Raseinių r. ūkininkai Nijolė ir Stasys Kaušiai, pasakodami apie šeimos verslą, vieną po kitos bėrė jo plėtros idėjas. Pagal SAPARD projektą pastatę triušidę ir ES standartus atitinkančią triušių skerdyklą su modernia įranga, triušių augintojai planuoja verslą dar labiau plėsti ir ateityje perdirbti kailius, siūti iš jų gaminius, auginti Kalifornijos sliekus ar triušių mėšlu tręšiamus agurkus.

Tai tik dalis šeimos idėjų. Stasio galvoje kirba mintis perdirbti ir triušieną: gaminti konservus, dešras ir kitus triušienos maisto produktus. Ūkininko nuomone, praverstų ir kombinuotųjų pašarų gamybos cechas, nes augina per 200 ha grūdinių augalų, kurių derlių galėtų perdirbti į triušių maistą. S.Kaušius planuoja įsteigti dar ir triušių spermos banką. Jis net nebando spėlioti, kurias idėjas pavyks įgyvendinti, bet nesiliauja planavęs.

Pabrangęs kuras – naujo verslo kaltininkas

Kaušių šeimyna triušininkyste verčiasi tik trejus metus. Anksčiau ūkininkai augino agurkus ir pomidorus. Galbūt juos būtų auginę iki šiol, bet pabrangęs kuras ir padidėjęs agurkų augintojų skaičius privertė ieškoti kito – pelningesnio – verslo. „Mūsų šiltnamiai buvo tikrai modernūs, šildomi. Pomidorus ir agurkus pradėdavome pardavinėti jau balandį, bet, pabrangus kurui, auginti daržoves tapo per brangu“, - prisiminė S.Kaušius.

Dar prekiaujant agurkais turguje, sutuoktinių dėmesį patraukė neįprastai dideli ir įvairiaspalviai triušiai. Ūkininko žmona Nijolė kaip mat užsidegė noru jų įsigyti. „Ji ilgai įtikinėjo mane – perkam ir tiek. Žmonos įkalbinėjimams nepasidaviau, aiškindamas, jog pirmiausia reikia įsitikinti, ar nepatirsime nuostolių“, - atsargiai į triušius tuomet žiūrėjo S.Kaušius. Tik daugiau pasidomėjęs apie šiuos gyvūnus, pasiteiravęs parduotuvėse, ar netrūksta triušienos, ūkininkas įsitikino, kad paklausa triušiams yra, o pasiūlos – praktiškai jokios. Taigi netrukus sodyboje apsigyveno šimtas mėsinių veislių patelių ir dvidešimt patinų. „Iš pradžių juos auginome gana primityviai, šėrėme ūkyje užaugintais grūdais, žole, šiaudais. Kiek trūkdavo, įsigydavome pas kaimynus. Atrodė, kad mokėti 1 000 Lt už specialaus kombinuotojo pašaro toną yra per brangu. Deja, per tą taupymą ir nukentėjome“, - guodėsi verslininkas. Triušiai, gavę pirktinių pašarų, ne kartą viduriavo, nes, prieš nuimant derlių, pasėliai buvo purškiami chemikalais, kurių likdavo grūduose.

Triušiai vislūs, bet labai jautrūs gyvūnai

Šiandien naujoje lengvų konstrukcijų triušidėje auginama daugiau kaip 1,5 tūkst. patelių, 100 patinų ir apie 12 tūkst. penimų triušių, daugiausia Naujosios Zelandijos ir Kalifornijos veislių bei jų mišrūnų. Mėsinių veislių triušius iki realizuojamo svorio galima nupenėti per keturis mėnesius, tik su sąlyga, kad jie bus šeriami visaverčiais kombinuotaisiais pašarais. Šeriant įvairiais koncentratais ir stambiais bei sultingais pašarais, penėjimas prailgsta iki septynių mėnesių.

Pasimokęs iš savo klaidų, ūkininkas savo augintiniams perka UAB „Kretingos grūdai“ gaminamus universalius pašarus. S.Kaušius viliasi, kad pašarų gamintojai pasiūlys ir skirtingos sudėties pašarų, kurie atitiks skirtingo amžiaus triušių poreikius. Lankęsis keliose užsienio šalyse augintojas teigia, kad turi būti gaminami bent keturių rūšių pašarai. „Tokia technologija pritaikyta Vokietijoje, kur auginama per 20 mln. triušių. Triušiams reikia ne tik skirtingos sudėties, bet ir skirtingo granulių dydžio pašarų“, - patirtimi dalijosi Stasys, pridurdamas, kad Lietuvoje užaugintuose grūduose yra mikotoksinų, kurie patelėms sukelia nevaisingumą. Vidutiniškai vienas triušis suėda iki 100 g koncentratų per parą (jauniklis apie 20, triušinga patelė apie 200 g). Iš viso per dieną sušeriama 1 t visaverčių pašarų.

Kol kas Kaušių ūkyje triušiai veisiami natūraliu būdu: patelė nešama pas patinėlį. Per dieną vienas triušis gali sukergti dvi pateles. Netrukus triušių augintojas ketina įdiegti daug paprastesnę dirbtinio sėklinimo technologiją. „Kaip tai atlikti aš išmokau praktiniame seminare, kuris vyko Vokietijoje, o Čekijos veislininkystės specialistai lietuviams sėklinimo subtilybių ir spermos ruošimo technologijos neatskleidė, teigdami, kad tai kainuoja didelius pinigus“, - kelionės įspūdžius svečiose šalyse pasakojo verslininkas. Dirbtinis sėklinimas turi daug privalumų: geresnis apvaisinimas, vieno triušio sperma galima apvaisinti net 50 patelių per dieną. Be to, tai atlikti daug paprasčiau ir patelė gali vesti net 8-11 kartų, kai tuo tarpu kergiant natūraliai gaunamos tik 4-6 vados. „Mano fermoje už kergimą atsakingi trys darbuotojai. Patyrusi moteris per dieną kergimui spėja sunešioti ne daugiau kaip 50 patelių. Be to, pasitaiko agresyvių gyvūnų, kurie savo nagais sužeidžia prižiūrėtojų rankas. Sėklintojas apsėklina net 500 triušių be jokio pavojaus susižeisti“, - dirbtinio apsėklinimo pranašumus vardijo triušininkas.

Vidutiniškai viena triušė atsiveda 8,6 triušiuko. Trečią dieną po apsitriušiavimo ji kergiama, triušiukai atjunkomi 1 mėnesio amžiaus, tiek pat laiko trunka nėštumas. Taip intensyviai auginamos patelės jau po metų brokuojamos, nes labai nusialina. Jau 4 mėnesių amžiaus triušes galima kergti, patinėliai gali kergti būdami 6-7 mėn. Visi triušiai vakcinuojami nuo maro.

Iš viso ūkyje dirba 12 darbuotojų. Ūkio buhalterinę apskaitą tvarko jo savininkė patyrusi finansų specialistė N.Kaušiuvienė, anksčiau dirbusi stambiame kolūkyje.

Ir triušių, ir triušienos paklausa didelė

Pasak S.Kaušiaus, paklausa triušiams yra labai didelė ir ateityje dar didės, nes Lietuvoje užaugintų triušių skerdenų norėtų pirkti užsienio šalių perdirbėjai. Atvykę italai tvirtino, kad nupirktų 24 t skerdenų per savaitę. „Jie mokėtų gerokai daugiau negu dabar gauname Kauno turgavietėse“, - teigė ūkininkas. Didieji Lietuvos prekybos tinklai pradėtų bendradarbiauti su triušių augintojais, jei pastarieji per savaitę pristatytų ne mažiau kaip 1,5-2 t skerdenų. „Jau kreipėsi ir Vilniaus vaikų darželių atstovai, ieškodami triušių šlaunelių“, - pridūrė S.Kaušius. Jis neabejoja, kad ir Lietuvos gyventojai suvartotų daugiau triušienos, jei tik jos būtų parduotuvėse (vienam lietuviui per metus tenka tik 50 g triušienos, vokietis suvalgo beveik 5, o ispanas – 7 kg triušių mėsos).

Beveik visos Kaušių ūkyje užaugintos patelės parduodamos kitiems ūkininkams arba paliekamos bandai plėsti ir brokuotoms triušėms pakeisti. „Kiekvieną dieną sulaukiu pirkėjų skambučių, kai kurie norėtų įsigyti po 200-300 triušių“, - stebėjosi verslininkas.

Moderni skerdykla dar neveikia

Ūkininkas pasakojo, kad plėsdamas ūkį, turėjo nemažai rūpesčių. Bankai nedrįso suteikti kreditą SAPARD projektui įgyvendinti. „Vienintelis „Šiaulių bankas“ užstatu priėmė būsimus pastatus. Pasipriešinimo būta ir dėl to, kad mano ūkis įsikūręs regioniniame Dubysos parke. Bet juk patys matote, kad nei kvapas nosį riečia, nei nauji pastatai gamtovaizdį darko“, - dėstė triušininkas. Jo planus įgyvendinti buvo sunku dar ir todėl, kad triušininkystė Lietuvoje nepaplitusi, juo labiau nėra nė vienos modernios triušių skerdyklos. Beje, S.Kaušiaus skerdykla - vienintelė Baltijos šalyse. Projektuojant ir statant remtasi kitų šalių patirtimi, labai pravertė ir LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos instituto Projektavimo ir konstravimo biuro konsultanto Romo Kauno patarimai. Naudotos ES šalių statybinės medžiagos ir įrengimai, todėl ir investicijos didelės – 1,8 mln. litų. Nemaža dalis lėšų teko viso ūkio nutekamiesiems vandenų valymo įrengimams, arteziniam gręžiniui.

Moderni skerdykla jau baigta įrengti, tereikia gauti veterinarinį sertifikatą, kuris bus kaip įrodymas, kad ji atitinka ES reikalavimus, ir suteiks teisę joje paskerstus triušius eksportuoti į kitas šalis, taip pat tiekti į Lietuvos prekybos centrus. Tačiau ūkininkas guodėsi, kad Lietuvoje triušių auginama dar per mažai, kad apsimokėtų paleisti brangius įrengimus. „Per kelias dienas galima išskersti visus Lietuvoje užaugintus triušius, o kas toliau“, - pats savęs klausė jis. S.Kaušiaus teigimu, mūsų šalyje gal tėra kokie 100 tūkst. triušių. Skerdyklos pajėgumas – 1,5-2 mln. triušių per metus.

Triušių augintojų ramstis - asociacija

Siekdamas dar labiau populiarinti triušininkystę, S.Kaušius įkūrė Nacionalinę triušių augintojų ir veisėjų asociaciją ir buvo išrinktas jos prezidentu. Jo nuomone, tai organizacija, kuri ateityje rūpinsis triušių realizavimu, gydymu, sėklinimu, triušių augintojų mokymu. Ūkininkas įsitikinęs, kad Lietuvoje būtų galima auginti 1,5-2 mln. triušių. Tuomet ir jo skerdykla veiks visu pajėgumu, o jei triušių bus dar daugiau, tai dirbant trimis pamainomis, būtų galima paskersti ir 5 mln. gyvūnų. Žinant, kad triušai - bene visliausi gyvūnai pasaulyje, regis, S.Kaušiaus ketinimai bus įgyvendinti.