Lietuvos žemdirbystės instituto Perlojos bandymų stotyje sukurta Pietryčių Lietuvos zonai tinkama žemdirbystės sistema, parinktos tinkamos sėjomainos, numatytos priemonės, kaip pagerinti lengvas smėlio ir priesmėlio dirvas, nustatyta tinkamiausia lauko augalų agrotechnika.

Šiemet 45 metų sukaktį švenčianti stotis atsidūrė savotiškoje kryžkelėje: į kurią pusę – gamybinę ar mokslinę – pasukti. Nuo šių metų pradžios Perlojos bandymų stočiai vadovaujanti direktorė Rūta Česnulevičienė nusiteikusi ryžtingoms permainoms – atgaivinti ir sustiprinti gamybinį ūkį, grąžinti skolas, pradėti laiku mokėti atlyginimus, tuo pačiu neapleidžiant mokslo darbų. Dešimties žmonių kolektyvas – tiek darbuotojų dabar likę Perlojos bandymų stotyje – dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus, bet direktorė nelinkusi nuleisti rankų. „Pirmiausiai numatėme plėtoti rugių, grikių, avižų sėklininkystę. Mūsų krašte žemdirbiai dažnai sėja pačių užsiaugintą sėklą, metų metais jos neatnaujindami, todėl ir taip menki mūsų dirvose išauginami derliai dar labiau prastėja. Ateityje kokybiškos sėklos klausimas taps dar aktualesnis“, - įsitikinusi R.Česnulevičienė.

Stotyje dirba trys mokslo darbuotojai: biomedicinos mokslų daktarai Vincas Kupčinskas, Alė Baniūnienė ir Vilma Žėkaitė. Tiriama mineralinių ir organinių trąšų derinių įtaka lengvų dirvožemių agrocheminių savybių kitimui, derliaus kokybei ir sėjomainos produktyvumui, naujos tinkamiausios auginti Lietuvoje bulvių veislės, skystų trąšų įtaka įvairiems augalams lengvuose dirvožemiuose. Žemdirbiai konsultuojami grikių, žieminių rugių, vasarinių kviečių ir kvietrugių, bulvių, garstyčių, rapsų, daugiamečių žolių ir jų mišinių agrotechnikos ir auginimo klausimais.

Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius prof., habil. dr. Zenonas Dabkevičius pabrėžė, kad Perlojos bandymų stoties mokslininkų darbai turi būti skirti šiam regionui, mažai derlingoms žemėms. Reikėtų siekti gauti vidutinius derlius, atpiginti auginimo technologijas ir, žinoma, praturtinti dirvožemius. „Kur galima taupyti? Visų pirma reikėtų minimalizuoti žemės dirbimą, nes žemės čia lengvos. Auginti tarpinius augalus, kuriuos reikėtų pasėti iš rudens, o pavasarį užarti (taip žiemą neeroduotų dirvos ir būtų kaupiamos organinės medžiagos). Daugiau auginti žieminių augalų, - vardijo Z.Dabkevičius. - Dzūkijoje labai svarbu, kad būtų maksimaliai įsisavinta drėgmė, todėl reikėtų daugiau auginti žiemkenčių: žieminių rugių, žieminių kvietrugių, galbūt pabandyti ir žieminių miežių – taip būtų pasinaudota ankstyvo pavasario drėgme“. Z.Dabklevičius siūlė daugiau dėmesio kreipti į sėklininkystę ir šioje srityje kooperuotis. Nepagailėti pinigų geresnei sėklai, tuomet augs vienodesnis pasėlis, augalai geriau įsisavins trąšas.

Pasak Z.Dabkevičiaus, stoties gyvavimo sėkmę lems mokslininkų aktyvumas ir tai, ar daug bus ūkio subjektų, kurie norės užsakyti mokslinius tyrimus šioje stotyje. Reikia ieškoti potencialių užsakovų, bendradarbiauti su ūkininkais. Nereikėtų atmesti net pačių nerealiausių idėjų – kartais už jų „užsikabinus“, išsirutulioja visiškai naujos tyrimų temos. Tuo pačiu vykdyti ir fundamentalius tyrimus, subsidijuojamus iš biudžeto. „Mokslas apie 50 proc. reikalingų lėšų turi užsidirbti pats, kitus 50 proc. gauti kaip subsidijas“, - pabrėžė LŽI direktorius.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos Mokslo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Duchovskienė pripažįsta, jog Žemės ūkio ministerija su mažomis stotimis, kokia yra Perloja, bendrauja per mažai. Būtina ieškoti atsakymų ir į žemdirbių klausimus: kuo jam verstis, kokių alternatyvių augalų ieškoti, jei nenori likti tik su grikiais ir rugiais? „Lietuvos žemdirbystės institutui Dotnuvoje ne taip sunku orientuotis į fundamentinius tyrimus, nes ten yra didelė mokslinė bazė, sukaupta nemažai aparatūros. Mažytėms stotims tai sunkiau įgyvendinti. Bet čia dirbančių mokslininkų sukauptos žinios, mokslinis potencialas, jų mintys ir idėjos labai vertingos“, - sakė Z.Duchovskienė.

Stotis dirba 56 ha valstybei priklausančios žemės, 16 ha vykdomi bandymai. Pasak direktorės, žemės dar nuomojama, planuojama iš viso dirbti per 80 hektarų.