Mažame Švedijos kaimelyje, pavadintame orų miesteliu (iš švedų kalbos Väderstad – orų miestelis) gaminama tai, be ko ūkininkauti būtų sunku ar net visai neįmanoma, kaip ir be gero oro. Pasak žemdirbių, Vederštato gamykloje svajonė turėti gerą ir reikalingą techniką tampa realybe. Įsigyti tokią techniką svajoja ir Lietuvos ūkininkai.

Į kelionę Lietuvos ir Latvijos ūkininkus pakvietęs UAB „Väderstad“ direktorius Karlas Gunaras Eriksonas (Karl Gunnar Eriksson) įspėjo, kad važiuojama ne pramogauti ir po Švediją dairytis. Ūkininkams buvo surengtas sumanumo, taiklumo, pastabumo bei jėgos konkursas, apsilankyta ir viename vištas dedekles auginančiame ūkyje. Tačiau visi su nekantrumu laukė valandos, kada galės savo akimis pamatyti norimos įsigyti technikos gamybą.

Greta Vederštato, Nyblėje įsteigtame technikos demonstracijų centre, ūkininkams sudarytos visos sąlygos išnagrinėti mašinas iki smulkmenų: įmonės svečiai sodinami į traukinukus ant ratų, kurie seka laukuose dirbančius padargus. Taip stebimas technikos darbas ne iš traktoriaus kabinos. Kiekvieną dieną Nyblėje apsilanko po dvi ūkininkų grupes iš visų Europos šalių, taip pat ir iš Švedijos.

Kompanijos „Väderstad“ mašinų „safaryje“ dalyvavo ir Lietuvos žemdirbiai. Po pažintinės ekskursijos gamykloje jie ne tik pamatė, kaip dirba padargai, bet ir patys galėjo su švediška technika skusti ražieną, kultivuoti dirvą, sėti ar voluoti.

Verslo sėkmę lėmė kaimynai

Kompanijos „Väderstad“ įkūrėjas Rune Starkas (Rune Stark) buvo ūkininkas ir pirmąjį kultivatorių savo žemei įdirbti pagamino daržinėje. Kaimynai, pamatę sukonstruotą padargą ir juo įdirbtus laukus, paprašė kultivatorių pagaminti daugiau. Garsas apie geros kokybės techniką sklido į atokesnius rajonus, o norinčiųjų įsigyti padargų vis daugėjo. Išradingas ūkininkas neturėjo kitos išeities, kaip statyti dar vieną daržinę ir plėsti gamybą. Nuo 1962 m. veikianti įmonė pasikeitė neatpažįstamai: vietoj daržinių iškilo modernūs surinkimo cechai, primityvias technologijas ir rankų darbą pakeitė „protingi“ robotai, galintys patys „atpažinti“ detales. Tačiau jų atliktą darbą vis tiek dar patikrina žmogus. „Man ypač svarbu, prieš nuperkant pasirinktą daiktą, pamatyti, kaip jis gaminamas. Šioje gamykloje įdiegtos pažangios technologijos, ypač įspūdingai atrodo robotai“, - sakė su gamybos technologijomis susipažinęs Radviliškio r. ūkininkas Rimantas Garuckas.

Nors žmogaus sukurtos mašinos nuveikia daug operacijų, tačiau darbuotojų įmonėje nesumažėjo, nes gamybos apimtys didėja. Šiandien 25 000 m2 plotą užimančioje gamykloje dirba 350 specialistų, dar 70 darbuotojų kompanijai atstovauja kitose Europos šalyse.

Sparčiai didėjanti Baltijos rinka

Gaminamų padargų asortimentas palyginti su pirmaisiais kompanijos gyvavimo metais taip pat labai išsiplėtė, o apyvarta padidėjo, ypač 1995-2003 m., kai buvo įkurtas dukterinių įmonių tinklas. Pernai apyvarta siekė 750 mln. Švedijos kronų, mašinų tobulinimui skiriama iki 10 proc. pajamų. Kasmet pagaminama daugiau kaip 4 000 įvairių mašinų. Daugiausia (40 proc.) technikos parduodama Švedijoje ir Anglijoje, perpus mažiau (20 proc.) – Vokietijoje ir Suomijoje. Kaip pastebėjo kompanijos finansų ir administravimo vadybininkas Stefanas Malmstriomas (Stefan Malmström), technikos pardavimai sparčiai auga Baltijos šalyse.

Pasak K.G.Eriksono, Lietuvoje jau dirba 46 naujos Rapid sėjamosios (lyderio pozicijose – mechaninės 3-4 m sėjamosios), 19 Rollex ir Rexius volų, 12 Carrier skutiklių. Be naujos technikos mūsų šalies ūkininkai dar turi apie 25 naudotas sėjamąsias.

Daugiausia pagaminama sėjamųjų

Sparčiai plintant minimalaus žemės dirbimo technologijoms, kompanijos „Väderstad“ konstruktoriai suskubo vieni iš pirmųjų sukurti ir pradėti gaminti universalias ražienines sėjamąsias, skutiklius ir kitus minimalaus žemės dirbimo agregatus. Tačiau pačioje Švedijoje neariamoji žemės dirbimo technologija nėra labai paplitusi. Ūkininkai šia tema daug diskutuoja, bet daugelis iš jų mano, kad visiškai atsisakyti arimo neįmanoma.

Pirmoji tiesioginės sėjos sėjamoji Vederštato įmonėje pagaminta 1985 m. Kasmet ji buvo tobulinama ir tik 2002 m. vartotojams pristatytas universalus sėjos agregatas Rapid Combi su trąšų įterpimo įranga. Sėjamosios Rapid labai paklausios dėl to, kad gali sėti ir į arimą, ir į minimaliai įdirbtą dirvą. Jonavos r. ūkininkas Algimantas Pučėta jau antri metai javus sėja 3 m Rapid 300 C sėjamąja. Jo teigimu, pasėliai, kuriuose sėta su rusiška ir su švediška technika, skiriasi kaip diena ir naktis. „Augalai dygsta tolygiai, derliai pastebimai padidėjo. Be to, sutaupau ir kuro, ir sėklos“, - teigiamas technikos savybes vardijo ūkininkas. Važiuodamas iki 15 km/val. greičiu su prie 135 AG traktoriaus prijungta sėjamąja jis per dieną pasėja per 30 ha. Prieš dvejus metus Suomijoje buvo pasiektas sėjos rekordas: su 6 m švediška sėjamąja per 24 val. buvo pasėta 164,2 ha, išberta 118,5 t trąšų ir sėklų.

Kitas ūkininkų pinigus taupantis agregatas – seklaus purenimo skutiklis Carrier – serijiniu būdu pradėtas gaminti tik prieš penkerius metus, o naujausias kompanijos „Väderstad“ produktas – Top Down gilaus įdirbimo purentuvas. „Su juo dirvą galima purenti ir giliai, ir sekliai, ir, pakėlus nereikalingas darbines dalis, voluoti. Dirbant, galima atskirai kontroliuoti priekinius diskus, atskirai noragėlius. Agregatas purena nuo 2 iki 25-30 cm gyliu, čia ir slypi jo universalumas“, - naujieną pristatė dukterinės įmonės Lietuvoje UAB „Väderstad“ prekybos vadybininkas Giedrius Jurginauskas. Purentuvas gali būti nuo 4 iki 7 m darbinio pločio, o 1 m darbinio pločio reikia 50 AG. Taigi 4 m padargas turėtų būti agreguojamas su 200 AG traktoriumi.

Kompanija „Väderstad“ daugiau kaip pusę pajamų gauna už parduotas sėjamąsias, žemės dirbimo technika apyvartos struktūroje sudaro 37 proc., o atsarginės dalys - 11 procentų.

Prie gamybos technologijų ir mašinų tobulinimo labai prisideda ir patys darbuotojai, kasmet pateikdami apie 3 000 pasiūlymų, kaip pagerinti gamybos procesą, kad darbas būtų efektyvesnis ir saugesnis. Juos išnagrinėjusi speciali komisija sprendžia, kuriuos pasiūlymus įdiegti į gamybą. Paprastai įgyvendinama nuo 30 iki 70 proc. naujų idėjų, o tokį mini projektą pateikusi komanda gauna premijas.

Sukonstruotų ir raketą

Vienas iš kompanijos savininkų, vykdantysis direktorius Kristeris Starkas (Crister Stark), supažindindamas su įmonės istorija, pabrėžė, kad šiandien, kaip ir prieš 40 metų, pagrindinis firmos siekis išlieka tas pats – įsiklausyti į ūkininkus ir gaminti tai, ko jiems labiausiai reikia. „Jei jie įtikintų, kad ūkio darbuose labai praverstų raketa, pasistengtume pagaminti ir ją. Žinoma, atsižvelgiame tik į racionalius ūkininkų pasiūlymus ir pageidavimus“, - juokavo K.Starkas. Kartu su juo įmonei vadovauja dar du jo broliai ir sesuo.

Kompanijos vadovas įsitikinęs, kad žemės ūkis turi geras ateities perspektyvas, nes augant produkcijos paklausai, bus stengiamasi įdirbti kiekvieną žemės lopinėlį. K.Starko nuomone, ūkininkų ir technikos gamintojų sėkmė labai priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo, tad jis pakvietė ir Lietuvos žemdirbius siūlyti savo idėjas. Radviliškietis R.Garuckas pusiau juokais, pusiau rimtai pageidavo, kad padargai būtų dažomi žalia ar kokia kita spalva.

Švedija – miškinga ir erdvi šalis

Pirmiausia, kas krenta į akis, keltu pasiekus Švedijos krantus, vaizdingos uolėtos pakrantės ir gausybė salelių su nedidukais raudonai rudos spalvos mediniais namukais. Beje, kone visi švedų namai nudažyti šios spalvos dažais. Įsigyti tokią salelę prie Stokholmo ir pasistatyti joje vasarnamį svajoja daugelis iš 8,9 mln. šalies gyventojų.

Pusė Švedijos teritorijos (228 tūkst. km2) – miškai. Tad nenuostabu, kad čia daugiausia statoma medinių namų. Nemažai ploto užima ir ežerai, jų priskaičiuojama apie 100 tūkst. Žemės ūkio paskirties žemei tenka apie 8,5 proc. ploto. Stipriausiai žemės ūkis išvystytas pietinėje Švedijos dalyje. Vidutinis ūkio dydis nesiekia 40 ha. Tai ne tik žemės ūkio šalis, daugiausia eksportuojanti medienos dirbinių, celiuliozės, popieriaus, kartono, lengvųjų ir krovininių automobilių, jų detalių, elektrotechnikos ir telekomunikacijų įrangos, chemijos produktų, geležies rūdos ir plieno. Švedija įžymi visa virtine išradimų ir atradimų - ir istorinių, ir šiuolaikinių. Švedų nuopelnas, kad žmonija turi šaldytuvą, fotoaparatą, veržlę, užtrauktuką, širdies ritmo stimuliatorių, termometrą ir dar daug kitų reikalingų daiktų. Bene labiausiai Švediją garsina Alfredas Nobelis ir jo vardo Taikos premija bei premijos už nuopelnus literatūros, ekonomikos, fizikos, chemijos ir medicinos srityse. Garsusis švedas išrado dinamitą ir užpatentavo iš viso 355 išradimus.