Pastarojo dešimtmečio gyvulininkystės fermų statybos bei modernizavimo raidą Lietuvoje galima apibūdinti šiais gyvulių laikymo sąlygų ir technologinių procesų pokyčiais:

• saitinę karvių laikymo sistemą keičia gyvulių reikmes geriau tenkinanti palaido laikymo technologija
• prasidėjusi 1999 m. neapšiltintų (šaltųjų) karvidžių statyba Lietuvoje plinta. 2003-2004 m. pastatyta keletas skardinių karvidžių. Praktika ir mokslas įrodė, kad šaltis, sausas oras, geras vėdinimas naikina ligų sukėlėjus, o gamybos rezultatai neblogėja, nors vis dažniau statomi nekreikiami galvijų ir kiaulių tvartai, kraikas ir kraikinis mėšlas tebėra vertingas kaip organinė trąša
• diegiama vis modernesnė šėrimo, mėšlo šalinimo ir laikymo, melžimo ir pieno aušinimo įranga

Kelios dešimtys Lietuvos bendrovių ir ūkininkų įsirengė fermas, kurios nenusileidžia Vakarų šalių tvartams. Tačiau gyvulių laikymo technologijų tobulinimas ir ten nesustoja.

Didžiausias dėmesys – maisto ir aplinkos saugumui

Europos Sąjungos žemės ūkio taryba 2003 m. birželį patvirtino žemės ūkio perorientavimo koncepciją, apibūdinamą šiomis nuostatomis:

• išmokas ūkininkams atskirti nuo gaminamos produkcijos kiekio
• paramą susieti su aplinkos ir gyvulių sauga, gamybos kokybės valdymu
• labiau remti kaimo zonų modulius

Tai reiškia, kad gamyba bus glaudžiau susieta su rinka. Reikės gaminti konkurencingą produkciją aplinkai ir gyvuliams saugiais metodais. Svarbu mažinti pieno gamybos savikainą, nes spėjama, kad sumažinus lieso pieno miltelių ir sviesto intervencines kainas, pieno supirkimo kaina nukris 25 proc. Tačiau aplinkos ir gyvulių saugą reikės pagerinti, taigi bus būtina investuoti į naujas, efektyvesnes, inžinerines technologijas.

Gyvulių laikymas

Toliau intensyvinant gyvulininkystę, XX a. pabaigoje atsirado nenumatytų trukdžių, kuriuos sukėlė ne įstatymai ar administravimas, bet neigiamas žmonių požiūris į kai kurias gyvulių laikymo sąlygas ir procesus, ypač į kiaulių laikymą ant grotelių. Be to, siekiant apsaugoti žmones nuo kenksmingų dujų ir kvapų, pažangiai gyvulininkystei buvo nustatyti griežtesni tvartų atstumo iki gyvenamųjų namų reikalavimai. Pakankamas atstumas turi būti ir tarp gyvulininkystės pastatų, kad būtų užkirstas kelias epideminėms ligoms plisti. Taigi lieka dideli neužstatyti plotai.

Dar viena rimta gyvulininkystės ūkių problema – amoniakas, kuris rūgština ir žaloja ekosistemą. Todėl leistinas amoniako emisijos kiekis nebus didinamas. Daugiausia jo į aplinką patenka iš tvartų ir mėšlo saugyklų.

Gyvulininkystės ūkių ateities vizijoje numatyta kartu su aplinkos sauga gerinti ir gyvulių gerovę. Tačiau šie gyvulininkystės politikos prioriteto tikslai prieštarauja vienas kitam. Pvz., taikant gyvulių gerovės reikalavimus tenkinantį boksinį laikymą, karvei skiriama iki 12 m2 grindų ploto. Todėl tokiame tvarte amoniako emisija didesnė negu rišamų karvių tvarte, kuris neatitinka gyvulių gerovės reikalavimų. Olandų specialistai pasiūlė vėl sumažinti plotą karvei iki 5 m2.

Naujoje žemės ūkio politikoje pabrėžiama specialistų kompetencijos svarba: negalima statyti fermos be ekspertų įvertinimo.

Neapšiltinti galvijų tvartai gerai vertinami, nors vis dar yra priešingų nuomonių. Dažniausiai nesutariama dėl to, kreikti ar ne galvijų tvartus. Pavyzdžiui, Lenkijos norminių dokumentų projekte numatyta, kad neapšiltinti galvijų tvartai turi būti ne tik kreikiami, bet ir gilūs. Kreikimo šalininkai stengiasi sušvelninti kraikinės technologijos trūkumus: sumažinti darbo sąnaudas bei kitas išlaidas kreikimui, dulkių sklidimą kreikiant.

Tvartų vizijos

Ateities karvidės projektavimo principas: kurti gyvuliams pritaikytus paprastus ir pigius statinius. Dėl to atsirado nauja planavimo koncepcija, kuria remiantis tvarte turi būti atskiriamos poilsio, vaikščiojimo, šėrimo ir melžimo zonos. Melžimo centras įrengiamas atskirame priestate, dažniausiai pastatytame prie karvių laikymo patalpos šoninės sienos. Šis tvartas dar vadinamas “T” formos tvartu. Ateityje plečiant fermą, prie melžimo centro antrojo galo pastatoma antra karvidė. Senasis ir naujas statinys įgauna “H” formą. Parenkant karvidės plotį reikia atsižvelgti į tai, kad 4 boksų eilių karvidės vieta pigesnė negu nelyginio skaičiaus boksų eilių tvartas.

Tebenorima kiaules ir ateityje auginti intensyviai, tačiau specialistai dėl intensyvios technologijos plėtros abejoja, nes gyvulių laikymo sąlygos vis labiau griežtinamos, didėja reikalavimai oro apsaugai. Todėl statybos ir eksploatacijos išlaidos didės.

Prognozuojama, kad didelės kiaulių bandos bus auginamos intensyviai. Sėkmingos intensyvios kiaulininkystės sąlygos: specializacija ir technologinių procesų optimizacija. Savikainos struktūroje didžiausios (85 proc.) išlaidos tenka paršeliams ir pašarams įsigyti. Išlaidos pastatams ir technikai – 10 proc., o darbo užmokesčiui – vos keli procentai. Tačiau mažinant išlaidas technikai, išlaidos darbui didėja, nes reikia ne tik daugiau laiko gyvuliams prižiūrėti, bet ir gyvulių prižiūrėtojų kvalifikacija turi būti aukštesnė.

Dar vienas būdas kiaulių penėjimo ekonomiškumui didinti – didinti kiaulių grupę garde. Įprasta viename 7 m2 ploto garde laikyti 10 penimių, t.y. vienos vados gyvulius, kiekvienam skiriant 33 cm lovio ilgio. Toks gardas ne tik brangus, bet ir netenkina gyvulių fiziologinių reikmių, t.y. gardo neįmanoma suskirstyti į poilsio, aktyvaus judėjimo ir ėdimo zonas. Jau šešerius metus aktyviai diskutuojama, ar negalima padidinti kiaulių skaičių garde iki 50. Tokiame garde susiformuotų poilsio, aktyvaus judėjimo ir ėdimo zonos.

Nors skirtingų specialistų duomenys apie kiaulių priesvorį, pašarų suvartojimo efektyvumą, agresyvumo priklausomybę nuo grupės dydžio skiriasi ir net yra prieštaringi, penimių laikymas didelėmis grupėmis plinta. Svarbiausia priežastis – kiaulės vietos kaina sumažėja 50 eurų, o kiaulidės kaina – 10 proc., tačiau, kaip jau buvo minėta, pastato ir technikos dalis produkcijos savikainoje – tik 10 proc. Taigi gyvulius laikant didelėmis grupėmis, savikaina sumažėja tik 1 proc.

Mažoms ir vidutinėms bandoms gerai tinka neapšiltintos, natūraliai vėdinamos kiaulidės. Tokios kiaulidės gyvulio vietos kaina tokia pat, kaip ir didelės apšiltintos bei mechaniškai vėdinamos fermos. Taip pat nustatyta, kad natūraliai vėdinamoje su nameliais kiaulidėje amoniako, anglies dioksido ir metano emisijos faktorius 33 proc. mažesnis negu grotelinių grindų ir mechaniškai vėdinamame pastate.

Norint sukurti tinkamą laikymo technologiją, pastatyta arklidė su diendaržiu. Tiriama, kaip diendaržio mėšlas teršia gruntą ir vandenį amoniu (NH4), azoto trioksidu (NO3), fosforu (P), magniu (Mg) ir kaliu (K).

Didelį susidomėjimą sukėlė Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, pastatyta eksperimentinė vištidė, kurioje dedeklės laikomos mažomis grupėmis aptvaruose. Jų plotis – 2,4 ir 3,5 m, o gylis – 1,25 m. Juose įrengtos gūžtos, laktos, smėlio vonios. Aptvaras daug didesnis už įprastą dedeklių narvelį.

Pastato konstrukcija

Pagrindinės tvartų konstrukcijos plėtros tendencijos:

• pastato universalumo didinimas, kad jį būtų galima lengvai pertvarkyti ir, pavyzdžiui, laikyti iš pradžių melžiamas karves, po jų – penimus galvijus, o juos pardavus – broilerius
• išorinių atitvarų, kurios ne tik apsaugo nuo atmosferos poveikio, bet ir yra pastato technologinis elementas, populiarinimas.

Išorinės atitivaros – tai prie stogo, sienų tvirtinama technologinė įranga. Nuo 1960 m. plėtojama vadinamoji ferma su greiferiniu krautuvu, kai prie stogo montuojamas kranas su greiferiniu krautuvu pašarams iš daržinės į karvidę atgabenti. Tokiu būdu norima sumažinti galvijus prižiūrinčių darbuotojų skaičių.

Pramoniniu būdu siūloma gaminti tik tas konstrukcijas, kurios tiks ir ateityje pakeitus technologiją.

Pastebima tendencija angas galvijų tvartų sienose uždengti tinklu, kuris praleidžia orą ir šviesą. Nustatyta, kad 25 proc. poringumo tinklas nekelia pavojaus gyvuliams. Kai poringumas didesnis, nuo tinklo iki gyvulių turi būti ne mažiau kaip 2 m atstumas.

Automatizacija ir kompiuterizacija

Norint sumažinti darbo sąnaudas, plėtojama automatizacija įvairiose gamybos pakopose. Prieš 10 metų Nyderlanduose įrengta pirmoji automatinė melžimo sistema Europoje. 2002 m. fermų su robotais Europoje jau priskaičiuojama apie 1 800. Remiantis apklausa, net 50 proc. Švedijos ir Danijos ūkininkų, rekonstruodami fermas, įrengs robotus. Nauja automatizacijos taikymo sritis – prie karvės kojos pritaisytas sensorinis jutiklis, kuris signalizuoja apie stresą, ligą, artėjantį veršiavimąsi.

Technikos progresas yra žemės ūkio plėtros variklis. Jo sustabdyti neįmanoma. Tačiau taip pat svarbu išmokti prognozuoti jo naudą arba žalą ateityje.