Pabaiga, pradžia Nr. 8

Kooperacijos nauda – didesnės pajamos

Pieno gamintojai jau pajuto jungimosi naudą. Kai kurie gamintojai kooperavosi su kaimynais ir parduoda pieną kaip vieno gamintojo produkciją, kad sudarytų minimalų reikalaujamą pieno kiekį, už kurį mokama didesnė kaina (100 l per dieną). Deja, tai neteisėta. ES, nustačiusi tokius faktus, skiria milijonines baudas ir valstybei, ir patiems pieno gamintojams. Pastarieji neapsaugoti ir nuo bendrininkų piktos valios, finansinės paramos praradimo, kitų rizikos faktorių. Tuo tarpu susibūrus į kooperatyvą, įvairių nesusipratimų būtų išvengta.

Įteisinus kooperatyvą, jo nariams atsiranda galimybė už pieną gauti daugiau. Susidaro palankesnės sąlygos kooperatyvo lygiu įgyvendinti kai kuriuos ES veterinarijos reikalavimus ir taip iš dalies sumažinti investicijas į ūkio pertvarkymą. Kooperatyvai, kaip stambesni ūkiniai dariniai, gali pretenduoti ir į investicinę paramą pagal Bendrajame programavimo dokumente numatytą programą „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tačiau ką daryti, jeigu pieno gamintojai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, laikantys 1-2-3 karves, nelinkę stoti į jokį kooperatyvą? Tuomet reikėtų pagalvoti apie pasitraukimą iš šios veiklos iki 2007 m. Kaip tai padaryti?

ES parama pasitraukusiems

Vyresnio amžiaus smulkaus pieno ūkio savininkai, turintys ne daugiau kaip keturias karves, nutraukę prekinę žemės ūkio gamybą ir perleidę pieno kvotą, gali gauti paramą. Pieno gamintojai – ir vyrai, ir moterys - galės gauti paramą, jeigu paraiškos padavimo dieną bus sulaukę 55, bet dar ne 70 metų (tik Lietuvai pavyko išsiderėti 70 metų amžiaus ribą). Lietuvoje daug vyresnio amžiaus smulkių pieno ūkių savininkų, tad jiems labai svarbu pasinaudoti ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės gamybos parama. Kitose ES šalyse parama teikiama nuo 55 metų iki pensinio amžiaus.

Už perleistos individualiosios pieno kvotos 1 toną pirmaisiais metais numatyta mokėti apie 600 Lt, antraisiais - 520 Lt, trečiaisiais - 430 Lt. Jeigu smulkaus pieno ūkio savininkas ne tik atsisakė prekinės gamybos ir perleido pieno kvotą, bet apskritai nutraukė prekinę ž.ū. veiklą, perleisdamas ūkį jaunesniam gamintojui, tuomet už perleistos žemės hektarą jis gaus dar apie 310 Lt per metus. Maksimali išmokos suma – 7 640 Lt per metus. Ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės gamybos parama bus mokama ne ilgiau kaip 15 metų arba iki to laiko, kai paramos gavėjui sueis 75 metai.

ES parama ūkiams pertvarkyti

Dalis smulkių pieno gamintojų, ypač jaunesnių žmonių, mano, jog pienininkystės šaka perspektyvi, todėl nori plėsti ūkį. Būtent jiems skirta viena iš Kaimo plėtros plano programų „Parama pusiau natūriniams restruktūrizuojamiems ūkiams“, skirta ūkiams pertvarkyti, gamybai didinti. Šios paramos gavėjams nustatyti tam tikri reikalavimai. Ūkininkas privalo tvarkyti apskaitą bent nuo paraiškos pateikimo dienos ir pateikti verslo planą, kaip pertvarkys ūkį. Paramą restruktūrizuojamas ūkis gaus ne ilgiau negu 5 metus po 1 000 eurų ( 3 500 Lt) per metus.

Pagal Kaimo plėtros planą, siekiant iš dalies kompensuoti ž.ū. subjektų išlaidas ES veterinarijos reikalavimams įvykdyti, pagal paramos kryptį “Parama ES reikalavimams vykdyti” 2-3 metus gali būti mokamos išmokos, kurių dydis priklauso nuo karvių skaičiaus, bet ne daugiau kaip 86 320 Lt vienam ūkiui per metus. Šios išmokos bus mokamos pieno gamintojams, turintiems 5-199 karves, bent 3 ha nuosavos žemės ir užsiimantiems žemės ūkio veikla ne mažiau kaip vienerius metus. Jie turi pateikti paraišką ir verslo planą, kaip bus įgyvendinami ES reikalavimai. Pasibaigus investiciniam laikotarpiui, patalpos, kuriose gyvuliai melžiami ar laikomi, apdorojamas ar šaldomas pienas, turi atitikti ES reikalavimus. ES veterinarijos reikalavimai pieno gamybai turi būti pasiekti iki 2007 m., kitaip iškils sunkumų realizuoti pagamintą pieną, nes iš tokio pieno pagamintų produktų nebus leidžiama realizuoti ES rinkoje.

Investicinė parama

Sutvirtėję pieno ūkiai gali siekti investicinės paramos pagal Bendrajame programavimo dokumente numatytą programą „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Paramą pagal ją gaus ūkininkai, ž.ū. bendrovės ir kitos ž.ū. įmonės. Teikiant paraišką investicinei paramai, pieno gamybos apimtys, paremtos turima pieno kvota, turi būti ne mažesnės kaip 20 t pieno per metus. Pradedantieji gamybą ir dar nepasiekusieji nustatytos apimties, verslo plane turi įrodyti, kad produkcijos apimtys bus ne mažesnės kaip 50 t pieno per metus. Maksimalus paramos dydis – 50 proc. visų tinkamų kompensuoti investicinių išlaidų (pastatams, pašarų ruošimo technikai, technologinei įrangai, infrastruktūrai), ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse - 60 proc., jauniesiems ūkininkams – atitinkamai 55 ir 65 proc. Maksimali paramos suma gali būti net 375 tūkst. eurų, tačiau pareiškėjui ir jo pieno ūkio plėtros projektui keliami gana aukšti reikalavimai.

Pagal analogišką investicinę SAPARD programą jau kreipėsi 122 pieno gamintojai 81,4 mln. Lt paramai gauti. Su 86 iš jų jau pasirašytos sutartys dėl 54,73 mln. Lt paramos suteikimo.

Kaip išsilaikyti rinkoje

Atsivėrusi bendroji ES rinka suteikia geresnes galimybes pieno gamybos plėtrai Lietuvoje. Pieno supirkimo kaina kyla ir ateityje turėtų dar kilti. Tačiau konkrečių pieno gamintojų perspektyvoms nemažai reikšmės turi jų gaminamos produkcijos kiekiai ir kokybė. Išlikimą rinkoje gali užtikrinti tik ES veterinarinius reikalavimus atitinkanti pieno gamyba ir pakankamai didelis parduodamo pieno kiekis, kuris pasiekiamas stambinant ūkius ir/arba kooperuojantis. Šiems tikslams pasiekti suteikta galimybė pasinaudoti ES parama.

Smulkių pieno ūkių savininkai turėtų įvertinti savo galimybes ir apsispręsti, ar nori bei gali ir po 2007 m. plėtoti pieno ūkį. Apsisprendusiems likti gamyboje reikėtų padidinti karvių bandą bent iki 5 karvių ir tuomet bandyti pasinaudoti visomis esamomis galimybėmis stambėti ir užtikrintai dalyvauti ES rinkoje: pasinaudoti parama pusiau natūriniams ūkiams ir pasirūpinti gauti paramą ES reikalavimams vykdyti. Šiek tiek sustiprėjus, galima kreiptis ir dėl investicinės paramos pagal Bendrąjį programavimo dokumentą.

Taigi Lietuvos pieno ūkis turi tikrai neblogas perspektyvas. Gerėjanti pieno kokybė, stambėjantys ūkiai, stipri perdirbamoji pramonė kuria geras prielaidas deramai konkuruoti ES ir pasaulinėse rinkose. Pieno ūkių pajamų prognozė taip pat optimistiška. O maži pieno ūkiai turi apsispręsti: ar atsisakyti mažai efektyvios gamybos ir pasinaudoti ES siūlomomis priemonėmis, ar kooperuotis, ar stambinti gamybą.