Pirmas klausimas, kuris iškyla pradėjus auginti triušius, - kiek kartų per dieną juos reikia šerti. Jokių griežtų taisyklių nėra, svarbiausia – pašarus duoti reguliariai, nes gyvūnai labai greitai pripranta prie dienos ritmo, kurio reikia kaip įmanoma labiau laikytis.

Pagrindiniai šėrimo principai

Šeriant triušius, reikia stebėti, ar jie laukia pašaro, ar godžiai ėda. Iš to galima spręsti apie jų sveikatos sutrikimus. Sveiki triušiai, atėjus šėrimo laikui, sukrunta, brazdina groteles. Jei šėrimo metu gyvūnėlis apatiškai lindi kampe, neėda, galima įtarti, kad kažkas negerai. Didelės šėrimo klaidos sustabdo triušio vystymąsi kartais taip stipriai, kad to neįmanoma atitaisyti, todėl patiriama didelių ekonominių nuostolių.

Nėra vienintelės ir universalios šių gyvūnų šėrimo bei laikymo instrukcijos. Kiekvienas laikantis ir auginantis triušius turi savo nuomonę ir per tam tikrą laiką sukaupia patirties. Ilgiau auginant triušius, atsiranda nuojauta, kas gyvūnui tinka, o kas ne. Pagrindinių pašarų nereikėtų kaitalioti, nes, staigiai juos pakeitus, gali sutrikti virškinimas.

Suaugusių triušių kūno masė skiriasi, priklausomai nuo veislės. Namuose dažniausiai laikomi nykštukiniai triušiai. Su didesnių veislių triušiais atliekami bandymai. Pramoniniu būdu auginami stambūs mėsiniai triušiai.

Žolėdžių gyvūnų storųjų žarnų sistema gerai išvystyta žaliai ląstelienai įsisavinti ir pritaikyta virškinti skirtingą energijos kiekį turinčius pašarus. Mažiau vertingos medžiagos (stambios, sumedėjusios dalelės) greitai pašalinamos, o vertingesnis substratas dar kartą pereina per virškinamąjį traktą (kaprofagija). Taip įsisavinama daugiau maisto medžiagų (B grupės vitaminų, visaverčių baltymų). Triušiai ląstelieną įsisavina blogiau negu arkliai ar atrajotojai, tačiau ląstelienos turinčių pašarų jie turi gauti, kad nebūtų dantų anomalijų ir triušiai neviduriuotų.

Maisto medžiagų poreikis

Energijos ir maisto medžiagų poreikis triušiams apskaičiuojamas pagal atskiras organizmo reikmes ir išreiškiamas virškinamosios energijos (VE) kiekiu kJ/kg, o baltymų reikmė – virškinamųjų baltymų kiekiu, tenkančiu 1 MJ/VE.

Daugiausia energijos reikia gyvybiniams procesams palaikyti (440 kJ VE/kg KM0,75) ir pieno sintezei laktacijos periodu (3x gyvybinių procesų palaikymo energija). Triušiai būtinai turi gauti pakankamai baltymų. Gyvybiniams procesams palaikyti reikia apie 6 g; augimui – 10-12 g; nėštumui – 7-14 g; laktacijai – 12-15 g baltymų.

Kad netrūktų šieno ir vandens

Pagrindiniai triušių raciono komponentai yra šienas ir vanduo. Ne be reikalo šienas vadinamas triušių duona. Jo reikia duoti pakankamai ir geriausia dėti į ėdžias, o ne kreikti ant grindų, kur pašaras greitai sutrypiamas ir nebetinka mitybai.

Šienas turi būti geros kokybės, bet nebūtinai labai baltymingas. Iš antros ir trečios pjūties žolės pagamintas pašaras kartais turi daug baltymų, dėl kurių pertekliaus gali sutrikti virškinimas. Tokį šieną geriau maišyti su mažiau baltymingu arba juo kreikti narvelius, tuomet triušiai baltymingo šieno suėda mažiau.

Triušiams neturi trūkti vandens: vidutiniškai skiriama 1,8-3,0 ml/g SM. Nors gyvūnai daug skysčių gauna ir iš sultingųjų pašarų, šviežio vandens turi būti nuolat.

Sėkmingai auginti veislinius triušius be koncentruotų pašarų neįmanoma, tačiau jų negalima duoti per daug: geriau kai jų triušiai suėda per mažai negu per daug.

Triušiai mėgsta graužti sausą duoną, kurioje gausu mineralinių druskų. Tai labai geras papildomas pašaras. Kai triušiai gauna duonos, koncentruotų pašarų galima duoti mažiau.

Bulves ir kitus gumbavaisius bei šakniavaisius (morkas, salierus, topinambus ir kt.) triušiai irgi ėda. Žalios morkos ar bulvės yra sveikas pašaras, tačiau pastarųjų po nedaug patartina duoti tik žindymo periodu. Krūmų, lapuočių medžių ir eglių šakas jie graužia žiemą. Triušiams tinka aviečių, gervuogių, liepų, klevų, uosių, tuopų, guobų, beržų, gluosnių, eglių, pušų, šeivamedžių, kadagių ir kitų medžių šakos. Gyvūnams labai sveika duoti džiovintų dilgėlių, nes jose esančios veikliosios medžiagos gerina kailio struktūrą.

Triušių šėrimo tipas priklauso nuo laikomų gyvūnų skaičiaus. Mažuose ūkiuose naudojamas kombinuotas šėrimas (sultingaisiais, žaliaisiais, stambiaisiais pašarais, koncentratų daugiau duodama penimiems gyvūnams). Dideliuose ūkiuose geriausia triušius šerti visaverčiais kombinuotaisiais granuliuotais pašarais, skirtais veisliniams, penimiems ir augantiems triušiams.

Mėsai intensyviai auginami triušiai turi atitikti tokius auginimo rodiklius: penėjimo trukmė – nuo nujunkymo (3-5 sav.) iki 8-11 sav. amžiaus; svoris skerdimo metu – pvz.., Naujosios Zelandijos baltieji turi sverti apie 2,5 kg; priesvoris per parą – 40-50 g; pašarų sąnaudos per penėjimo laikotarpį – apie 6 kg visaverčių koncentratų; pašarų sąnaudos 1 kg priesvorio – apie 2,8 kg.