Nevienodo drėgnumo metais laistymo įtaka avietėms būna skirtinga. Avietės laistomos, kol dar nėra išorinių drėgmės trūkumo požymių - tuomet, kai šaknų gylyje dirvos drėgmė sumažėja iki 70-80 proc. lauko drėgmės imlumo. Aviečių vandens poreikį lemia augimo tarpsnis, meteorologinės sąlygos, lengvai pasisavinamo vandens kiekis dirvoje ir veislės ypatybės.

Daugiausiai drėgmės reikia mezgantis ir augant uogoms. Ypač svarbu laistyti remontantines avietes, nes jos tais pačiais metais užaugina stiebus, užmezga bei sunokina uogas. Perspektyviausia ir ekonomiškiausia avietes laistyti lašeliniu būdu.

Nors Lietuva yra periodinio drėgmės pertekliaus zonoje, tačiau per metus krituliai pasiskirsto labai netolygiai, iki 40 proc. nukrypsta nuo normos, o per mėnesį – net 80 proc. Šlapiais metais būna sausų periodų, kai dirvos drėgmė sumažėja labiau negu optimali riba, tuomet laistyti būtina.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta laistymo įtaka neremontantinių Norna ir remontantinių Polana aviečių augumui bei produktyvumui. Sausringais metais drėkintų Norna aviečių stiebai užaugo apie 28 proc. aukštesni ir 17,4 proc. storesni, jų buvo apie 16 proc. daugiau negu nelaistytų. Drėkintų Norna aviečių derlius sausais metais padidėjo 73,4 proc. (4,7 t/ha).

Ypač veiksminga sausais metais laistyti remontantines avietes, auginamas pagal vienamečių stiebų derėjimo technologiją. Sausringais metais laistytų Polana aviečių stiebai užaugo apie 24 proc. storesni ir 19 proc. aukštesni negu nedrėkintų. Drėkintos remontantinės avietės užaugino 3,2 karto ilgesnę derančiąją stiebo dalį, suformavo dvigubai daugiau užuomazgų, jų uogų masė padidėjo 1,5 karto, o derlius – beveik 3 kartus (4,5 t/ha) negu nelaistytų. Šie akivaizdūs rezultatai rodo, kad avietes, ypač remontantines, sausais metais ar sausais vegetacijos periodais būtina laistyti. Pakankamai drėgnais metais laistymas neturi esminės įtakos aviečių augumui ir derliui.

Derėjusieji remontantinių aviečių stiebai kiekvieną rudenį nukarpomi iki pat žemės, kad kitais metais derėtų tiktai rudenį, t.y. remontantinės Polana avietės auginamos pagal vienamečių stiebų derėjimo technologiją. Laistytuose variantuose dirvos drėgmės potencialas išlaikytas 0,07 MPa lygio arba 80 proc. lauko drėgmės imlumo. Stacionari laistymo sistema įrengta su lašelinėmis laistymo žarnomis, kuriose išleidimo angos padarytos kas 0,3 m. Laistyta pagal „Irrometer“ tenziometrų parodymus 0,3 m gylyje. Pagal meteorologines sąlygas avietės per vegetaciją buvo laistomos nuo 4 iki 12 kartų.

Neremontantinių aviečių augumas ir produktyvumas

Įvertintas derlius, uogos masė, stiebų aukštis, skersmuo ir jų kiekis. Nustatyta, kad sausais metais laistytų neremontantinių Norna aviečių vienamečiai stiebai išaugo 27,9 proc. aukštesni ir 17,4 proc. storesni negu nedrėkintų. Laistytų aviečių stiebai buvo aukštesni ir storesni. Normalaus drėgnumo metais laistytų aviečių stiebai užaugo tik šiek tiek aukštesni ir storesni.

Laistomų Norna aviečių sausais metais vienamečių stiebų užaugo 15,7 proc. daugiau, normalaus drėgnumo metais laistymo įtaka stiebų tankumui buvo perpus mažesnė. Lašelinis laistymas neturėjo esminio poveikio Norna aviečių stiebų grybinių ligų (žievėplaišos, degulių) plitimui bei intensyvumui. Sausais metais laistytų aviečių uogos buvo 8 proc. stambesnės. Normalaus drėgnumo metais laistytų ir nelaistytų aviečių uogos masė nesiskyrė.

Sausringais metais laistytų Norna aviečių derlius padidėjo 73,4 proc., lyginant su nelaistytomis (1 pav., a). Liepos mėnesį, kai augo ir noko uogos, buvo sausa, o tuo metu avietėms ypač reikėjo drėgmės. Kadangi neremontantinės avietės uogas brandina ant dvimečių stiebų, derlių lemia ir prieš tai buvusių metų meteorologinės sąlygos, kai augo pirmamečiai stiebai.

Remontantinių aviečių augumas ir produktyvumas

Sausais metais laistytų remontantinių Polana aviečių stiebai užaugo 18,8 proc. aukštesni ir 24,2 proc. storesni negu nelaistytų. Pakankamai drėgnais metais laistymas neturėjo esminės įtakos aviečių stiebų aukščiui ir skersmeniui. Visais tyrimų metais laistymas neturėjo esminio poveikio stiebų tankumui, grybinių ligų plitimui bei intensyvumui.

Sausringais metais laistytų Polana aviečių derančioji stiebo dalis 3,2 karto pailgėjo, apie 27 proc. buvo daugiau vaisinių šakelių ir beveik du kartus daugiau užuomazgų ant stiebo, o normalaus drėgnumo metais statistiškai patikimų skirtumų negauta.

Sausais metais laistomų Polana aviečių vidutinė uogos masė padidėjo apie 53 proc., o pakankamo drėgnumo metais laistyti buvo neveiksminga.

Sausais metais ypač išryškėjo remontantinių Polana aviečių laistymo efektas – derlius padidėjo beveik tris kartus (1 pav., b). Didelį laistytų aviečių derliaus priedą lėmė tris kartus ilgesnė derančioji stiebo dalis, du kartus daugiau susiformavusių užuomazgų ir 1,5 karto didesnė uogos masė. Pakankamo drėgnumo metais drėkinti buvo neveiksminga, pastebėtas neesminis derliaus sumažėjimas. Manoma, jog derlius sumažėjo dėl to, kad liepos mėnesį iškrito labai daug kritulių ir dirva buvo per šlapia, o avietės nepakenčia net trumpai įmirkusios dirvos.

Storesni stiebai – daugiau uogų

Polana aviečių stiebų augumo ir produktyvumo požymiai labiausiai susiję sausais metais. Tarp aviečių stiebų aukščio ir skersmens nustatyta vidutinio stiprumo priklausomybė, o su derančiosios stiebo dalies ilgiu, vaisinių šakelių bei užuomazgų kiekiu ant stiebo, uogos mase ir derliumi stiebo aukštį siejo tiesioginės koreliacijos ryšiai. Polana aviečių stiebo skersmuo buvo labai susijęs koreliaciniais ryšiais su derančiosios stiebo dalies ilgiu, vaisinių šakelių bei užuomazgų kiekiu, uogos mase ir derliumi. Storesni aviečių stiebai buvo produktyvesni. Remontantinių aviečių derlių lėmė ne tik stiebų skersmuo ir aukštis, bet ir derančiosios stiebo dalies ilgis bei uogos masė.

Daugeliu atveju avietes laistyti yra efektyvu. Tai labiausiai lemia metų meteorologinės sąlygos, tačiau didele dalimi ir dirvožemio granuliometrinė sudėtis. Per trejus metus laistytų aviečių produktyvumas vidutiniškai padidėjo 19 proc. Mūsų tyrimų duomenimis, juodžemyje ant vidutinio sunkumo priemolio augančias avietes laistyti veiksminga tik sausais metais.

Lenkijos mokslininkai nustatė, kad lašelinio laistymo efektyvumas skirtingų veislių avietėms yra nevienodas, pvz., laistomų Malling Seedling aviečių derlius padidėja vidutiniškai 0,4 t/ha, o Canby – 1,0 t/ha. Mūsų duomenimis, daug efektyviau yra laistyti remontantines Polana avietes negu neremontantines Norna. Remontantinių aviečių laistymas sausais metais paankstina uogų nokimą. Laistytų Polana aviečių uogų sunoksta trigubai daugiau negu nelaistytame plote. Visada pageidautina, kad remontantinių aviečių uogos sunoktų anksčiau, nes vėlai rudenį jos nukenčia nuo šalnų. Remontantinės avietės subrandina uogas ant tais pačiais metais išaugusių stiebų, todėl joms būtinos pagerintos drėgmės, šilumos bei mitybos sąlygos, kad sunoktų gausus ir kokybiškas derlius. Atliktų tyrimų rezultatai įrodo aviečių, ypač remontantinių, laistymo būtinumą sausais metais ar sausais vegetacijos periodais.