiejų grupių kiaules po 4 Lt/kg, už bandomosios grupės kiaules būtų gauta 1 108 Lt pajamų daugiau negu už kontrolinės. Bandomosios grupės kiaulių pašarų maistingumas atitiko didelio raumeningumo kiaulių maisto medžiagų poreikius.

Pradedant bandymą, o vėliau kartą per mėnesį, kiaulės buvo sveriamos ir skaičiuojami šie rodikliai: bendras priesvoris, kg; priesvoris per parą, g; pašarų sąnaudos, kg; pašarų sąnaudos vienam kg priesvorio gauti,kg; pašarų kaina, Lt; vienam kg priesvorio gauti suvartotų pašarų kaina, Lt. Pasibaigus bandymui, buvo atlikti ekonominiai ir biometriniai rodiklių vertinimai.

Bandomosios grupės kiaulės tyrimo metu vidutiniškai priaugo po 23,3 kg daugiau negu kontrolinės. Jos 116,3 kg svorį pasiekė vidutiniškai per 5,5 mėn. Kontrolinės grupės kiaulės augo lėčiau, tačiau jų augimo tempai prilygo Lietuvos baltųjų veislės kiaulių vidutiniams augimo rodikliams Kontrolinėje kiaulių penėjimo stotyje.

Abiejų grupių kiaulės intensyviausiai augo per pirmąjį bandymo mėnesį. Vėliau bandomosios grupės kiaulių augimo intensyvumas prilygo intensyviųjų auginimo technologijų reikalavimams. Kontrolinės grupės kiaulių priesvoriai buvo 240-133 g (atitinkamai pagal augimo periodus) mažesni negu auginamų pagal minėtus reikalavimus.

Bandomosios grupės kiaulės per pirmąjį mėnesį vidutiniškai priaugo po 260 g, per antrąjį – 280 g, per trečiąjį - po 236 g per parą daugiau negu kontrolinės. Bandomosios grupės kiaulių augimo intensyvumui didžiausią įtaką turėjo tinkamai subalansuoti pašarai. Šios grupės kiaulių racionas buvo subalansuotas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius pagal apykaitos energiją, žalių baltymų, lizino ir kitų nepakeičiamųjų amino rūgščių kiekį ir santykį su AE.

Vienai kiaulei per bandymo laikotarpį vidutiniškai buvo sušerta 50 kg baltymų koncentrato ir 6 kg priedo Liprot (paskutiniuoju bandymo periodu kiaulės šio priedo negavo). Dešimt kontrolinių kiaulių per 90 bandymo dienų suėdė 2 670 kg kombinuotųjų pašarų ir priaugo 686 kg. Tiek pat bandomųjų kiaulių per šį laikotarpį priaugo 919 kg (233 kg daugiau) ir suvartojo 2 480 kg kombinuotųjų pašarų (190 kg mažiau).

Bandomosios grupės kiaulės užaugo vidutiniškai nuo 24,4 kg iki 116,3 kg, t.y. 23,3 kg daugiau negu kontrolinės, suėsdamos vidutiniškai po 248 kg kombinuotųjų pašarų arba 19 kg (93 proc.) mažiau negu kontrolinės. Bandomosios grupės kiaulės 1 kg priesvorio gauti suvartojo 2,7 kg pašarų, o kontrolinės – 3,89 kg arba 1,19 kg daugiau negu bandomosios.

Kiaulių augintojams labai svarbu žinoti, kokį kiekį pašarų kiaulės suėda skirtingais augimo periodais. Pagal tai galima apskaičiuoti, kiek ir kokių pašarų joms reikia. Penėjimo pradžioje reikėtų šerti maistingesniais pašarais negu jo viduryje ir pabaigoje. Maistingiausi ir brangiausi pašarai reikalingi paršeliams iki 30 kg svorio. Tačiau jų suvartojama tiktai apie 10 procentų. Trigubai daugiau pašarų kiaulės suėda, augdamos nuo 30 iki 60 kg svorio, ir šešis kartus daugiau, augdamos nuo 60 iki 100 kg svorio. Pastaruoju laikotarpiu kiaulėms pakanka mažiausio maistingumo pašarų, kurių kaina yra taip pat mažiausia. Jeigu nesilaikoma šių principų ir kiaulės per visą penėjimo laikotarpį šeriamos vienodo maistingumo pašarais, tada penėjimo pradžioje jos gauna nepakankamai maisto medžiagų, o jo viduryje ir ypač pabaigoje jų gauna per daug. Dėl šių priežasčių sumažėja kiaulių augimo tempai, padidėja pašarų sąnaudos bei išlaidos jiems.

Kainavo daugiau, bet buvo geresnės kokybės

Kontrolinės grupės kiaulių pašarai buvo gaminami iš nekondicinių kvietrugių, todėl jų savikaina buvo mažesnė negu bandomosios grupės kiaulėms naudotų kvietrugių. Šios grupės kombinuotieji pašarai buvo brangesni negu kontrolinių, nes visos žaliavos jiems gaminti (išskyrus miežius) buvo brangesnės. Grikių savikaina buvo 30 Lt/t didesnė negu miežių ir 20 Lt/t mažesnė negu kvietrugių. Vienai bandomajai kiaulei vidutiniškai buvo sušerta 50 kg baltymų, vitaminų ir mineralų koncentrato, praturtinto multienzimų kompozicija (kaina 98,5 Lt), ir 6 kg Liprot SG-9 (kaina 9 Lt). Nors bandomosios grupės kiaulės priaugo daugiau svorio ir suėdė mažiau pašarų, kontrolinių kiaulių suvartotų pašarų kaina 1 kg priesvorio buvo mažesnė negu bandomųjų. Tačiau, realizavus abiejų grupių kiaules, už bandomąsias būtų gauta 31 proc. pajamų daugiau negu už kontrolines.

Bandomosios grupės kiaulių vidutinė kombinuotųjų pašarų kaina buvo 609 Lt/t. Palyginti su tuo metu esančiomis komercinių visaverčių kombinuotųjų pašarų kainomis, bandomosios grupės kiaulių pašarai buvo 150-220 Lt/t pigesni negu komerciniai.

Subalansuotas šėrimas – geresnė mėsos kokybė

Tyrimo pabaigoje aparatu Piglog-105 buvo nustatytas visų gyvulių raumeningumas ir lašinių storis. Abiejų grupių kiaulių veislinės savybės buvo vienodos, bet skyrėsi jų mitybos lygis bei augimo intensyvumas. Bandomosios grupės kiaulės, nors ir būdamos didesnio svorio, buvo raumeningesnės už kontrolines. Šios grupės kiaulių raumeningumui didžiausią įtaką turėjo pakankamas maisto medžiagų kiekis bei santykis pašaruose.

Remiantis tyrimo duomenimis, nerealizuotus bei nekondicinius grikius galima panaudoti kiaulėms šerti. Jeigu ūkyje yra baltymingų žaliavų (žirnių, pupų, lubinų, rapsų išspaudų ir kt.), multienzimų kompozicijas galima įterpti kartu su premiksais. Šeriant kiaules grikiais be minėtų priedų ir papildų, gerų rezultatų tikėtis neverta.