Žemės ūkis naujosiose ES narėse

Žemės ūkio ir maisto pramonės reikšmę naujųjų narių ekonomikai rodo šio produkto dalis visoje nacionalinėje produkcijoje. Lietuvoje šiuo metu žemės ūkio dalis bendrame nacionaliniame produkte viršija 7 proc. ir yra didžiausia tarp visų įstojusiųjų šalių.

Mūsų šalies importo balanse žemės ūkio ir maisto produkcija sudaro beveik 10 proc., o eksporte - viršija 11 proc. Tai rodo, kad Lietuvoje kol kas silpnai išplėtotos kitos pramonės šakos, kurios galėtų daugiau gaminti paklausą užsienio prekyboje turinčių prekių. Lietuvos gyventojai, palyginti su kitomis naujosiomis ES narėmis, maistui išleidžia didžiausią savo pajamų dalį (palyginti su ES senbuvėmis, mūsų gyventojai maistui išleidžia beveik 2,5 karto daugiau savo pajamų, nors maisto produktų kainos pas mus kol kas yra gerokai žemesnės). Tai rodo, kad mūsų gyventojai gauna palyginti mažas pajamas.

Daug problemų ir toliau kelia gana didelė bedarbystė. Pagal 2003 m. duomenis, mažiausia bedarbystė buvo Vengrijoje ir Slovėnijoje, didžiausia – Lenkijoje ir Slovakijoje. Lietuvoje ji sudarė 12,7 proc., beveik 5 proc. didesnė negu ES senbuvėse ir kiek didesnė negu kitose Baltijos šalyse.

Daugeliui šalių SAPARD programos lėšos padėjo priartinti jų žemės ūkio bei maisto pramonės plėtrą prie ES keliamų reikalavimų bei sustiprinti gamintojų konkurencingumą. Ekonomikos augimo prognozės daugelyje įstojusiųjų šalių suteikia optimizmo, kad ES narystės galimybės bus gerai išnaudotos. Lietuvos šių metų ekonomikos augimo prognozės yra vienos geriausių tarp kitų Rytų Europos šalių, tačiau pradėjusios kilti degalų ir maisto produktų kainos gali sumenkinti numatytą augimą.

Šalių žemės ūkio padėtis skirtinga

Europos Sąjungos ž.ū. naudmenų plotai nuo gegužės 1 d. padidėjo beveik 30 proc., tačiau jų ūkinė ir ekonominė vertė labai skirtinga, kaip ir klimato zonos, kuriose jie yra. Todėl kitoks ir žemės ūkio augalų derlingumas bei gyvulių produktyvumas. Bendras visų naujųjų ES narių bruožas - mažesnis augalų derlingumas, palyginti su ES senbuvėmis, dažniausiai dėl nepakankamo trąšų, cheminių augalų apsaugos priemonių, pažangios technikos naudojimo. Ūkininkaujama ekstensyviai, todėl grūdų derlingumas sudaro tik 2/3, palyginti su ES senbuvėmis.

Javų plotai

Visose naujosiose ES narėse javų auginama vis daugiau. Lenkijoje ir Vengrijoje javų plotai sudaro apie pusę, Čekijoje ir Slovakijoje vieną trečdalį, Baltijos šalyse – vieną ketvirtadalį nuo viso ž.ū. naudmenų ploto. Visose 10 į ES įstojusiųjų šalių pastaraisiais metais auginama per 15 mln. ha javų, buvusioje ES-15 – beveik 36 mln. ha, pusę jų sudaro kviečiai. Miežių naujosios narės augina mažiau negu ES senbuvės, tačiau su rugiais – padėtis kitokia. Dėl natūralių dirvožemio sąlygų ir didelių rugių plotų Lenkija vadinama Europos rugių “skrynia”. Ši šalis į ES „atsinešė” didelius ne tik rugių (apie 1,7 mln. ha), bet ir kitų javų plotus. Lenkijoje auginama apie 8,4 mln. ha javų, tai trečia vieta Europoje po Prancūzijos ir Vokietijos. Stambios grūdų gamintojos yra Vengrija bei Čekija. Kitos šalys augina mažesnius negu 1 mln. ha javų plotus, tarp jų ir Lietuva - apie 860 tūkst. ha.

Rugiai. Šiemet rugių plotai pradėjo mažėti dėl menkesnio jų poreikio ir suvartojimo, tačiau pagrindinė priežastis greičiausiai yra ta, kad 2004-2005 ūkinių metų rugių perteklius nebus superkamas į intervencinius sandėlius. Todėl teks jų auginti tik tiek, kiek galime suvartoti. Tai turės neigiamos įtakos mažiau palankiose žemėse ūkininkaujantiems žemdirbiams, kur rugiai buvo ir tebėra pagrindiniai augalai. Rugių gamybą Lietuvoje teks organizuoti taip, kad jų kuo mažiau būtų auginama gerose žemėse, kur puikiai auga kviečiai, rapsai ir kiti rinkoje paklausą turintys augalai. Rugius derėtų auginti tik blogesnėse žemėse. Kita vertus, kai nebeliko jokių apribojimų, dalį lietuviškų rugių bus galima parduoti Lenkijoje, kur jų kainos visuomet buvo aukštesnės negu Lietuvoje. Pasitaikydavo metų, kai rugiai turėdavo didelę paklausą Baltarusijoje ir Rusijoje. Taigi pats žemdirbys turi apsispręsti, ar auginti rugius, tačiau jam turėtų padėti ir rinkos specialistų patarimai bei prognozės.

Kukurūzai. Daugiausia jų auginama Vengrijoje - kasmet vidutiniškai užauginama 7 mln. t (didesnė pusė viso grūdų derliaus), kviečių - 4-5 mln. t (1/3 visų grūdų). Vengrija tarp naujųjų ES narių yra didžiausia grūdų eksportuotoja, vidutiniškai per metus parduodanti apie 5,5 mln. t kukurūzų ir kviečių.

Miežiai. Jie dominuoja Čekijoje, bendroje grūdų gamyboje sudaro beveik 30 proc., didesnioji jų dalis - salykliniai miežiai. Vidutinis miežių derlingumas Čekijoje - 3,8 t/ha.

Europos Sąjungos ekspertai mano, kad Baltijos šalyse dėl blogiau maisto medžiagomis aprūpintų dirvų, vėsesnio klimato bei ilgesnės žiemos, sąlygos grūdų auginimui nėra pačios geriausios, tačiau praktika rodo, kad lietuviški kviečiai kokybe dažnai nenusileidžia prancūziškiems ar itališkiems. Nepalanki žemės ūkio struktūra (daug smulkių ūkių) į ES įstojusiose šalyse riboja darbo našumą bei aukštesnius derlius. Pvz., Lietuvoje auginama per 850 tūkst. ha javų, tačiau bendras metinis grūdų derlius ne visuomet pasiekia 3 mln. t.

Mūsų šalis pagal grūdų eksporto apimtis yra trečioje vietoje po Vengrijos ir Čekijos. Lietuva tik prieš 2 metus didesnius grūdų kiekius pradėjo parduoti Vakarų valstybėms. Anksčiau daugiausiai lietuviškų grūdų buvo parduodama Rusijoje ir Baltarusijoje. Lenkija eksportuoja palyginti mažai grūdų, nes šalyje vyrauja smulkūs ūkiai, kurie didžiausią išaugintų grūdų dalį sunaudoja savo reikmėms.

Grūdų kainų prognozės

Ateities grūdų kainas daugiausia lems situacija pagrindinėse grūdų eksporto šalyse - JAV, Kanadoje, Australijoje, Argentinoje, taip pat ir Ukrainoje bei Rusijoje. Specialistai prognozuoja, kad grūdų kainos ateityje neturėtų smarkiai keistis, nebent gamtos sąlygos būtų labai nepalankios vienoje ar kitoje didesnėje šalyje. Grūdų poreikis turėtų augti, ypač alternatyvių energijos šaltinių gamybai (bioetanoliui). Geresnę perspektyvą visuomet turės aukštos kokybės, vartotojų reikalavimus atitinkantys grūdai. Didelę įtaką visos žemės ūkio produkcijos kainoms turės valiutų vertės pokyčiai, kurių tikslios prognozės šiandien nesiima jokie ekspertai.

Ko tikėtis Lietuvos grūdų augintojams

Jie galėtų tikėtis aukštesnių kainų kai kurioms grūdų rūšims. Kol galios intervencinė grūdų supirkimo tvarka, miežių kainos neturėtų būti mažesnės negu 350 Lt/t, tokių miežių kainų Lietuvoje dar nebuvo. Labai svarbu, kad visi augintojai sugebėtų išlaikyti grūdus iki intervencinių supirkimų pradžios - lapkričio 1 d. Maistinių kviečių, kurių šiuo metu užauginame daugiausiai, kainos neturėtų labai keistis. Jų svyravimas atskirais metais priklausys nuo derliaus ir jo kokybės kaimyninėse šalyse bei pasaulyje. Iki šiol maistinių kviečių kainos visose be išimties dabartinėse ES šalyse buvo daugiau ar mažiau aukštesnės negu Lietuvoje. Numatoma, kad didesnė paklausa bus ankštinių javų grūdams. Pvz., Vokietijoje lubinai jau dabar plačiai naudojami gyvuliams šerti. Pas mus iki šiol paklausos jie neturėjo, nes koncentruotų pašarų gamintojai labiau žavisi brangiais importuojamais sojų rupiniais, nors pagal savo maistines savybes lubinai mažai jiems nusileidžia. Lubinų kaina, palyginti su sojos rupiniais, yra žemesnė beveik trečdaliu.

Vienas iš perspektyviausių augalų naujosiose ES narėse yra rapsai. Jų plotai sudaro per 1,1 mln. ha. Bendras rapsų plotas 2003 m. derliui naujosiose ES narėse buvo 2 proc. mažesnis, palyginti su 2002 m. ES senbuvėse rapsų auginama daugiau kaip 3 mln. ha.