Pabaiga, pradžia Nr. 6

Kriaušinė blakutė (Psylla pyri L.) paplitusi visur, kur auga kriaušės. Suaugusios blakutės žiemoja žievės atplaišose ir po nukritusiais lapais. Skraidyti pradeda anksti pavasarį. Kiaušinius dėti pradeda tik kriaušėms nužydėjus ant jaunų lapų, žiedkočių, vaisinių šakučių. Po dviejų savaičių išsirita lervos, kurios įsisiurbia į pumpurus, lapus, vaisių kotelius. Pažeisti pumpurai nebeauga, iščiulpti lapai pagelsta, centrinė gysla iškrypsta. Vėliau lapai ruduoja ir džiūsta, vaisių užuomazgos, ant kurių kotelių maitinasi kenkėjai, nubyra. Besimaitindamos lervos išskiria saldžių išskyrų, jose įsiveisia saprofitiniai grybai, vaismedžio lapai ir šakutės pajuoduoja, vaisiai sumedėja. Blakučių pažeistos kriaušės blogai auga, menkai dera, būna neatsparios šalčiui. Ypač jos žalingos jaunuose soduose ir medelynuose. Per metus gali išsivystyti 2-3 kartos.

Apsauga. Rudenį reikia sukasti pomedžių dirvą. Pavasarį nugramdyti ir nubaltinti medžių kamienus. Žaliojo kūgio tarpsniu nupurkšti insekticidais. Geriausiai tinka sisteminis insekticidas 25 proc. aktara (0,2 kg/ha). Kitose šalyse dar naudojami: 25 proc. dimilinas (0,9 kg/ha), 25 proc. insegaras (0,6 kg/ha), mitakas (3 l/ha).

Kriaušinis žiedgraužis (Anthonomus pyri Koll.) pažeidžia kriaušių, rečiau obelų, žiedpumpurius. Obelinis žiedgraužis taip pat kartais kenkia kriaušėms. Šie kenkėjai Lietuvos soduose, ypač pastaraisiais metais, padaro daug žalos.

Žiemoja vabalai po nukritusiais lapais, žievės plyšiuose arba žemėje. Pavasarį patelės į išbrinkusius žiedpumpurius padeda po vieną kiaušinėlį. Išsiritusios lervos maitinasi žiedo kuokeliais ir piestelėmis. Tokie žiedpumpuriai neišsiskleidžia, ruduoja ir džiūsta, šonuose matyti apvalios apie 3 mm skersmens skylutės. Užaugusios lervos virsta lėliukėmis, iš kurių po 7-12 dienų išsirita vabalai. Išsigraužę iš žiedpumpurių jie minta vaismedžių lapais, išgrauždami juose apvalias skylutes. Vaisių užuomazgas pažeidžia išgrauždami jų paviršiuje daug duobučių.

Apsauga. Purkšti insekticidais prieš žydėjimą ir po jo. Šie kenkėjai būna ypač žalingi tais metais, kai kriaušės žydi negausiai.

Kriaušinis pjūklelis audėjas (Neurotoma flaviventris Retz.) puola kriaušes, kartais – vyšnias ir trešnes. Žiemoja lervos kokonuose dirvoje. Lėliukėmis virsta pavasarį, balandžio mėnesį. Po 15-20 dienų išsirita suaugėliai. Patelės deda kiaušinėlius ant lapų apatinės pusės. Išsiritusios lervos iš pradžių skeletuoja lapus, o paaugusios apipina voratinkliais keletą lapų ir taip gyvena grupėmis, grauždamos lapus. Gūžtos panašios į obelinės kandies, tik ne tokios tankios. Suaugusios lervos voratinkliniu siūlu nusileidžia žemyn ir eina į dirvą žiemoti. Per metus išsivysto viena karta.

Apsauga. Rinkti ir sunaikinti lizdus, kol lervos dar neišsivaikščiojo. Purškiant insekticidais žaliojo kūgio tarpsniu ir kriaušėms nužydėjus, šie kenkėjai neišplinta.

Rudasis kriaušinis amaras (Anuraphis subteranea Walk.) čiulpia kriaušių lapus. Ant plonų kriaušių šakučių žiemoja amarų kiaušiniai. Pavasarį išsivysto kelios jų kartos. Pažeisti lapai geltonuoja, deformuojasi, susisuka.

Apsauga. Tokia pati, kaip nuo kriaušinio gumbauodžio.

Kriaušinis medgręžis (Zeuzera pyrina L.) pavojingas jaunuose kriaušių ir obelų soduose. Šis kenkėjas vystosi dvejus metus. Drugiai skraido birželio mėnesį. Kiaušinius patelės deda ant plonų šakučių prie pumpurų. Išsiritę vikšrai įsigraužia į šakutę ir šerdimi padaro landas žemyn. Pažeistų šakučių lapai nuvysta, jos džiūsta ir lūžinėja.

Apsauga. Pavasarį išgenėti visas nusilpusias, džiūstančias šakutes. Pažeistus jaunus medelius reikėtų sudeginti.

Kriaušinis skydamaris (Quadraspidiotus pyri Licht.) išplinta senuose, apleistuose soduose. Patelės ir lervos siurbia sultis iš kamieno, šakų, ūglių ir žievės. Medžiai skursta, blogai dera, sumažėja jų atsparumas šalčiams. Jei skydamariai užpuola jaunus medelius, jie dažniausiai žūsta.

Apsauga. Po žydėjimo purškiant insekticidais šie kenkėjai neišplinta.

Kriaušėms kenkia cigarsukiai. Liepinis cigarsukis (Byctiscus betule L.) iš ką tik išsprogusių kriaušių (ir kitų lapuočių) lapų susuka savotišką „cigarą“, į kurį padeda kiaušinį. Išsiritę vikšrai maitinasi lapais ir vėliau nukrenta ant žemės.

Jauni purpurinio cigarsukio (Rhynchites bacchus L.) vabalai žiedpumpuriuose ir vaisių užuomazgose išgraužia skylutes.

Lapinukai (Phyllobius sp.) jaunuose besiskleidžiančiuose lapuose išgraužia įvairaus dydžio skylutes. Kenkia visiems vaismedžiams.

Vapsvos (Paravespula vulgaris L.) padaro daug žalos ankstyvųjų, ypač saldžiųjų veislių, kriaušių vaisiams. Antroje vasaros pusėje išgraužia dideles ertmes, o jaunų vaismedžių kamienų ir šakų žievę nuskuta lopeliais. Vaisiai pažeista odele greitai supūva ruduoju puviniu.

Apsauga. Visi šie kenkėjai soduose neišplinta, jei kasmet du kartus kriaušės purškiamos insekticidais (prieš žydėjimą ir užuomazgoms krintant).