Balansuojant produktyvių karvių racionus, svarbu, kad juose būtų pakankamas kiekis didžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų. Jų šaltiniu galėtų būti specialiai apdoroti rapsų rupiniai.

Su pašaru karvės turi gauti prieskrandyje skaidomų ir neskaidomų proteinų. Skaidomus proteinus didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai suardo iki amoniako ir naudoja savo audinių baltymams gaminti. Tokie baltymai yra vadinami mikrobiniais baltymais. Jei skaidomų baltymų labai daug, prieskrandyje susidaro amoniako perteklius, ir mikroorganizmai nepajėgia jo viso pasisavinti. Amoniakas patenka į kraują, kepenyse paverčiamas į šlapalą ir pašalinamas iš organizmo. Tai nuostolinga, nes prarandama baltymų ir energijos, o kai amoniako perteklius yra itin didelis - gyvulys apnuodijamas. Todėl karvių pašaruose turi būti pakankamai didžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų.

Karvės didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai per parą gali pagaminti apie 2,5 kg mikrobinių baltymų, tačiau to kiekio pakanka tik iki 20 kg pieno. Kai primilžis yra didesnis (apie 30-40 kg), mikrobiniai baltymai tenkina tik apie 60 proc. amino rūgščių reikmės, todėl jos turi patekti iš kito šaltinio – prieskrandyje neskaidomų proteinų (išsamiai apie produktyvių karvių šėrimą rašyta 2003 m. „Mano ūkio“, Nr. 7).

Sudarant racionus pieningoms karvėms, svarbu žinoti pašarų proteinų skaidymo lygį. Daugelyje pašarų neskaidomų proteinų yra mažai. Žolėje, žolių silose, šiene, miežių, avižų, kviečių grūduose jų yra tik apie 15 proc. Vidutinį kiekį (apie 25 proc.) turi kukurūzų silosas, saulėgrąžų, palmių rupiniai, džiovintos mielės. Daugiausia neskaidomų proteinų (apie 35 proc.) yra aukšta temperatūra apdorotuose pašaruose – žolės miltuose, sojų, rapsų, medvilnės rupiniuose, džiovintame saladine.

Vidutinio produktyvumo karvių racionuose pakanka apie 30 proc. neskaidomų baltymų. Produktyviems gyvuliams jų reikia daugiau (apie 35-40 proc. visų raciono baltymų kiekio). Taigi būtina įvertinti, koks yra didžiajame prieskrandyje skaidomų ir neskaidomų žaliųjų baltymų santykis racione. Wisan-Raps rupiniuose neskaidomų didžiajame prieskrandyje baltymų yra 60-70 proc. Tyrimų duomenimis, šalyje gaminamuose karvių pašaruose neskaidomi baltymai sudaro vidutiniškai apie 30 proc., todėl produktyvesnių karvių racionus būtina jais papildyti.

Apdorotų rapsų rupinių poveikis

Dalios Krapikienės ūkyje, Grinkiškio seniūnijoje, Radviliškio rajone, buvo atliktas 2 mėnesių trukmės karvių šėrimo tyrimas, kuriuo bandyta nustatyti specialiai apdorotų rapsų rupinių Wisan-Raps kiekį karvių racionuose, jų įtaką karvių sveikatai, produktyvumui, pieno kokybės rodikliams.

Bandymui atlikti buvo sudarytos dvi analogiškos karvių grupės – kontrolinė ir bandomoji (po 10 gyvulių kiekvienoje). Metinis gyvulių produktyvumas siekė 4 541 kg, vidutinis riebalų kiekis piene 4,30 proc., baltymų – 3,26 proc. Kontrolinės grupės karvės buvo šeriamos ūkio racionu – kukurūzų, daugiamečių žolių silosu, kultūrinių pievų šienu, miežiniais šiaudais ir ūkyje paruoštais kombinuotaisiais pašarais. Kombinuotieji pašarai šios grupės karvėms buvo pagaminti iš ūkyje išaugintų grūdų ir baltymų koncentrato Protemix 300 (10 proc.). Bandomosios grupės karvės buvo šeriamos tais pačiais pagrindiniais pašarais kaip ir kontrolinės. Bandomiesiems gyvuliams kombinuotieji pašarai buvo praturtinti specialiai apdorotais rapsų rupiniais, kurių kiekis buvo didinamas nuo 10 iki 25 proc. Prie jų karvės pripratintos palaipsniui. Tiriamuoju laikotarpiu buvo atlikti 3 kontroliniai melžimai ir 3 pieno kokybės rodiklių tyrimai. Analogiškas bandymas tuo pačiu metu buvo atliktas Skaistgirio žemės ūkio bendrovėje, Joniškio rajone.

Bandymų rezultatai

Tiriamuoju laikotarpiu iš bandomosios grupės karvių vidutiniškai per parą buvo primelžiama po 16,1 kg arba 0,7 kg daugiau negu iš kontrolinių. Be to, bandomųjų gyvulių produktyvumas buvo stabilesnis. Jų primilžiai didėjo, didinant rapsų rupinių kiekį kombinuotuosiuose pašaruose iki 15 proc. (apie 0,8-1 kg per dieną). Didesnis šių pašarų kiekis produktyvumo nedidino.

Bandomosios grupės karvės buvo ne tik pieningesnės: jų pienas buvo riebesnis ir baltymingesnis negu kontrolinių, atitinkamai 0,46 ir 0,18 proc. Didinant rapsų rupinių kiekį, bandomųjų karvių piene baltymų kiekis tolygiai didėjo.

Tiriant kokybinius pieno rodiklius, paaiškėjo, kad bandomųjų karvių piene somatinių ląstelių skaičius (SLS) nuo didesnio rapsų rupinių kiekio (25 proc. kombinuotuosiuose pašaruose) padidėjo. Sumažinus šių pašarų kiekį iki 10 proc., SLS sumažėjo iki standarto reikalavimų. Kontrolinių karvių pienas atitiko normas. Urėjos kiekis abiejų grupių karvių piene buvo 11-12 mg%. Optimaliausias urėjos kiekis piene yra 15-30 mg% arba 2,5-5,0 mmol/l.

Skaičiuojant pašarų sąnaudas, nustatyta, kad bandomosios grupės karvės 1 kg pieno pagaminti suvartojo 0,04 pašarinių vienetų (p.v.) mažiau negu kontrolinės, tačiau sušertų pašarų kaina buvo 15,76 Lt didesnė negu kontrolinių. Tačiau 1 kg pieno pagaminti suvartotų pašarų kaina abiejų grupių karvių buvo beveik vienoda.

Duoti rupinių verta

Apibendrinant bandymų duomenis, galima teigti, kad specialiai apdoroti rapsų rupiniai teigiamai veikia karvių produktyvumą ir sveikatą. Skaičiuojant ekonominį efektyvumą, nustatyta, kad, realizavus bandomųjų karvių pieną, būtų gauta 15 proc. pajamų daugiau negu kontrolinių. Atėmus išlaidas pašarams, pajamos iš bandomosios grupės karvių būtų 20 proc. didesnės negu iš kontrolinių gyvulių. Rapsų rupinius Wisan-Raps įterpti į koncentruotus pašarus nesudėtinga, juos gali naudoti ir nedideli pieno ūkiai. Kad nebūtų nuostolių, rupiniai turėtų kainuoti apie 750 Lt/t.

Kai karvės nėra labai produktyvios (iki 15 kg pieno per dieną), pakanka 10 proc. rupinių kombinuotuosiuose pašaruose (0,5 kg per dieną). Produktyvių karvių (25-40 kg per dieną) kombinuotuosiuose pašaruose, atsižvelgiant į raciono baltymų kokybę, šie rupiniai gali sudaryti iki 30 proc. (0,8-2 kg rupinių per dieną).