Lietuvos Augalų apsaugos priemonių gamintojų ir importuotojų asociacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje buvo nagrinėjamos trys svarbiausios temos: augalų apsaugos produktų registracija ir ją reglamentuojančios Tarybos Direktyvos 9/414/EEB būsimoji revizija, augalų apsaugos produktų prekybos ir naudojimo kontrolė bei teisinis reguliavimas laisvosios rinkos sąlygomis.

Pagrindiniai Augalų apsaugos priemonių gamintojų ir importuotojų asociacijos uždaviniai susiję su įstatymų, nutarimų, įsakymų ir kitų įstatyminių aktų projektų svarstymu, atitinkamų pasiūlymų rengimu, atstovavimu svarstant teisės aktus valstybinėse institucijose. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, labai svarbu bendradarbiauti su Europos augalų apsaugos asociacija (ECPA) ir ypač su Nacionalinių asociacijų tinklu (EAN). Pirmą kartą Lietuva turi galimybę aktyviai dalyvauti tobulinant ir papildant direktyvą 91/414/EEB, kuri reglamentuoja augalų apsaugos produktų registraciją, jų pateikimą į rinką, naudojimą ir kontrolę. Per direktyvos gyvavimo laikotarpį (nuo 1991 m.) atsirado būtinybė aiškiau apibrėžti tam tikras sąvokas, reglamentuoti tas sritis, kurios anksčiau nebuvo aktualios.

Lietuvos Augalų apsaugos priemonių gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Aušra Beniulienė pabrėžė asociacijos bendradarbiavimo su kuo platesniu institucijų ratu Lietuvoje ir užsienyje svarbą. „Šios konferencijos tikslas - kad susirinkę Valstybinės augalų apsaugos tarnybos, Aplinkos apsaugos bei Sveikatos ministerijų pareigūnai, augalų apsaugos priemonių gamintojai ir importuotojai kartu aptartų, kas darytina, kad augalų apsaugos produktų registracija vyktų kaip galima sklandžiau, kad Lietuva pasinaudotų kitų šalių patirtimi ir kad būtų išvengta nelegalaus produktų įvežimo iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities per „skylėtą“ sieną“, - sakė direktorė.

ECPA prioritetai

Europos augalų apsaugos asociacijos Centrinės ir Rytų Europos padalinio vadovas Folkeris Koch-Achelpioleris (Volker Koch-Achelpöhler) pristatė Europos augalų apsaugos asociaciją, vienijančią 16 stambiausiųjų augalų apsaugos produktų gamintojų ir 26 nacionalines augalų apsaugos asociacijas. ECPA prioritetai: tausojamasis žemės ūkis, maisto sauga ir kokybė, aplinkos apsauga ir augalų apsaugos produktų registracija.

Pranešėjas pabrėžė, kad Baltijos šalys iš kitų naujųjų narių išsiskiria ypač geru pasiruošimu, kadangi visa įstatyminė bazė augalų apsaugos srityje buvo parengta dar iki prisijungimo dienos. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Slovakijoje direktyvos 91/414/EEB perkėlimo į nacionalinę teisę darbai prasidėjo tik šiai šaliai įstojus į ES. „Mano ūkiui“ F.Koch- Achelpioleris sakė, jog ypač svarbu, kad ūkininkai naudotų Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus, nes tik taip bus užtikrintas suderinamumas tarp augalų apsaugos ir tiesioginių išmokų už pasėlius.

Pagrindiniai VAAT uždaviniai

Lietuvos valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius išskyrė tokius pagrindinius tarnybos uždavinius:

• skatinti tikslingą augalų apsaugos produktų naudojimą, įgyvendinant integruotos augalų apsaugos principus ir gerą augalų apsaugos praktiką;
• skatinti saugų augalų apsaugos produktų naudojimą, įskaitant ūkininkų mokymą (kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba), informacijos kampaniją dėl galimo neigiamo augalų apsaugos produktų poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai;
• plėtoti augalų apsaugos sistemą mažais plotais auginamiems augalams.

E.Morkevičius paminėjo, kad jau dabar VAAT aktyviai bendradarbiauja su Danijos aplinkos apsaugos agentūra, atitinkamomis augalų apsaugos produktų registraciją vykdančiomis Vokietijos bei Švedijos institucijomis.

Produktų registracija – sudėtingas procesas

Valstybinės augalų apsaugos tarnybos vyr. specialistė Kristina Valionienė pristatė naujuosius augalų apsaugos teisinius aktus ir naująją augalų apsaugos produktų registracijos sistemą. Be VAAT registracijos procese dalyvauja Respublikinis mitybos centras, atliekantis informacijos apie likučius įvertinimą ir pačių

likučių nustatymą; Lietuvos žemdirbystės institutas bei Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Miškų apsaugos stotis, vertinantys produktų biologinį efektyvumą; Ekologijos institutas, vertinantis mikrobiologines augalų apsaugos produktų savybes.

VAAT specialistai patikrina duomenų išsamumą, įvertina produkto identiškumą, analitinių metodų patikimumą, produkto fizines-chemines savybes, atlieka toksikologinį ir ekotoksikologinį įvertinimą bei įvertina išlikimą ir sklaidą aplinkoje.

Trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių

Europos augalų apsaugos asociacijos Centro ir Rytų Europos registracijos ekspertų grupės vadovė Katrina Felšart (Katrin Felshart) iškėlė finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą, kuri jaučiama visų naujųjų ES šalių registracijos srityje dirbančiose institucijose. Yra rizikos, kad dėl to sulėtės registracijos procesas. Gamintojams reikia žinoti laiko grafiką, kiek užtrunka vertinimas, svarstymas, sprendimo priėmimas.

Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorės Aušros Beniulienės, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad registracija turėtų rūpėti tik gamintojams, tačiau, kol augalų apsaugos produktas nepraėjo šio ilgo ir sudėtingo proceso, t.y. nebuvo įregistruotas, jo negalima naudoti. Mūsų žemdirbiai turi turėti galimybę naudoti naujausius, veiksmingiausius produktus, kad galėtų konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais. Kita vertus, pasitaiko, kai nėra oficialiai registruoto produkto, ūkininkai jį stengiasi įsivežti iš kitur, tuomet nukenčia gamintojo interesai.

Darbo organizavimo pavyzdys Vokietijoje

Vokietijoje 2002 m. buvo įkurtas Federalinis rizikos įvertinimo institutas ir Vartotojų apsaugos ir maisto saugos federalinė tarnyba. Tokia reorganizacija atskyrė rizikos įvertinimo ir rizikos valdymo sritis, ir registracijos procesas pasidarė efektyvesnis. Pasak Vokietijos vartotojų apsaugos ir maisto saugos federalinės tarnybos vadovo dr. Akselio Vilkeningo (Axel Wilkening), visa nacionalinė augalų produkto registracija užtrunka 12 mėnesių, o procedūra turi 8 pakopas. Kiekviena pakopa turi būti įveikta per tiksliai fiksuotą laiką, pavyzdžiui, per 3 mėnesius pareiškėjui pranešama, ar informacija, pateikta augalų apsaugos produktui registruoti, yra išsami. Kiekvienu darbo etapu pareiškėjas yra informuojamas apie proceso eigą, pranešama, jei trūksta kokių nors dokumentų ar papildomų duomenų. Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba koordinuoja detalų įvertinimą atliekančių institucijų veiklą ir pateikia visą informaciją moksliniam konsultavimo komitetui. Priimti sprendimai yra skaidrūs ir pareiškėjams, ir visuomenei.

Daugelyje šalių labai aktuali registracijos pripažinimo tema. Dr. A.Vilkeningas sakė, kad jų institucija pradėjo bendrą projektą su Jungtine Karalyste. Jie pradeda nuo pirmosios registracijos pakopos, t.y. nuo duomenų išsamumo patikrinimo. Bus žiūrima, ar tokie patys sprendimai yra priimami tam tikrais klausimais: taip bus siekiama identifikuoti sritis, kur priimami tie patys sprendimai. Tai reiškia, kad tose srityse yra galimas darbo pasidalijimas.

Pageidauja spartesnės registracijos

Daugumos augalų apsaugos produktų gamintojų problemas išsakė „Bayer CropScience“ Baltijos šalių biuro vadovas Dagsas Rostoksas (Dags Rostoks). Pasak pranešėjo, Lietuvoje pastaruoju metu registracijos komisijos posėdžiai dažnai atidedami, registracijos laikas neprognozuojamas. Nors tam buvo daug objektyvių priežasčių, faktai iškalbingi: Lietuvoje per tą patį laikotarpį „Bayer CropScience“ užregistravo dvigubai mažiau produktų negu Latvijoje. Galima įsivaizduoti, kad problemų atsirado dar ir dėl to, kad Lietuvoje labai daug produktų turi būti perregistruojama. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojo labai trumpas registracijos galiojimo laikas – 5 metai. Pranešėjas pageidavo, kad duomenų išsamumo patikrinimas būtų atliktas per 3 mėnesius nuo paraiškos ir duomenų pateikimo dienos, o prašymai dėl papildomos informacijos būtų pateikiami likus 3-4 savaitėms, o ne kelioms dienoms iki posėdžio.

Tarybos Direktyvos 91/414/EEB peržiūra

Jau dabar net ir labai galingos registracijos institucijos, net tokios šalies kaip Vokietija, sunkiai susidoroja su darbo krūviu, o ateitis žada, kad veikliųjų medžiagų įvertinimo ir produktų perregistravimo darbų apimtys dar išaugs, pasiekdamos savo piką 2007-2008 m. Laikas pradėti galvoti, kaip galima būtų darbo krūvį pasidalinti.

Pasak Vokietijos augalų apsaugos asociacijos vadovo dr. Oskaro Biotcherio (Oskar Böttcher), nors ir dabar Tarybos direktyvoje 91/414/EEB yra numatyta abipusio registracijos pripažinimo galimybė, tačiau ta galimybe naudojasi, ko gero, tik dvi šalys – Austrija ir Liuksemburgas. Austrija pripažįsta Vokietijos ir Olandijos produktų registraciją, tačiau atvirkštinis procesas nevyksta, t.y. šios dvi šalys Austrijoje atliktos produktų registracijos nepripažįsta.

LR Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. IX-1761, priimtame 2003 m. spalio 14 d., taip yra nuostata „nereikalauti kartoti bandymų ir tyrimų, kurie jau buvo atlikti iki augalų apsaugos produktų įregistravimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kurių žemės ūkio, fitosanitarijos ir aplinkos sąlygos, susijusios su augalų apsaugos produktų naudojimu, yra panašios į Lietuvos Respublikos sąlygas”. Lietuvoje ši nuostata jau yra taikoma biologinio efektyvumo ir likučių tyrimų atvejais.

Švedijos Nacionalinio chemikalų inspektorato generalinio direktoriaus patarėjos dr. Vibekės Bernson (Vibeke Bernson) nuomone, bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų, ūkininkų, augalų apsaugos produktų gamintojų, akademinių sluoksnių turi būti pragmatiškas, nepažeidžiantis niekieno teisės priimti savo sprendimą. Bendradarbiauti reikia: tikrinant duomenų išsamumą; įvertinant fizines-chemines savybes, riziką sveikatai ir aplinkai.

Europos augalų apsaugos asociacijos ekspertas registracijai Eurosas Jonesas (Euros Jones) įsitikinęs, kad, keičiant Direktyvą, planuojama reglamentuoti mažais plotais auginamų augalų apsaugą nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų. Visose šalyse jaučiamas didelis jų apsaugai skirtų produktų trūkumas. Kodėl? E.Jonesas paiškina paprastai. Pavyzdžiui, daržovėms skirtų produktų naudojama nedaug, o jų tyrimų išlaidos yra tokios pat kaip ir kitų produktų. Tiesiog neapsimoka kurti tokį produktą. E. Joneso teigimu, tokiems produktams turėtų būti prailgintas duomenų apsaugos laikotarpis, per kurį gamintojas galėtų susigrąžinti į produkto kūrimą investuotas lėšas ir sukaupti pakankami lėšų naujiems produktams kurti.

Painiava su paraleliniais produktais

Pasak UAB “Kemira GrowHow” generalinio direktoriaus Algirdo Perecko, registruotų augalų apsaugos priemonių naudojimas garantuoja žemdirbių auginamos produkcijos saugą. Naujoji prekybos analogiškais produktais tvarka veda į tam tikrą sumaištį, nes nėra įvardinti kriterijai, pagal kuriuos analogiškumas, o tiksliau identiškumas bus nustatinėjamas. A.Perecko nuomone, esant dabartinei tvarkai importuoto produkto platintojas yra menkai atsakingas už produkto kokybę ir jo naudojimo sukeltas pasekmes. Norint atsekti produkto kilmę, būtina, kad originali pakuotė būtų nepakeista, o etiketėje būtų nurodyta kilmės šalis, gamybos data bei partijos numeris. Keičiantis kilmės šaliai, turi būti privaloma pateikti naują paraišką leidimui gauti. Būtina, kad etiketėje būtų tikri (!) adresai ir kontaktiniai telefonai, kuriais kvalifikuoti asmenys galėtų suteikti reikiamą konsultaciją. Importuojamo pagal supaprastintą tvarką produkto platintojas turi informuoti originalaus (įregistruoto Lietuvoje) produkto registracijos savininką apie būsimą paralelinį importą. Originalaus produkto registracijos savininkas turi turėti galimybę įsitikinti, kad prekės ženklo reputacijai nebus pakenkta.

„Europos augalų apsaugos asociacija ragina Europos Komisiją priimti teisiškai įpareigojantį reglamentą, reguliuojantį paralelinę prekybą augalų apsaugos produktais, - sakė A.Beniulienė. - Siekiant išvengti nelegalaus importo, t.y. importo augalų apsaugos produktų, kurie nėra identiški arba yra kitos kilmės negu įregistruotieji šalyje, būtina stipri monitoringo ir kontrolės sistema. Kai kurių šalių liūdna patirtis rodo, kad kartą gavę leidimus prekybai identiškais produktais, skrupulų neturintys importuotojai bando apgaudinėti įveždami neidentiškus produktus”.

Privalu užtikrinti sienų apsaugą

A.Beniulienė pabrėžė, kad, turėdami išorinę ES sieną, privalome užtikrinti jos apsaugą. Patys baltarusiai liūdnai juokauja, kad, jei pas juos išplėšiamas augalų apsaugos produktų sandėlis, galima tikėtis, kad tie produktai „išplauks“ Lietuvoje.

„Dažnai ūkininkas net nesusimąsto, ką perka, svarbu – pigu, - apgailestavo Aušra Beniulienė. – O būna atvejų, kai pakuotė visiškai neatitinka turinio. Pavyzdžiui, vietoj insekticido – amonio salietra, arba kelių skirtingo veikimo produktų likučiai, sumaišyti vienoje pakuotėje”.

Šiuo metu vis dažnėja atvejų, kai iš kaimyninės Lenkijos atsivežama produktų, kurie nėra registruoti Lietuvoje. Nesvarbu, kad veikliosios medžiagos dažnai yra tokios pat, kaip įregistruotųjų Lietuvoje produktų, jų kiekis, sudėtis ir naudojimo normos gali skirtis nuo Lietuvoje galiojančių normų ir rekomendacijų. Pasak A.Beniulienės, juos perkantys ūkininkai rizikuoja du kartus: pirmąjį kartą, kad nusipirks produktą, kurio efektyvumas nėra išbandytas Lietuvos sąlygomis; antrąjį kartą, kad, naudodami neregistruotus produktus, gali netekti teisės į išmokas.

Kaip „Mano ūkiui“ sakė Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius Saulius Jasius , tiesioginio suderinamumo principas tarp tiesioginių išmokų ir augalų apsaugos priemonių vartojimo šiemet Lietuvoje nebus taikomas.