Žirniais, kaip vietiniais baltyminiais lesalais, tinkamais paukščiams lesinti, susidomėta visai neseniai. Jie yra vieni iš labiausiai paplitusių ankštinių-grūdinių augalų Lietuvoje.

Žirnių grūduose yra apie 20-25 proc. baltymų, 5-6 proc. ląstelienos. Pagal baltymų biologinę vertę žirniai artimi sojoms, mėsos-kaulų bei žuvies miltams, nes jie turi visas nepakeičiamas amino rūgštis. Nors, lyginant su kitomis ankštinėmis kultūromis, žirniai turi mažiau baltymų, tačiau juose gausu lizino bei treonino. Taipogi žirniai turtingi lengvai pasisavinamais angliavandeniais, vitaminu B, cholinu. Tačiau žirniuose, kaip ir pupose ar lubinuose, be maisto medžiagų yra virškinimą slopinančių junginių – tripsino inhibitorių, hemagliutininų, taninų. Skirtingomis gamtinėmis sąlygomis išaugintuose žirniuose susikaupia skirtingi maisto medžiagų kiekiai.

Žirniais lesinami paukščiai auga gerai

Ar galima dalį sojų pakeisti žirniais? Koks jais papildytų lesalų efektyvumas ir kokia lesinamų viščiukų mėsos kokybė, ištirta Staniūnų paukščių fermoje Panevėžio rajone. Bandymai atlikti su Ross-208 kroso vienadieniais viščiukais, kurie buvo suskirstyti į keturias grupes po 100 paukščių kiekvienoje. Kontrolinės grupės broileriai buvo lesinami lesalais, turinčiais sojų rupinių. Bandomųjų grupių broilerių lesaluose sojų rupiniai buvo pakeisti žirniais atitinkamai: 1 grupės – 8 proc., 2 grupės – 12 proc. ir 3 grupės – 16 proc. lesalo kiekio.

Pirmąją amžiaus savaitę geriausiai augo trečios grupės broileriai, gavę lesalų, kuriuose buvo 16 proc. žirnių. Vidutinis šios grupės viščiukų svoris, lyginant su kontroliniais broileriais, buvo 16,7 g arba 10,31 proc. didesnis. Antrąją amžiaus savaitę geriausiai augo pirmos ir trečios grupių broileriai, gavę lesalų, turinčių 8 ir 16 proc. žirnių. Palyginti su kontroline, pirmos grupės broilerių vidutinis svoris buvo 26,8 g arba 6,30 proc., trečios grupės – 33,3 g arba 7,71 proc. didesnis. Trečiąją amžiaus savaitę taip pat geriausiai augo pirmos ir trečios grupių broileriai. Jų svoris, palyginti su kontroliniais broileriais, buvo atitinkamai 33,8 g arba 4,21 proc. ir 49,5 g arba 6,06 proc. didesnis. Keturių savaičių amžiaus broileriai sunkesni buvo taip pat trečiojoje grupėje, gavę lesalų su 16 proc. žirnių. Jų svoriai, lyginant su kontroliniais broileriais, buvo 35,8 g arba 3,05 proc. didesni.

Iš bandymų rezultatų matyti, kad, didėjant žirnių kiekiui broilerių racionuose, šiek tiek didėja ir lesalų lesamumas vienam broileriui. Pridėjus į lesalus 12 proc. žirnių, antros grupės paukščiai, palyginti su kontroline, sulesė 67 g arba 3,22 proc. lesalų, o pridėjus 16 proc. žirnių į trečiosios grupės lesalus - lesamumas padidėjo 156 g arba 7,19 proc. Analogiškai minėtose grupėse padidėjo ir lesalų sąnaudos vienam kilogramui prieaugio.

Broilerių išsaugojimas per keturias savaites buvo 97-99 proc. ir nepriklausė nuo žirnių kiekio lesaluose.

Padidėja skerdenos išeiga

Atlikus balansinius tyrimus, pastebėta, kad, didėjant žirnių kiekiui broilerių lesaluose, gaidžiukai geriau pasisavina jų sausąsias medžiagas, riebalus ir energiją. Antrosios ir trečiosios grupės gaidžiukai, gavę lesalų su 12 ir 16 proc. žirnių, sausųjų medžiagų pasisavino atitinkamai 3,06 ir 2,55 proc., riebalų – 7,76 ir 8,09 proc., o energijos – 3,77 ir 5,41 proc. daugiau negu kontrolinės grupės gaidžiukai.

Broilerių kontrolinio skerdimo duomenys rodo, kad gaidžiukų, gavusių lesalų su žirniais, skerdenos išeiga buvo didesnė negu kontrolinės grupės gaidžiukų. Gaidžiukų, kurie buvo lesinami 8, 12 ir 16 proc. žirnių turinčiais lesalais, skerdenos išeiga, palyginti su kontroline grupe, buvo atitinkamai 2,25, 1,49 ir 1,73 proc. didesnė. Gaidžiukų skerdenos išeigos padidėjo dėl to, kad susiformavo daugiau krūtinės raumenų. Pirmosios grupės vištaičių skerdenos išeigos padidėjimas 3,06 proc., palyginti su kontroline grupe, manoma, yra atsitiktinis. Mėsos cheminės sudėties sąryšio su žirnių kiekiu lesaluose nenustatyta.

Gauti tyrimų rezultatai rodo, jog broilerių lesaluose dalį sojų rupinių pakeitus žirniais (8, 12 ir 16 proc.), paukščių priesvoriai ne tik nesumažėjo, bet dar ir padidėjo. Didžiausias svorio prieaugis buvo trečiosios grupės broilerių, gavusių su lesalais 16 proc. žirnių. Gaidžiukai, lesinami lesalais su 12 ir 16 proc. žirnių, sausųjų medžiagų pasisavino 3,06 ir 2,55 proc., riebalų – 7,76 ir 8,09 proc. ir energijos – 3,77 ir 5,41 proc. daugiau už negavusius žirnių gaidžiukus. Gaidžiukų, gavusių lesalų su 8, 12 ir 16 proc. žirnių, skerdenų išeigos, palyginti su kontrolinių paukščių, buvo atitinkamai 2,25, 1,49 ir 1,73 proc. didesnės. Tačiau mėsos cheminei sudėčiai žirnių kiekis lesaluose esminės įtakos neturėjo. Be to, pastebėta, kad žirnių maisto medžiagas efektyviau naudoja gaidžiukai negu vištaitės.

Tyrimai rodo, kad viščiukų broilerių lesaluose žirniai gali būti naudojami kaip vietinė baltyminė žaliava ir gali sudaryti iki 16 proc. bendro lesalo kiekio.