Vienas svarbiausių dabartinės ES Bendrosios žemės ūkio politikos prioritetų yra kaimo plėtra, kuria siekiama paspartinti kaimo vietovių ekonominę raidą ir palengvinti BŽŪP reformą. Šios plėtros tikslas – mažinti kaimo vietovių ir bendruomenių atsilikimą nuo miesto. Bendroji žemės ūkio politika rūpinasi, kad skirtingų ES regionų ekonominė ir socialinė plėtra būtų tolygi, be didelių skirtumų. Ją apimantys dokumentai – Bendrojo programavimo (investicinė parama) ir Kaimo plėtros planas (kompensacinė parama) - Europos Komisijos jau patvirtinti ir pradedami įgyvendinti Lietuvoje. Apie tai, ar kaimo plėtra bus iš tikrųjų subalansuota, tolygi, apimanti visą Lietuvą, pasakoja žurnalo „Mano ūkis“ viešnia - žemės ūkio viceministrė Dalia MINIATAITĖ.

Ar Žemės ūkio ministerija, kurdama BPD ir KPP, bendradarbiavo ir su kitomis ministerijomis, kad ES parama, lyg koks voratinklis apimtų visas kaimo veiklos sritis visoje šalyje?

Rengiant BPD, skirtingai nuo SAPARD programos, kuria rūpinosi tik ŽŪM, buvo tarpusavyje bendradarbiaujama ir derinami interesai. Specialiai tam įkurtas BPD priežiūros komitetas, kurio funkcija - Lietuvos 2004-2006 m. BPD įgyvendinimo priežiūra. Tam komitetui priklauso visų suinteresuotų ministerijų atstovai, daugelis interesų grupių, visos institucijos, kurios gali dalyvauti šiame koordinavimo procese. Derantis su Europos Komisija dėl pagrindinės BPD dalies, buvo numatyti tam tikri prioritetai ir siekiama apimti kuo platesnį remiamų veiklos sričių spektrą. Bandėme susikurti tam tikrą šalies poreikių tinklelį ir pasižiūrėti, ar visi kaimo plėtros elementai dengiami iš struktūrinių fondų.

Šiandien pasigirsta kalbų, kad kažko nepadarėme, kažko nepastebėjome. Deja, tenka pripažinti, kad kai kurios veiklos (paslaugų teikimas vartotojui - kirpyklos, skalbyklos) liko nepadengtos nei iš Ūkio, nei iš Žemės ūkio ministerijų administruojamų struktūrinių fondų dalies. Ūkio ministerijai tai atrodė per smulki veikla, o ir ŽŪM tokios veiklos į savo akiratį neįtraukė, nes remia alternatyvias kaimo veiklas, susijusias su žemės ūkio ir maisto produktų gamyba. Dėl paslaugų, nepapuolusių į remtinųjų sąrašą, galėsime apsispręsti vėliau, t.y. po pirmojo paraiškų surinkimo etapo, kai BPD priežiūros komitetas įvertins, kokios pakraipos projektai dominuoja, kokių paramos sumų prašoma ir pan. Galbūt tam tikra veikla ir liko už dėmesio ribų, tačiau atidžiai išstudijavus ES paramos dokumentus, galima rasti sau tinkamą galimybę ir pretenduoti į paramą su pačiais įvairiausiais projektais.

Žinoma, koordinacijos, vientisumo, nuoseklumo tikrai dar trūksta, kad būtų išsiaiškinta, kokie ir kurios ministerijos tikslai kiekvienoje konkrečioje srityje, kokie bus kiekvieno BPD prioriteto rezultatai. Tokio visapusiško aiškumo dar nėra, tačiau kaupiama patirtis ateičiai.

Jau šiandien akivaizdu, kad investicinę paramą (BPD) pajėgs įsisavinti tik patys stipriausieji, kurie jau pasinaudojo ir SAPARD lėšomis, daugiausia derlinguose rajonuose. Ar atotrūkis tarp stiprios Vidurio Lietuvos ir jos pakraščių dar labiau nesustiprės?

Jau ir įgyvendinant SAPARD programą bandėme daryti kliūtis, kad tie patys ūkio subjektai negalėtų gauti paramos kelis kartus, tačiau iš to nieko neišėjo, nes iškart sumažėjo paraiškų pirmajai paramos krypčiai. Taigi pasirinkimas toks – ar neįsisaviname lėšų ir jas grąžiname į ES biudžetą, ar leidžiame visiems, kas nori ir gali, teikti po kelis projektus. Jei kalbame apie nenašių žemių regionus, tai jų gamybos intensyvumo nėra prasmės ir lyginti su derlingaisiais. Akivaizdu, kad netolygumas egzistuoja, tačiau kylant pajamų lygiui, atotrūkis tarp atskirų regionų mažės.

Kitame ES lėšas reglamentuojančiame dokumente, Kaimo plėtros plane, tam tikras regionalizavimas išryškėja kaip tik todėl, kad yra numatyta papildomai remti mažiau palankias ūkininkauti vietoves (MPŪV). Tai papildomos pajamos tiems, kurie, remiantis pastarųjų metų pajamų analize, negalėjo nė svajoti apie paskolą banke ar parengti verslo planą paramai gauti. Taigi žmogus, tarkim Ignalinoje ar Utenoje, be tiesioginių išmokų - 123 Lt/ha ganykloms bei 300 Lt/ha pasėliams - dar papildomai gaus ir kompensacines išmokas MPŪV – apie 200 Lt/ha (iš viso parama žalienoms sudarys per 300 Lt/ha, o pasėliams - per 500 Lt/ha). Tai jau apčiuopiama parama, juo labiau, jei ūkininkaujantis turi kiek daugiau žemės. Pagal pajamas toks ūkininkas jau realiai galės pretenduoti į investicinę paramą.

Kita vertus, turime suprasti, kad įgyvendinant 2003 m. ES BŽŪP reformą, žemdirbiai susidurs su žiauria konkurencija, todėl reikia jai rengtis ir stiprinti prekinius ūkius, nes būtent jie gamins didžiąją dalį žemės ūkio produktų. Tuo tarpu šalies pakraščių kaimo gyventojai galės verstis pusiau mėgėjišku (dalinio užimtumo) žemės ūkiu, gaus išmokas, išlaikys gyvą kraštovaizdį ir turės ieškoti kitų, alternatyvių pajamų šaltinių.

Kokios galimybės koreguoti BPD ar KPP kitam finansavimo laikotarpiui, matant, kad tam tikri dalykai vyksta ne taip, kaip planuota ir siekta?

Jau šiandien yra siūlančių įvesti tam tikras pataisas į BPD, tačiau kol nebaigtas pirmasis paraiškų rinkimo etapas, kol nėra tam tikrų rezultatų, tai neturime ir jokių argumentų, kodėl ką nors reikėtų keisti. Tik surinkę kelis šimtus paraiškų, matydami, kad kažkas stringa ar trūksta paramos tam tikrai veiklai, galėtume teikti keitimą, pagrįsdami jį rimtais argumentais. Keisti paramos teikimo tvarką net nepradėjus finansavimo nėra jokių galimybių.

Noriu priminti, kad 2007-20013 m. finansiniu laikotarpiu veiks vienas bendras Kaimo plėtros fondas, apimantis priemones, šiuo metu finansuojamas pagal du programinius dokumentus - BPD ir KPP. Taigi ir administravimas bus paprastesnis, aiškesnis. Kaimo plėtra išliks svarbiausias BŽŪP prioritetas. Nauja yra tai, kad visa kaimo plėtra tilps trijose ašyse: žemės ūkio gamybos modernizavimas, žemės tvarkymas ir agroaplinkosauga bei kaimo ekonomikos plėtra. Lėšos atskiroms programoms nebus detaliai reglamentuojamos, vienos ašies programoms bus galima skirti nuo 7 iki 60 proc. visų bendro fondo lėšų. „Stogas“ visoms šioms ašims bus LEADER programa, kurios vaidmuo labai sustiprinamas. Tam tikros teritorijos Vietos veiklos grupė (VVG) savo strategijoje numatys, kiek ir kokios krypties veiklų būtina remti toje ar kitoje vietovėje. VVG strategija bus finansuojama per visas tas tris ašis, o pati VVG taps lyg ir tam tikra kaimo plėtros koordinatore. Viena vertus, tai gerai, kita vertus, labai svarbu, kad į VVG būtų susibūrę tikrai analitiškai mąstantys, toli į ateitį sugebantys žvelgti žmonės, kurie rūpintųsi visos visuomenės, o ne savo asmeniniais interesais.

Kalbėjosi Virginija KRIVICKIENĖ