Šie metai nelepino augalų šiluma. Avietės taip pat pradėjo derėti vėliau ir uogų skynimas užsitęsė. Todėl daugelis sodininkų galbūt dar nespėjo išgenėti stiebų avietyne. Šį darbą geriausia atlikti iš karto nuskynus uogas, tačiau avietes galima išgenėti ir vėliau. Labai svarbu senus stiebus sekatoriumi nukarpyti iki pat žemės, nepaliekant stuobrelių, nes jie būtų kenkėjų ir ligų plitimo židiniai.

Išpjautus stiebus iškart išneškite iš avietyno ir sudeginkite. Išgenėtas avietes nupurkškite nuo ligų ir kenkėjų (gumbauodžių ir kitų) fungicidais bei insekticidais.

Jei auginante avietes su atramomis (kai augalai auga siauromis juostomis ir su atramomis), vienamečius stiebus pririškite prie išilgai eilių ištemptų vielų, palikdami 10-12 stiprių stiebų išilginiame metre (stiebai rišami kas 6-7 cm palei viršutinę vielą). Auginant avietes ne ištisinėmis juostomis, o atskirais krūmais, viename krūme užtenka palikti 5-7 gerai išsivysčiusius stiebus. Rudenį vienamečių stiebų patartina palikti 15-20 proc. daugiau negu reikia kitų metų derėjimui, nes atšiaurią žiemą dalis stiebų gali pašalti. Likę nereikalingi stiebai išpjaunami pavasarį.

Remontantinių aviečių genėjimas yra specifinis. Vėlai rudenį, po stipresnių šalnų, baigę skinti uogas, visus remontantinių aviečių stiebus nukarpykite sekatoriumi arba tiesiog nušienaukite iki pat žemės paviršiaus. Tuomet remontantinių veislių avietės išaugina derlių ant vienamečių stiebų, uogos prinoksta jau rugpjūtį ir dera iki pat šalnų.

Kaip išgenėtas avietes formuoti? Avietės yra šviesamėgiai augalai, todėl, norint išauginti daug ir geros kokybės uogų, jas reikia auginti tik siauromis (40-50 cm pločio) juostomis, įrengiant atramas, t.y. stiebus pririšant prieš išilgai eilių ištemptos vielos. Tada augalai gauna daugiausiai saulės ir gerai vėdinasi.

Paprasčiausios yra vertikaliosios atramos. Eilėse kas 5-6 m įkasami 2-2,2 m aukščio stulpai ir 0,6-0,8 bei 1,2-1,5 m aukštyje įtempiamos vielos. Stiebai po 2-3 pririšami arba tiesiog pripinami ilgu špagatu. Dar patogiau avietes prižiūrėti, įrengus vertikalias laisvąsias atramas – prie stulpų pritvirtinami du 45-55 cm ilgio skersinukai, jų galuose perveriamos vielos ir aviečių stiebai įspraudžiami tarp jų. Įdomios yra dvipusės, arba „V“ formos atramos. Tuomet pusė derančių stiebų atlenkiama į vieną pusę, o likusieji – į kitą, ir jie pririšami prie dviejų porų lygiagrečiai ištemptų vielų. Juostos viduryje laisvai auga atžalos.

Savo sodelyje avietes galima auginti ir ne ištisinėmis juostomis, o atskirais krūmais, stiebus rišant prie viduryje įkaltų kuolų ir šalinant visas eilėje augančias atžalas.

Avietės labai mėgsta organines trąšas, todėl kiekvieną rudenį arba bent kas antrais metais patręškite jas perpuvusiu mėšlu. Reikėtų iškratyti 3-4 kg/m2 (jei tręšiama kas antrais metais – po 6-8 kg/m2). Labai naudinga avietes mulčiuoti durpėmis 4-6 cm storio sluoksniu. Neturint perpuvusio mėšlo, ant iškratyto šviežio mėšlo galima išbarstyti 2-3 cm storio durpių sluoksnį – taip avietės vienu metu ir patręšiamos, ir mulčiuojamos.

Rudenį avietes tręškite fosforo bei kalio trąšomis, išberdami apie 15 g/m2 superfosfato ir 20-25 g/m2 kalio sulfato (jo neturint – kalio chlorido). Avietės nemėgsta didesnio chloro susikaupimo dirvoje, todėl geriausia naudoti bechlores kalio trąšas – kalio sulfatą ar kalimagneziją. Rudenį arba anksti pavasarį labai naudinga avietes patręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais – 30-40 g/m2. Avietyne rekomenduojamos kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje daugiau kalio, pvz., Kemira Cropcare (6-11-24+mikroelementai).

Rudenį, nukritus aviečių lapams, sugrėbkite juos ir išneškite arba įterpkite į dirvą, supurendami tarpueilius.