Latvijos, kaip ir Lietuvos, žemės ūkis yra labai tradicinis ekonomikos sektorius. Jo dalis šalies BVP 2003 m. buvo 2,8, miškininkystės – 1,7 proc.

Kaimo vietovėse 2003 m. gyveno 32,1 proc. šalies gyventojų (746,4 tūkst.). Iš jų 109 tūkst. verčiasi žemės ūkiu ar medžiokle, 31 tūkst. – miškininkyste. Nuo visų šalyje dirbančių žmonių tai sudaro atitinkamai 10,9 ir 3,1 proc. 1996 m. kaimo vietovėse gyveno 31,4 proc. visų gyventojų, žemės ūkyje dirbo 14,6 proc., miškininkystėje – 2,1 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Nedarbas minėtuoju laikotarpiu siekė 8,6 proc., tačiau atskirose šalies dalyse jis buvo labai nevienodas - nuo 5,2 proc. Rygos apskrityje iki 27,6 proc. Rezeknėje. Vidutiniškos dirbančiojo žemės ūkyje pajamos (apie 490 Lt – 140 EUR*, *1 EUR/0,60 latų) yra tik 66 proc. vidutinio miestiečio atlyginimo (740 Lt-214 EUR).

Daugiau negu pusę visų namų ūkio disponuojamų pajamų sudaro darbo užmokestis (61 proc.), penktadalį – pensijos ir tik 9,4 proc. grynųjų pajamų yra iš žemės ūkio veiklos ar privataus verslo. Labiausiai kaimo vietovėse skursta namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas asmuo ar du suaugę su dviem ar daugiau vaikų iki 14 metų amžiaus. Rizika patekti žemiau skurdo ribos (kai pajamos tėra 50 proc. vidutinių vartojimo išlaidų) 2002 m. grėsė 15 proc. šeimų, turinčių vieną vaiką, 16 proc. – 2 vaikus, 26 proc. – 3 ir daugiau. Kaimo moterys skursta labiau negu vyrai. Mažiausiai Latvijos kaime skursta gyventojai, perkopę 65 metus.

Kaimo plėtra

Iš visos Latvijos teritorijos – 6 458 865,2 ha - žemės ūkio paskirties žemė užima 4 050 028, 8 ha (62,7 proc.), miškai - 2 020 282,6 (31,3 proc.), vandenys – 129 006,5 ha (2,0 proc.).

Žemės ūkio naudmenos užima 2 mln. 474,4 tūkst. ha (38,3 proc.). Statistikos duomenimis, 2002 m. net 21,2 proc. (503,1 tūkst. ha) ž.ū. naudmenų buvo apleista, beveik pusė šio ploto melioruota (245,5 tūkst. ha).

Latvijoje yra per 180 tūkst. ūkių, 99,8 proc. iš jų privatūs. Vidutinis ūkio dydis – 12,4 ha (Lietuvoje – 9,1 ha), beveik pusė (40,7 proc.) ūkių yra iki 5 ha (Lietuvoje tokie ūkiai sudaro 62 proc.). Nors Latvijoje yra galimybė įvairinti žemės ūkio produkcijos gamybą, tačiau mažas dirvožemio derlingumas – rimtas trūkumas. Derlingiausios žemės yra Žemgaloje – Dobelės ir Jelgavos rajonuose. Į rytus link Rezeknės pusės nutolusios žemės yra nenašios ir akmenuotos, bet tinkamos auginti ankštiniams augalams, javams, ganykloms. Rūgštingumu pasižyminčios žemės, kuriose mažai maistingų medžiagų augalams, paplitusios labiausiai – jos sudaro 54,5 proc. žemės. Labai derlingos žemės užima 7 proc. visos ž.ū. paskirties žemės.

Net 42 proc. sklypų yra „išsibarstę“, vienas ūkininkas turi 2–15 ha žemės plotų, esančių atokiai vienas nuo kito. Per kelerius pastaruosius metus apie 60 proc. ūkių produkciją naudojo savo reikmėms ir jos nepardavinėjo. Kas ketvirtas ūkis pardavė mažiau negu pusę produkcijos. Tik 11,8 proc. visų ūkių pardavė daugiau negu pusę visos pagamintos produkcijos.

Viename ūkyje vidutiniškai dirba 1,9 asmens, kas ketvirtas dirba visą darbo laiką. Didžioji dalis ūkių savininkų (41,7 proc.) yra iki 50 metų amžiaus, šešiasdešimtmečiai ir vyresni sudaro 37,5 proc. – jiems ūkininkavimas teikia papildomų pajamų (be valstybinės pensijos).

Aukštesnįjį arba profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą turi 21, 4 proc. ūkių šeimininkų, didžioji jų dalis (70 proc.) žemės ūkio žinių įgijo iš praktikos. Daugelis ūkininkų dėl ekonomikos žinių stokos bijo imti kreditą naujam verslui pradėti ar senajam plėtoti.

Nuo 2001 iki 2003 m. žemės savininkų skaičius išaugo 2,6 proc., tačiau naudojamos žemės sumažėjo 2,2 proc., laisvos valstybinės žemės - 0,4 proc.

SAPARD programa

Europos Komisija 2001 m. gruodžio 6 d. patvirtino nutarimą teikti Latvijai SAPARD programos paramą. Metinis SAPARD fondas Latvijai buvo patvirtintas 22,445 mln. EUR (Lietuvai – 30,345 mln. EUR, kainos indeksuotos 2000 m.).

SAPARD parama Latvijoje teikiama pagal 5 paramos kryptis:

Lydinčioji pirmosios krypties programa – „Mokymas“;

Iš viso iki 2003 m. lapkričio mėn. 27 d. buvo pateikti 2 168 projektai SAPARD paramai gauti, iš jų 1 384 patvirtinti, 569 – dar vertinami, 215 – atmesti. Patvirtintų paraiškų ir pasirašytų paramos sutarčių visa viešosios paramos suma sudarė 68, 908 mln. eurų (237,73 mln. Lt). Tuo metu visiškai buvo užbaigti 587 projektai, išmokėta 25 668 395 eurų (88 555 962 Lt), (Lietuvoje 2004 m. sausio mėn. buvo pateiktos 1 093 paraiškos, pasirašyta 580 (503,7 mln. Lt sumai).

Birželį buvo pateiktos 1 164 paraiškos, patvirtintos – 708. Patvirtintų paraiškų ir pasirašytų paramos sutarčių suma – 557,75 mln. Lt. Daugiausiai sutarčių pasirašyta „Investicijų į pirminę ž.ū. gamybą“ bei „Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir rinkodaros tobulinimas“ kryptims (340 sutarčių už 182,9 mln. Lt).

Daugiausiai projektų pateikta ir patvirtinta „Žemės ūkio technikos, įrengimų modernizacijos, pastatų rekonstrukcijos“ ir „Ekonominės veiklos plėtros ir įvairinimo, siekiant gauti alternatyvių pajamų“ kryptims, nes šių krypčių programos labiausiai tiko pasirengti konkuruoti ES rinkoje.

Ekologinė žemdirbystė

Ekologinė žemdirbystė Latvijoje plečiasi – nuo 1998 m. 39 ūkių iki 2003 m. 550 ūkių. Taip ūkininkaujama 24 422 ha (1,4 proc. visų ž.ū. naudmenų) plote, 1998 m. – 1 426 ha. Ekologinė žemdirbystė apima ir tradicinius sektorius (pienas, mėsa, daržovės, vaisiai, grikiai, medus, prieskoniai, kailiniai žvėreliai, grybai ir pan.). 2003 m. sertifikuotos 3 ekologinės produkcijos perdirbimo įmonės (2 duonos kepyklos ir bulvių krakmolo gamykla).

Šią žemdirbystės atmainą skatina valstybės parama. Šiemet ji įtraukta ir į Kaimo plėtros planą. Ekologinei žemdirbystei skatinti numatyta remti gamybą, perdirbimą ir rinkodarą, numatyti tam tikri tikslai: 2006 m. ekologiškai ūkininkauti 56 tūkst. ha (3 proc. ž.ū. naudmenų); skatinti produkcijos įvairovę ir vidaus rinkoje parduoti ne mažiau kaip 2 proc. nuo visos ž.ū. produkcijos; siekti, kad 2006 m. ne mažiau kaip 10 proc. vartotojų nuolat pirktų ekologiškus produktus; tobulinti ir akredituoti sertifikavimo sistemą; sukurti ekologinės žemdirbystės konsultavimo, tyrimo, švietimo sistemą; sveikatos ir švietimo programas integruoti į visą ekonomikos sektorių.

Nacionalinė parama

Siekdama padidinti ūkininkų konkurencingumą, valstybė teikė jiems tam tikrą paramą subsidijomis. Iš biudžeto žemės ūkiui 2003 m. buvo numatyta skirti 146,8 mln. Lt (42, 55 mln. EUR). Pastaraisiais metais buvo susidariusi kritinė padėtis cukraus, pieno, gyvulininkystės ir kiaulininkystės sektoriuose, todėl Ministrų kabinetas, spaudžiamas žemdirbiškų organizacijų, problemiškiems žemės ūkio gamybos sektoriams stabilizuoti pirmam 2003 m. pusmečiui papildomai skyrė 35 351 353 Lt (10 246 769 EUR). Dėl itin nepalankių gamtos sąlygų kitam 2003 m. pusmečiui patirtiems nuostoliams padengti papildomai buvo skirta 26 537 541 Lt (7 692 307 eurų).