Šiemet jau dvidešimt pirmąjį kartą Lenkijos šilauogių augintojai rinkosi į Varšuvos žemės ūkio universiteto sodininkystės katedros organizuojamą Šilauogių dieną. Gausi ūkininkų, auginančių sodines šilauoges, draugija turi ką parodyti: plantacijos didelės ir puikiai įrengtos, o patirtis kaupiama ilgus metus.

Naujoji Lenkijos mokslininkų karta šauniai tęsia senas tradicijas,pritaikydama naujausius metodus ir šiuolaikinius mokslo pasiekimus. Tad, pasak ilgamečio sodinių šilauogių tyrinėtojo bei naujų veislių autoriaus dr. K.Pliškos (K.Pliszk), „nors sodinės šilauogės šaknų sistema ir paviršinė, šis augalas giliai įleido šaknis Lenkijos žemėje“. Įvertinus lenkų pasiekimus šioje sodininkystės srityje, galima mąstyti apie šilauogynų plėtimą ir Lietuvoje.

Prieš penkerius metus Lenkijoje buvo apie 350 ha sodinių šilauogių plantacijų. Šiemet šis skaičius jau perkopė per 1 000 ha, o 2008 m. planuojama turėti per 2 000 ha. Gali būti, kad Lenkija aplenks visų Europos valstybių šilauogių augintojus. Kol kas rimčiausi konkurentai šioje srityje yra vokiečiai. Vokietijoje sodinių šilauogių plotai jau prieš dešimtmetį siekė 1 000 ha, tačiau pastaraisiais metais tokio spartaus šilauogynų plėtimosi nebuvo.

Akivaizdu, kad šių uogų produkcija Lenkijoje didėja dėl geros jų kainos. Šila-uogių paklausa iki šiol viršijo pasiūlą, todėl net nebuvo būtinybės ieškoti užsienio rinkų, nors dalis uogų į kitas šalis iškeliaudavo. Išaugus parduodamų uogų kiekiams, situacija ėmė keistis: didžiųjų plantacijų savininkai jau ėmė vienyti smulkesnius ūkininkus, supirkinėti uogas. Šiandien jau galima sudaryti pakankamai didelius šilauogių kiekius užsieniui.

Pasikeitė ir politinė situacija – Lenkija tapo didžiulės Europos rinkos dalimi. Be abejo, iškilo ir tam tikrų problemų, susijusių ne tik su Prancūzijos ar Vokietijos fermerių konkurencija, bet ir su iškeltais kokybės reikalavimais bei naujų vartotojų poreikiais.

Šilauogių auginimas Europoje

Lenkų ūkininkai tikisi, kad Prancūzija ar Ispanija nebus jiems šilauogių auginimo konkurentės. Visų pirma, prancūzai neturi tinkamų žemių šilauogėms auginti. Tokių plotų šioje nemažoje valstybėje tepriskaičiuojama apie 200 ha, o perspektyvoje numatoma, kad šilauogynų plotai 2008 m. neviršys 450 ha.

Ispanijos klimatas sodinių šilauogių veislėms yra per karštas, ir čia geriausiu atveju šilauogynų plotai gali siekti 200-300 ha. Anglija ir Norvegija suvartotų daug šių uogų, bet ir čia trūksta tinkamų plotų. Racionalūs anglai jau investuoja į plantacijų įrengimą Lenkijoje. Tokių plantacijų plotai čia siekia 75 ha. Užsienio kapitalo investicijoms šioje srityje yra gera perspektyva.

Kiek kitaip yra Norvegijoje. Pirmieji šilauogynų įrengimo bandymai prieš 15 metų šioje šalyje nepavyko: tai nulėmė atšiauresnės klimato sąlygos, o gal ir patyrimo trūkumas. Todėl dabar norvegai šias uogas importuoja.

Panaši situacija šiandien yra ir Švedijoje, kur šilauogių vartojimo tradicijos yra gilios, o šilauogynų plotai maži. Lenkai, žinoma, žvalgosi ir į mus, rytinius kaimynus. Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje yra nemaži plotai, kurie tikrai tiktų šilauogėms auginti. Tai rimtas pamąstymas Lietuvos ūkininkams.

Mūsų sodininkai mėgėjai įvertino ir šilauogių skonį, ir išmoko jas auginti. Palaipsniui didėja ir ūkininkų susidomėjimas. Pirmosios plantacijos Lietuvoje jau yra. Tiesa, sodinamoji medžiaga atkeliauja iš Lenkijos, Vokietijos, Olandijos. Vis tik reikėtų dauginimu užsiimti ir patiems. Olandijoje išauginta sodinė šilauogė gali nepritapti prie Lietuvos klimato jau pirmąją žiemą. Suaugę augalai yra labai atsparūs šalčiams, pavasario šalnoms, bet sodinukai gali nukentėti, jei temperatūra žiemą nukrinta žemiau -25oC.

Amerika pranoksta visus

Lyginant su idealiai organizuota šilauogių rinka JAV ir Kanadoje, visa Europa dar yra vaikiškais drabužėliais. Juk ir dauguma sodinės šilauogės veislių išvestos būtent Jungtinių Amerikos Valstijų mokslo įstaigose. Čia paruoštos ir išsamios agrotechnikos technologijos, toliau vyksta mokslinis tiriamasis darbas, pagrįstas jau naujausiais molekulinės biologijos, genetikos metodais. Šiuo metu JAV yra per 25 tūkst. ha šilauogynų. Tačiau daug uogų valstijos importuoja, pagrindinis importo šaltinis yra Čilė. Taip yra todėl, kad amerikiečiai ant savo stalo nori apskritus metus turėti šviežių šilauogių. Kanadoje yra daug natūralių siauralapės šilauogės sąžalynų, juose renkamos uogos daugiausia tinka perdirbti, nes yra smulkesnės ir dažniausiai nuimamos mechanizuotai.

Nors šilauogės kilusios iš Šiaurės Amerikos, tačiau jos jau pasiekė ir Australiją bei Naująją Zelandiją. Ir puikiai prigijo šiuose kraštuose. Kauno botanikos sodo kolekcijoje jau irgi auga naujazelandiečių ir australų išvestos naujos sodinių šilauogių veislės. Šiandien Australijoje yra apie 800 ha, Naujojoje Zelandijoje – apie 500 ha sodinių šilauogių plantacijų.

Į Japonijos rinką daugiausia taikosi Kinijos šilauogių augintojai, turintys apie 10 000 ha plantacijų. Tačiau tai daugiausia siauralapės ir pusiau aukštaūgės šilauogės, kurios daugiausia naudojamos perdirbti. Patys japonai sodinių šilauogių augina nedaug, nes Japonijos salose nėra tinkamų dirvožemių. Apie 1 000 ha šilauogių yra ir Afrikoje, tiesa tik Pietų Afrikos respublikoje. Tai vadinamasis uogų tiekėjas į Europą žiemos metu, nes afrikiečiai beveik visas uogas eksportuoja, vidaus rinkai tepalikdami vos 5 proc. uogų.

Daugiausiai šilauogių išauginama JAV (iki 100 000 t), Kanadoje (33 000 t per metus), nemažai - Čilėje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, PAR, Lenkijoje.

Lenkijos patirtis – pavyzdys mums

Kartais mūsų ūkininkai prisibijo sodinės šilauogės ir įsivaizduoja, kad šiam augalui reikia išskirtinių auginimo sąlygų ir ypatingos priežiūros. Galima pasimokyti iš mūsų kaimynų. Lenkijoje daug plantacijų įrengiama ir visiškai netinkamuose dirvožemiuose, pritaikant juos tam tikrų agrotechninių priemonių pagalba. Iš pirmo žvilgsnio ūkininko K.Jarosinskio plantacijoje atrodo, kad augalai susodinti į molį. Tačiau iš tikrųjų ūkininkas pirmiausiai iškasė griovius, užpildė juos pjuvenomis, durpėmis, todėl dabar suaugę krūmai veši, o šakos linksta nuo didžiulio derliaus.

Lenkų augintojai jau įsitikino, kad plantacijoje laistymo sistema yra būtina. Laistymo pobūdis gal ir skiriasi, bet laistoma visur. Nors sodinės šilauogės ir nemėgsta užmirkimo, tačiau sausra labai sutrikdo augalų fiziologiją. Daugelis lenkų ūkininkų patys užsiaugina sodinukus, dar ir parduoda juos medelynuose, nes šio augalo populiarumas didelis, sodinukų paklausa – taip pat.

Ūkininkai nuolat palaiko ryšį su mokslininkais. Nežaidžia: užaugs-neužaugs, bus uogų-nebus, o atsiradus problemoms, tuoj pat konsultuojasi. Lenkijoje nėra bėdų nei su ligomis, nei su tręšimo normų nustatymu: tos problemos išsprendžiamos anksčiau negu jos tampa didele bėda.

Senąsias veisles išstumia naujos

Senąsias sodinių šilauogių veisles jau ima išstumti naujos, išvestos JAV, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje. Iki šiol pagrindinė plantacijų veislė buvo Bluecrop: gero skonio, gražios, transportabilios uogos. Dabar pagrindinė jos konkurentė - veislė Toro, išvesta 1987 metais. Šios veislės krūmai yra vidutinio augumo lapais, stambiais žiedais. Uogos didelės, su intensyviu vaškiniu apnašu, tvirta odele, išsidėsčiusios gražiomis kekėmis. Jos labai gero skonio, malonaus aromato, tinka ir desertui, ir perdirbti.

Lenkijoje ūkininkai jau bando auginti ir 1994 metais išvestą veislę Chandler, kuri yra ankstyvesnė už Bluecrop. Tai labai derlinga ir perspektyvi veislė, jos uogų nokimo periodas tęsiasi 4-6 savaites. Uogos yra labai stambios, šviesiai mėlynos, jų skersmuo siekia 3 cm.

Tik šiemet JAV patvirtinta nauja veislė Draper yra kol kas patentuota. Uogos sunoksta anksti, yra labai didelės, šviesiai mėlynos, tvirta odele. Aromatingos, gerai laikosi, sunoksta beveik vienu metu. Todėl, amerikiečių mokslininkų teigimu, tinka nuimti mechanizuotai. Šiai veislei pranašaujama gera ateitis ir Europos plantacijose.

Šilauogių dienoje pristatytos dar dvi naujovės: veislės Liberty ir Aurora. Tai vėlyvosios veislės, kurios Lietuvos klimato sąlygomis, turbūt, ras vietą tik sodininkų mėgėjų sklypuose, nes mūsų klimato sąlygos skiriasi nuo pietinės Lenkijos. Labai vėlyvų veislių uogų derlių Lietuvoje gali sugadinti rudeninės šalnos.

Varšuvos žemės ūkio universitete išvesta veislė Bonifacy. Šios veislės uogos didelės, išskirtinio, mango vaisius primenančio, aromato. Uogos sunoksta truputį vėliau, negu Bluecrop. Veislė tikrai gali būti auginama ir mūsų plantacijose.

Lietuvos ūkininkai šiandien turi galimybę įsijungti į šilauogėmis neužpildytas Europos rinkas. Kauno botanikos sode jau įvertinta apie 40 sodinių šilauogių veislių. Jos peržiemojo ir 2002-2003 metų žiemą, puikiai atlaikė šio pavasario šalnas ir šiemet užaugino gana įspūdingą derlių. Botanikos sodo mokslo darbuotojai nuolatos organizuoja mokomuosius seminarus apie šilauogių auginimą, konsultuoja visus, besidominčius šiuo sodo augalu. Atlikti ir dauginimo, ir uogų kokybės, ir išsilaikymo tyrimai, kuriuos rėmė Žemės ūkio ministerija. Taigi turėtų keistis ir mūsų ūkininkų požiūris į naujoves. Šilauogių plantacijos Lietuvoje plėsis.