1. Valyti spenius. Valant spenius, ne tik pašalinami nešvarumai ir sumažinamas bakterijų kiekis, bet rankų judesiais jie masažuojami. Taip skatinama išskirti oksitociną ir atleisti pieną. Rekomenduojama valymo ir stimuliavimo trukmė nuo 10 iki 20 sekundžių.

2. Naudoti drėgną šluostę. Valyti spenius sausa šluoste nėra taip veiksminga kaip drėgna, nes pašalinamos ne visos bakterijos. Norint geriau nuvalyti, kai kuriais atvejais reikia naudoti drėgną šluostę. Nuo bakterijų apsaugo vandenyje su antiseptiku sudrėkinta šluostė. Ant spenių neturi likti vandens, todėl negalima jų valyti šlapia šluoste.

3. Spenius dezinfekuoti prieš ir po melžimo. Valant spenius, rekomenduojama į vandenį įpilti antiseptikų, ypač jei vanduo blogos kokybės. Jų sudėtyje yra šiek tiek muilo, todėl speniai švariau nuvalomi. Šluostes geriau sudrėkinti šiltame vandenyje negu šaltame. Veiksminga priemonė – spenių mirkymas dezinfekciniame tirpale prieš melžimą, tačiau reikia ne purkšti, o mirkyti. Palaukti 25-30 s, nusausinti spenius, kad neliktų dezinfekuojamųjų medžiagų ir jos nepatektų į pieną. Tik po to pradedama melžti. Priešmelžiminei dezinfekcijai naudojami mažesnės koncentracijos tirpalai. Baigus melžti, spenius reikia dar kartą dezinfekuoti.

4. Kruopščiai nuvalyti spenių galiukus. Spenių galiukai – pati svarbiausia tešmens dalis, kurią reikia ypač švariai nuvalyti, nes bakterijos, kurios ten veisiasi, yra arčiausiai spenio kanalo. Be to, spenių galiukai labai jautrūs masažui.

5. Tinkamai nuvalyti labai nešvarius karvių tešmenis. Pirmiausia reikia pašalinti nešvarumus nuo tešmens dalies aplink spenius, po to valyti pačius spenius. Būtina naudoti atskiras šluostes. Antrąja šluoste valomi tik speniai.

6. Nusausinti spenius. Likusiame ant spenio laše gausu mikroorganizmų, kurie gali patekti į tešmenį ir sukelti uždegimą arba patekę į pieną pabloginti jo kokybę. Todėl spenius būtina nusausinti. Be to, ant šlapių spenių uždėti melžikliai slankios. Po dezinfekcijos prieš melžimą spenius taip pat reikia nusausinti.

7. Kiekvienai karvei naudoti atskirą šluostę. Kad bakterijos neplistų, kiekvienos karvės tešmenį reikia valyti atskira šluoste. Netgi jei karvės švarios, šluostes būtina keisti. Galima valyti du spenius su viena šluostės puse, po to perlenkti ją ir šluostyti kitus du. Tačiau geriau valyti visus spenius su viena šluostės puse, po to perlenkti ir gerai nuvalyti spenių galiukus. Šluostė vizualiai padalinama į keturias dalis ir kiekvienas šluostės kampas skiriamas kiekvienam speniui.

8. Medžiaginė šluostė geriau negu popierinė. Medžiaginės šluostės geriau nuvalo, nusausina ir stimuliuoja spenius negu popierinės servetėlės, tačiau tik tuo atveju, jei po kiekvieno melžimo jos tinkamai išskalbiamos. Be to, medžiaginės šluostės atsieina pigiau negu popierinės.

9. Nerekomenduojama valyti visą tešmenį. Jei tešmuo pakankamai švarus, viso jo geriau nevalyti, nes užteršiama šluostė, kuria po to valomi speniai. Todėl reikėtų valyti tik spenius arba jiems naudoti atskirą šluostę.

10. Stengtis neužteršti šluosčių. Skirtą speniams valyti šluostę reikia naudoti atsargiai, kad ji neprisiliestų prie karvės kailio, uodegos ar kitų nešvarių paviršių. Jei taip atsitinka, būtina imti kitą – švarią – šluostę.

11. Vengti kontakto su pienu. Negalima pirmąsias čiurkšles iš užkrėsto ketvirčio numelžti į šluostę. Su tokia šluoste valant kitus spenius, bakterijos pernešamos į sveikus ketvirčius.

12. Neliesti švarių spenių. Kad nuo rankų nepatektų kenksmingi mikroorganizmai, švarių ir nusausintų spenių geriau daugiau neliesti.