Utenos rajonas priklauso nepalankių ūkininkauti žemių sričiai. Dažniausiai ūkininkai šiame rajone plėtoja galvijininkystę. Tačiau yra vietų, kur įmanoma pelningai auginti javus. Vyžuonų seniūnijoje ūkininkaujantis Vladas Vitas gauna iki 5 tonų kviečių derlių – toks nepadarytų gėdos ir daug geresnėse žemėse dirbantiems grūdininkams.

Prieš keturiolika metų ūkininkauti pradėjęs nuo 5 ha žemės, dabar Vladas Vitas dirba 115 hektarų. Beveik pusė plotų yra ūkininko nuosavybė, kita dalis nuomojama. Mažiausias laukas yra 5 ha dydžio, didžiausias – 22 hektarų.

Kitais metais ūkininkas planuoja dar plėsti plotus, pirkti naujos žemės. Vladas neslepia, kad žemės pirkimą (šiemet pirko 25 ha) pagreitino tai, jog labai pasunkėjo nuomos sąlygos. „Kai išgirdo žemės savininkai apie tiesiogines išmokas už pasėlius, paprašė pusės išmokų sumos, - sako Vladas. - Prastose mūsų žemėse tai labai brangu. Paprastai moku 50 Lt/ha nuomos mokestį. Pirkimo kainos taip pat pakilo, savininkai iš viso delsia parduoti, laukia dar didesnio žemės brangimo. Iš nuogirdų žinau, kad kažkoks italas čia gana brangiai supirkinėja bet kokią žemę – vietiniams ūkininkams tokie dalykai pakiša koją“.

Pasak ūkininko, kai žemė jau tavo, visai kitaip žiūri ir į tręšimą, ir į piktžolių naikinimą. Tačiau kai žinai, kad po metų to ploto gali netekti, nesinori daug investuoti. Juolab, kad ir karčios patirties yra, kai iš rudens gerai įdirbtą ir paruoštą sėjai dirvą pavasarį žemės savininkai atsisakydavo nuomoti.

Ūkininkas stengiasi suformuoti kuo didesnius laukus. „Man net miela žiūrėti, kai važiuoji pro Kėdainius, Pasvalį – laukai dideli, lygūs. Kad ir tokį patį derlių gautum kaip čia, bet jau vien kiek sutaupytum žemės dirbimui“, - su lengvu pavydu atsidūsta Vladas.

Pasėlius deklaravo laiku

Iki praėjusio rudens derinęs pamaininį darbą vienoje stambioje Utenos įmonėje su ūkininkavimu (kaip pats sako, buvęs „savaitgalių ūkininkas“), dabar Vladas visas jėgas atiduoda tik žemdirbystei. Pasėlius spėjo deklaruoti laiku ir tikisi sulaukti tiesioginių išmokų, kurios būtų nemaža paspirtis ūkiui. Dalį pasėlių ploto išmatavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos biuro specialistai, o likusius plotus – pats ūkininkas. „Vis dėl noro sutaupyti. Paskaičiavau, kad vidutiniškai 1 ha išmatavimas man kainuotų 5 litus, tad nusprendžiau pats tą darbą atlikti, - sako V.Vitas. – Ir žemėlapyje savo plotus pats nubraižiau – juk pasirašyti po viskuo tai ūkininkui reikia, vadinasi, ir visa atsakomybė jam tenka“.

Žemę dar reikia gerinti

Kol kas Vlado Vito išauginami derliai nepastovūs, ir tai jam nepatinka. „Vienais metais prikuliu kviečių 5 t/ha (tai mano rekordas), kitais – tik kokios dvi ar trys tonos tepribyra“, - pripažįsta ūkininkas. Pasak jo, pagrindinės derliaus netolygumo priežastys - laukai dar nėra gerai sukultūrinti, įdirbti, patręšti. „Galima sakyti, ūkininkauju kaip ir ekologiškai. Kartais gal ir pagalvoju, kad vertėtų sertifikuoti ūkį kaip ekologinį, bet dar reikėtų kokį dešimtmetį padirbti chemizuotai, kad išnaikinčiau piktžoles laukuose“, - sako ūkininkas.

V.Vitas kasmet vis daugiau laukų patręšia pagal tręšimo planą, daro dirvožemio tyrimus. Trąšas ūkininkas perka iš to, kas pigiau pasiūlo: „Arvi“, „Lytagros chemija“ ar „Achema“. Trąšomis stengiasi apsirūpinti iš anksto, ne sezono metu, tuomet ir kainų palankesnių galima tikėtis. Sandėlyje kito pavasario jau laukia 10 tonų kalcio amonio salietros. Herbicidais šiemet nupurškė tik pusę kviečių ploto. Pagrindinės apsaugos nuo piktžolių priemonės – tinkamas žemės dirbimas ir gera sėjomaina. Pernai dalyje ploto laikė pūdymą, buvo nupurškęs raundapu - šiemet tuose plotuose kviečiai švarūs. Na, jei viena kita ramunė ir subaltuoja, tai didelės žalos ji nepadaro. Pasak ūkininko, jei nesieki užauginti aukščiausios klasės kviečių, labai daug investuoti tikrai neverta. Pernai minimaliomis sąnaudomis pavyko išauginti antros klasės maistinius kviečius, pardavė juos „Rokiškio grūdams“.

Be plūgo – nė iš vietos

Vladas gilinasi į arimo technologijos subtilybes, nes yra įsitikinęs, kad neariamoji žemdirbystė šiose apylinkėse visiškai netinka. „Be plūgo Utenoje nepaūkininkausi, - jam antrina ir K.Keraitis. - Dirvožemio mechaninė sudėtis čia keičiasi kas 100 metrų – čia smėlis, čia durpės, čia žvyras, čia jau molis“. Ūkininkas pasidžiaugė, kad šiemet melioratoriai sutvarkė nemažai laukų, sako, kad iš karto pasijuto poveikis – nebetyvuliuoja ežerėliai daubose po smarkesnio lietaus, gal ir pavasariais sėją bus galima anksčiau pradėti.

LŽŪKT specialistams pradėjus vesti dvejybinę buhalterinę ūkio apskaitą, Vladas Vitas tikisi pasinaudoti parama pagal BPD. Reikėtų našesnio kombaino, bet jis Vladui kol kas neįperkamas. O štai plūgas, purkštuvas, trąšų barstomoji – jau realūs planai. Purkštuvas ypač reikalingas, nes šiemet reikalavimai purškimo technikai ypač sugriežtėjo.

Vladas turimą seną techniką pats bando patobulinti, kad vienu važiavimu kuo daugiau operacijų būtų galima padaryti. Neatsidžiaugia prieš kelerius metus įsigyta suomiška Tume sėjamąja su lokaliu trąšų įterpimu – susitaupo degalų ir darbo laiko.

Auksines rankas turintis Vladas dabar nusipirko seną šilumos generatorių, sutvarkys jį ir aktyviąja ventiliacija tieks pašildytą orą grūdams džiovinti. Sandėlyje yra pirminio ir antrinio grūdų valymo mašina, grūdų laikymo bokštai.

Kieme riogsanti didžiulė alaus statinė netrukus bus paversta nameliu įrankiams laikyti ir nuo lietaus pasislėpti – tereikia įstatyti duris ir nutempti į laukus.

Vienintelis augina rapsus

„Vladą pažįstu jau keleri metai. Kaip klientas – jis tiesiog idealus, nes neturi neigiamo žinių ir nuostatų bagažo, - sako LŽŪKT konsultantas, Utenos biuro vedėjas Kazimieras Keraitis. – Paprastai nežemdirbiškų specialybių atstovai būna puikūs ūkininkai, nes atidžiai klauso patarimų, labai domisi naujovėmis. Jie kaip molis – kaip lipdai, taip ir lipdosi. Vladas – puikus pavyzdys. Technologines vėžes pasėliuose jis pirmasis pradėjo daryti, rapsus vienintelis rajone augina, puikiai išmano žemės dirbimą ir sėjomainą“. Iš trijų rajone esančių prekinių grūdų ūkių V.Vito derliai yra didžiausi.

Ūkininkas V.Vitas vienintelis rajone augina rapsus. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos biuras liepos pradžioje Vlado Vito ūkyje organizavo lauko dieną “Intensyvių technologijų taikymas auginant žieminius kviečius, vasarinius miežius ir vasarinius rapsus“. Susirinkę ūkininkai gana skeptiškai žiūrėjo į rapsų auginimą, bet pamatę Vlado laukus ir išgirdę, kad rapsų jis kulia apie 2 tonas iš hektaro švarios rapsų veislės Heros sėklos, ne vienas rimtai nusprendė išbandyti juos ir savo laukuose. „Rapsus būtinai reikėtų auginti dėl tinkamo sėjomainos rato išlaikymo. Galima mėginti ir žieminius rapsus auginti: Utenos augalų veislių tyrimo stotyje šiemet jie puikiai peržiemojo, derlius bus labai geras, - sako K.Keraitis. - Tik bėda – paukščiai pradėjo lesti ankštaras“.

Visus darbus dirba vienas

„Daug ko nespėju, nes visus darbus dirbu vienas, - pripažįsta Vladas. - Jei nori turėti patikimą darbininką, jam reikia nuolatinio darbo, o bet kokio žmogaus samdytis aš nenoriu. Todėl visas ūkis gula ant mano vieno pečių“. Būtent dėl šios priežasties Vladas kol kas atsargiai galvoja apie ūkio plėtrą. Visa viltis – trys sūnūs: devyniolikmetis Marius, keturiolikmetis Gediminas ir mažasis, vos ketverių, Simonas. Gal kuris iš jų perims ir išplės taip rūpestingai Vlado puoselėjamą ūkį? Tada gal ir naujos sodybos statiniai jau nusižiūrėtoje gražioje vietoje prie Dusynų ežero iškiltų...