Sodo aptvėrimas ir medelių atramos kainuoja nemažai, todėl visus darbus reikia iš karto atlikti labai rūpestingai, kad jų nereikėtų taisyti bei remontuoti per visą sodo eksploatavimo laiką.

Lietuvoje sodus aptverti būtina. Tai vienintelis ir veiksmingiausias būdas apsaugoti juos nuo kiškių ir stirnų. Dažniausiai tvoros tveriamos iš metalinio tinklo, kuris pritvirtinamas prie gelžbetoninių stulpų.

Nauji sodai veisiami tik su pusiau žemaūgiais ir žemaūgiais poskiepiais. Tokie medeliai turi silpną šaknų sistemą, todėl būtina juos apsaugoti, kad neišvirstų arba neišlūžtų nuo vaisių svorio ar vėjo. Tam įrengiamos visą sodo amžių tarnaujančios medžių atramos.

Sodo aptvėrimas

Sodui aptverti naudojamas 1,8-2 m aukščio cinkuotas vielos tinklas 60 mm akutėmis. Tinklas pritvirtinamas prie gelžbetoninių 2,5-3 m aukščio stulpų, įgilintų į žemę 0,8-1,2 metro. Atstumai tarp stulpų, priklausomai nuo vielos tinklo storio, turėtų būti 3-4 metrai. Rekomenduojama kas penktą stulpą įbetonuoti. Įbetonuoti bei papildomai sutvirtinti atramomis turi būti ir visi kampiniai stulpai. Kai stulpai sustatyti, per jų vidurį ištempiama 4 mm storio cinkuota viela ir kuo tvirčiau įtempiamas tinklas. Po to ištempiama viršutinė viela (gali būti ir spygliuota), ant kurios užlenkiami tinklo galai. Tinklo apačia apkaupiama žemėmis.

Vartų stulpai turi būti tvirti, gerai įbetonuoti, o žemės paviršius (prie vartų) lygus ir išbetonuotas.

Atramos medžiams

Jos įrengiamos įvairiai. Dažnai prie kiekvieno medelio statomas 3 metrų aukščio kuolas. Jie įkalami 0,5-0,7 m gyliu, visuomet nuo vyraujančių vėjų pusės, 10-15 cm atstumu nuo medelio.

Kuolai turi būti iš pušies, eglės arba kietųjų lapuočių medienos, 6-8 cm skersmens. Jie ruošiami iš žalios medienos (sausuoliai netinka), impregnuojami, nes turi tarnauti 15-20 metų. Kuolai sustatomi, naudojant vandens grąžtą. Grąžtas - tai vieno metro ilgio kuolo skersmens vamzdis, besibaigiantis kūgine detale su ertmėmis, pro kurias teka slėgio (10-20 atmosferų) varomas vanduo. Visai kuolų statymo procedūrai atlikti naudojami sodo purkštuvai.

Silpniau impregnuoti kuolai ne įkalami į žemę, o pakabinami ant 1,8-2 m aukštyje ištemptos vielos. Jie gali būti plonesni. Naudojamos ir bambukinės lazdos. Lazdų aukštis turėtų būti apie 2,5 metro. Medžių eilėje ant kas 10-15 metrų tvirtai įkastų stulpų ištempiama cinkuota 4 mm storio viela. Kai viela labai įtempta, ties kiekvienu medeliu statomas kuolas, kurio apatinis galas rišamas prie medelio, o viršutinis - prie vielos. Paprasčiausia jį pritvirtinti prie vielos segtukais, pagamintais iš tokios pat 4 mm skersmens vielos. Ją sukapojame 25 cm ilgio gabaliukais. Po to abu jų galus išlenkiame stačiu kampu, padarydami po raidę „L“. Užlenkti galai privalo būti 3 cm ilgio.

Segtukus tvirtiname gulsčiai: vieną galą užkabiname už vielos, vidurį – už kuolelio ir kitą galą – vėl už vielos. Darbas spartus, o kuoleliai prie vielos laikosi puikiai. Antras variantas, kai prie betoninių stulpų tvirtinamos 3-4 vielos, prie kurių rišami medeliai. Gelžbetoniniai stulpai įgilinami 0,5-0,8 metro. Juos geriausia sustatyti irgi atitinkamo skersmens vandens grąžtu.

Jeigu medžių atramos įrengiamos su viena viela, tai ji turi būti cinkuota, ne plonesnė kaip 4 mm ir labai gerai įtempta. Žiemą vielą būtina šiek tiek palaisvinti. Nuo vieno įtempimo reguliatoriaus iki kito viela turėtų būti ne ilgesnė kaip 100 metrų.

Kai tempiamos 3-4 vielos, atstumai tarp jų (vertikaliai) turėtų būti 0,5-0,7 metro.

Vienas svarbiausių dalykų - tvirtai pastatyti galinius stulpus. Kraštinio stulpo įtvirtinimas nulemia visos atramų sistemos vertę. Atotampai įtvirtinti puikiai tinka iš 10 mm skersmens armatūros pasigaminti inkarai. Jų ilgis 1 metras. Apačioje privirinamas išlenkto grąžto formos skardos gabalėlis. Toks virbas įsukamas į dirvą ir puikiai laiko atotampą nuo stulpo.

Prieinamiausia, nors ir ne pati tinkamiausia, medelių rišimo medžiaga – viskozinis šiaudų presavimo špagatas. Gaminama ir speciali medžiaga rišimui. Labai svarbu, kad rišant nebūtų pažeidžiama medelio žievė.