Ekologiniame ūkyje geriausia tiktų auginti lietuviškų veislių morkas, nes jos sukurtos mūsų klimato sąlygomis. Tinka ir ekologiniuose ūkiuose užaugintos nebeicuotos užsienietiškų veislių morkos.

Pagal tai, per kiek laiko užauga ir suformuoja tipingos formos šakniavaisius, morkos skirstomos į ankstyvąsias, vidutinio ankstyvumo, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias.

Ankstyviausios yra Mokum F1, Napoli F1. Vidutiniškai ankstyvos – Svalia F1, Šatrija, Garduolės 2, Vytėnų nanto, vidutiniškai vėlyvos – Narbone F1, Fontana F1, Jaguar F1, Nastaise 2, Vaiguva, Skalsa F1, vėlyvosios - Karlena, Nerac F1 morkų veislės.

Mokum F1 – tai pats ankstyviausias olandiškas hibridas. Morkos užauga nedidelės, tačiau gražią formą įgauna labai anksti, todėl tinkamiausios realizuoti yra ryšulinės brandos. Jos skanios, patrauklios išvaizdos.

Napoli F1 – olandiškas ankstyvasis, derlingas hibridas. Morkos ilgos, cilindrinės, gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose vagotame paviršiuje. Tinka ankstyvajam žalumyniniam ir vasaros derliui. Vėliau pasėjus neblogai laikosi ir žiemą.

Svalia F1 - tai tarpveislinis heterozinis hibridas, sukurtas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI). Vidutinio ankstyvumo, tačiau galima sėti ir ankstyvesniam derliui. Morkos cilindrinės, bukais arba šiek tiek nusmailėjusiais galais, ilgos, lygios, intensyvios oranžinės spalvos. Tinka laikyti per žiemą.

Šatrija - vidutinio ankstyvumo, derlinga veislė, sukurta LSDI. Morkos cilindrinės, bukais galais, ilgos, lygia odele. Tinka žalumyniniam derliui, laikyti per žiemą bei konservuoti.

Garduolės 2 – vidutinio ankstyvumo veislė sukurta LSDI. Morkos cilindrinės, bukais galais. Gerai auga lengvo priemolio dirvose. Tinka auginti vasaros derliui ir laikyti.

Vytėnų nanto – veislė sukurta LSDI. Vidutinio ankstyvumo, nereikli dirvos ir klimato sąlygoms, kasmet duodanti pastovų derlių. Morkos vidutinio ilgio ir skersmens, turi daugiau cukraus negu kitos veislės. Tinka rudens derliui, laikyti sandėlyje, reguliuojamoje temperatūroje gerai išsilaiko iki vasario mėnesio.

Narbone F1 – olandiškas vidutinio vėlyvumo, derlingas hibridas. Morkos gražios cilindrinės formos. Lapija gausi. Gerai auga derlingose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Tinka rudens derliui.

Fontana F1 – olandiškas labai derlingas hibridas. Morkos gražios cilindrinės formos, stambios, tačiau grubaus paviršiaus. Šerdis didelė, ryški. Daugiau tinka perdirbti ir laikyti per žiemą.

Jaguar F1 – olandiškas vidutinio vėlyvumo, derlingas hibridas. Morkos iki 24 cm ilgio, bukos ir smailėjančios, užauga gražios formos derlingoje priesmėlio dirvoje. Sunkesnėje priemolio dirvoje morkos užauga smailos, grubiu paviršiumi. Tinka vasaros ir rudens derliui. Žiemą laikosi vidutiniškai.

Nastaise 2 – vokiška vidutinio vėlyvumo veislė. Morkos nedidelės, Nanto tipo formos. Lapija neatspari ligoms. Sandėliuose su nereguliuojama temperatūra šios morkos laikosi blogiau už kitų veislių.

Vaiguva – tai naujausia lietuviška morkų veislė, sukurta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Vidutinio vėlyvumo. Morkos stambokos, šantene tipo, bukais galais, sultingos, skanios. Tinka mechanizuotai nuimti, netrūkinėja, skirtos konservuoti ir vartoti šviežios. Žiemą laikosi gerai.

Skalsa F1 – tai lietuviškas morkų hibridas, sukurtas LSDI. Vidutinio vėlyvumo. Morkos vidutinio ilgio, intensyvios oranžinės spalvos. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Tinka laikyti ir perdirbti.

Karlena – tai vokiška vėlyvoji veislė, plačiai auginama Lietuvoje. Morkos cilindrinės, bukais galais, stambios, šerdis didoka. Gerai auga priesmėlio ir lengvo priesmėlio dirvose. Tinka rudens derliui ir laikyti per žiemą. Laikosi vidutiniškai.

Nerac F1 – olandiškas vėlyvasis hibridas. Morkos Nanto tipo, cilindrinės, bukos, stambokos. Lapija atspari ligoms. Tinka laikyti per žiemą ir perdirbti.

Auginant morkas, labai svarbu parinkti joms tinkamą priešsėlį. Tinkamiausi priešsėliai tokie, po kurių lieka nepiktžolėta puri dirva: mėšlu tręštos daržovės, bulvės, svogūnai, vienerių metų daugiametės žolės, sideraliniai augalai, žieminiai kviečiai.

Dirva pradedama dirbti rudenį, kai nuimtas priešsėlio derlius. Po daugiamečių žolių, vikių – avižų mišinio dirva nuskutama 14-16 cm gyliu. Po 2-3 savaičių suariama 25-30 cm gyliu. Pavasarį dirva kultivuojama ir akėjama. Dirva įdirbama 30 cm gyliu, ji turi būti lygi, grumsteliai smulkūs.

Ankstyvajam derliui morkos sėjamos 1-1,2 m pločio lysvėse, o vėlyvesniam - lygioje arba vagotoje dirvoje. Vagotoje dirvoje gaunamas daugiau kaip 20 proc. didesnis morkų derlius, iki 23 proc. didesnė prekinės produkcijos išeiga.

Nors lygioje dirvoje morkos sudygsta greičiau negu vagose, tačiau dėl geresnio šiluminio ir aeracinio dirvos režimo geriau auga pastarosiose.

Trąšos kompensuoja iš dirvos su derliumi išneštas maisto medžiagas. Azoto augalai pasisavina iš dirvos, tačiau jo trūkstant, galima laistyti skiestomis srutomis.

Fosforo trąšos turi įtakos ne tik derliui, bet ir produkcijos kokybei, pagreitėja augalo brendimas, pagerėja atsparumas ligoms, daržovės geriau laikosi žiemą.

Kalis dalyvauja fotosintezėje, padeda kauptis vitaminams, aktyvina įvairių fermentų veiklą, padeda patekti vandeniui į augalų ląsteles, mažina vandens išgaravimą, daržovės geriau laikosi žiemą. Boro ir molibdeno trąšos pagerina morkų laikymąsi.

Morkas galima tręšti tik ekologiniame ūkyje leistinomis trąšomis. Tai natūralios kalio trąšos (kalio magnezija, kalio sulfatas ir kt.) ir fosforo trąšos – fosforitmilčiai. Vegetacijos metu morkos purškiamos 0,2 proc. boro ir molibdeno tirpalu. Purkšti tinka skystos trąšos su mikro- bei makroelementais: tiktų naujos trąšos „Biokal 01“ bei „Daiga“. Visomis trąšomis geriausia baigti tręšti iki liepos vidurio.

Augimui pagerinti morkų sėklas galima mirkyti mikroelementų tirpaluose: 0,2 proc. boro rūgšties, 0,5 proc. kalio permanganato ir medžio pelenų arba specialių trąšų „Biokal 01“ ir „Daiga“.

Sėjos laikas parenkamas pagal numatomą realizuoti produkciją. Vasaros ir rudens derliui geriausia sėti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, o laikyti per žiemą – nuo gegužės antrosios pusės iki birželio 10 dienos.

Sėklos norma pasirenkama pagal pasėlio paskirtį ir sėjos būdą. Jeigu morkos sėjamos juostomis lysvėse ir auginamos iki ryšulinės brandos, sėklų norma 2-3 mln./ha. Vasaros derliui, kai sėjama 40–70 cm tarpueiliais – 1-1,5 mln./ha, skirtų laikyti bei perdirbti morkų sėklos norma – 0,6-1 mln./ha. Per giliai įterptos morkų sėklos ilgai nesudygsta arba sudygsta labai retai. Įterptos per sekliai, ypač lengvesnėje dirvoje, sėklos irgi ilgai nedygsta arba vos pradėjusios dygti sunyksta. Lengvoje dirvoje morkos sėjamos 1,5–2,5 cm, o sunkesnėje dirvoje – 1-1,5 cm gylyje.

Pagrindiniai morkų pasėlių priežiūros darbai yra ravėti piktžoles ir saugoti nuo ligų bei kenkėjų. Piktžolės naikinamos, purenant tarpueilius ir ravint. Nuo morkų ligų ir kenkėjų svarbiausia laikytis sėjomainos, dezinfekuoti sandėlius. Morkas į tą patį lauką galima sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Ankstyviausias morkas vertėtų uždengti agroplėvele arba perforuota polimerine plėvele. Ji saugo ne tik nuo kenkėjų, bet ir nuo nepalankių orų, po plėvele morkos greičiau sudygsta ir užauga.

Morkos nereiklios drėgmei, tačiau sėklų dygimo ir intensyvaus šakniavaisių augimo metu joms reikia daug drėgmės. Jeigu dirva sausa, reikėtų prieš sėją palieti 100 m3/ha vandens. Kai morkos dygsta ar jau sudygusios, užtenka sudrėkinti tik dirvos paviršių. Sausą vasarą morkos laistomos 3–4 kartus po 150–300 m3/ha vandens.

Žalumyniniam derliui morkos pradedamos rauti, kai jų šakniavaisiai viršuje būna ne plonesni kaip 1,5 cm skersmens. Žiemai skirtos morkos imamos kiek galima vėliau, prieš pat prasidedant didesnėms (iki – 6OC) šalnoms, t.y. spalio mėnesį.

Morkų gyvybiniai procesai labiausiai sulėtėja, kai temperatūra nukrinta iki 0±1OC. Kai santykinė oro drėgmė 95 proc., morkos beveik iki kito derliaus gali išlikti šviežios ir skanios. Tokias laikymo sąlygas galima sudaryti tik specialiose saugyklose su reguliuojama temperatūra ir santykine drėgme. Morkas galima kaupuoti. Kaupas pirmiausia apkasamas 20 cm žemių sluoksniu, paskui užklojamas šiaudais ir užpilamas žemėmis. Į didelį kaupą tikslinga įdėti surenkamąjį ventiliuojantį horizontalų ortakį iš lentų, o kaupo viršuje kas 2 m įstatyti vertikalius ištraukiamuosius ortakius. Paprastame rūsyje morkos geriausiai laikosi susluoksniuotos su drėgnu smėliu. Kaupai 15 cm pakeliami nuo grindų, apačioje pilami 1 m pločio, į viršų siaurėjantys, 1 m aukščio. Morkas šeimos poreikiams galima laikyti neužrištuose polietileno maišuose. Kaupuojamas morkas profilaktiškai nuo ligų visada reikia apibarstyti kreida (100 kg morkų – 2 kg kreidos).