Struktūriniams fondams dar nespėjus ateiti į Lietuvą, jau pranašaujama, kad jais galės pasinaudoti tik stambieji ūkininkai ar kiti žemės ūkio subjektai. Mat smulkieji ne tik kad neturės savo lėšų, bet ir projektų niekas jiems nesiims rengti, nes stambioms konsultacinėms firmoms tokia veikla neapsimokės. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus Vilmanto TOVENSKO paprašėme išsakyti tam tikras prognozes apie tai, kaip bus įsisavinama ES parama.

Ar LŽŪKT pasirengusi padėti smulkiesiems?

LŽŪKT pasirengusi padėti visiems mokiems klientams. Smulkiųjų ūkininkų problema ne lėšų stygius ar konsultacinių firmų atsisakymas rengti smulkius projektus. Smulkieji ūkiai stokoja idėjų, kaip įsitvirtinti rinkoje, sparčiai kintant jos sąlygoms. Juk verslo projektas – tai ne konsultacinės firmos, o ūkio idėja, paremta rimtais skaičiavimais. Reikia ne tik turėti aiškų ūkio veiklos plėtros planą, bet ir ryžto jį įgyvendinti. LŽŪKT šiemet pradėjo teikti paslaugą smulkiesiems ūkininkams - vesti dvejybinę buhalterinę apskaitą už supaprastintos apskaitos įkainį. Taip mes norime paraginti smulkiuosius ūkininkus investuoti, pasinaudojant Struktūrinių fondų parama.

Kokios problemos sunkiausiai bus įveikiamos tiems, kas norės įsisavinti lėšas?

Didesnės problemos gali iškilti žemdirbiams, planuojantiems dalyvauti investicinėje (Bendrojo programavimo dokumento) programoje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, nes vienas iš reikalavimų žemdirbiams, ketinantiems kurti ūkį nuomojamoje žemėje, yra tas, kad nuomos sutartis būtų sudaryta ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Tuo tarpu žemės savininkai nėra linkę sudaryti ilgalaikių nuomos sutarčių smarkiai besikeičiančioje žemės rinkoje.

Smulkiesiems ir naujai besikuriantiems ūkininkams, neturintiems pakankamai nuosavų lėšų investicijoms, bus sudėtinga gauti banko ar komercinės firmos paskolą, nes šie labiau linkę kredituoti stambiuosius, jau gerai rinkoje įsitvirtinusius žemdirbius.

Kokia buvo LŽŪKT parengtų SAPARD projektų kryptis ir geografija šalyje?

Per visą SAPARD programos gyvavimo laikotarpį - 7 paraiškų priėmimo etapus - LŽŪKT parengė 134 projektus. Daugiausiai jų parengta derlingų žemių apskrityse: Marijampolės – 39, Kauno – 31 projektas, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse atitinkamai 27 ir 26 projektai (nė vieno - Telšių ir Utenos apskrityse). Net 81 proc. projektų buvo skirtas investicijoms į grūdų ir linų sektorių, 17 proc. - pieno ūkio plėtrai ir tik 2 proc. - vaisių ir daržovių sektoriui (pvz., Marijampolės apskrityje iš 39 projektų 30 buvo skirta grūdų ir linų, 8 – pieno ir 1 - vaisių ir daržovių sektoriui).

Ar gali būti, kad ES lėšas įsisavins tik turtingesni, derlingesni Lietuvos regionai?

Įsisavinant SAPARD lėšas, paaiškėjo, kad šia parama daugiau naudojosi Šiaulių, Panevėžio, Kauno bei Marijampolės apskričių žemdirbiai, tad galima prognozuoti, kad šiuose regionuose geriau bus įsisavinamos ir struktūrinių fondų lėšos. Jos yra skirtos konkurencingų ūkių plėtrai skatinti, taigi logiška, kad jomis pasinaudos jau rinkoje įsitvirtinę žemdirbiai.

Kaip tuomet galėsime pasiekti tolygios regioninės plėtros, kurią propaguoja Europos Sąjunga?

Prastesnių žemių savininkams reikėtų imtis netradicinės žemės ūkio veiklos. Tai priklausys nuo Vyriausybės, ar ji paseks ES šalių pavyzdžiu ir diferencijuos mokesčių politiką, skirs daugiau lėšų infrastruktūrai gerinti, žmonėms perkvalifikuoti ir kitoms priemonėms, skatinančioms investicijas į labiau atsilikusius regionus.

Prognozuojama, kad bus įsisavinta tik dalis struktūrinių fondų lėšų. Ar LŽŪKT imtųsi tam tikrų prognozių ir kokių?

LŽŪKT konsultacinė veikla orientuota į pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojus, todėl galėtume kalbėti tik apie BPD programas „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Įvertinus, kaip pirminės ž.ū. produkcijos gamintojai pasinaudojo SAPARD programos parama, galima prognozuoti, kad žemdirbiai turėtų įsisavinti visas bent jau šioms dviem programoms skirtas lėšas.

Ką patartumėt tiems, kurie ketina dalyvauti BPD programose?

Ketinantys dalyvauti „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ programoje pirmiausia turėtų numatyti savo ūkio tikslus ir priemones tiems tikslams pasiekti, nes ne vėliau kaip per 3 metus, pradėjus įgyvendinti projektą, ūkis (priklausomai nuo pasirinktos veiklos pobūdžio) turės atitikti higienos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartus, o jo vykdoma veikla turės atitikti ekonominio gyvybingumo kriterijus. Ūkininkui reikėtų: savo ūkio valdą (ji turėtų būti ne mažesnė kaip 10 ha) užregistruoti ž.ū. ir kaimo verslo registre; nuomojamai žemei sudaryti nuomos sutartis ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui; jei ūkininkas neturi profesinio žemės ūkio išsilavinimo arba bent 3 pastarųjų metų ūkininkavimo patirties, reikia baigti minimalių ūkininkavimo žinių kursus; pradėti tvarkyti ūkio veiklos apskaitą dvejybine apskaitos sistema; jei planuojama investuoti į nekilnojamąjį turtą, sutvarkyti jo teisinę registraciją.

Žemdirbiams, planuojantiems dalyvauti programoje „Investicijos į žemės ūkio valdas“, patartina taip planuoti investicijas, kad įgyvendinus projektus (priklausomai nuo veiklos pobūdžio) ūkis atitiktų higienos, veterinarijos, sanitarijos, maisto produktų kokybės ir gyvūnų gerovės bei aplinkosaugos standartus. Šių ūkių veiklos buhalterinė apskaita už paskutinius 2 metus turėtų būti sutvarkyta dvejybine apskaitos sistema. Ūkis būtinai turi deklaruoti pasėlius, pasirūpinti, kad ūkyje laikomi gyvuliai būtų suregistruoti ir identifikuoti. Svarbu, kad ūkyje būtų sutvarkyta nekilnojamojo turto teisinė registracija.

Kalbėjosi Virginija KRIVICKIENĖ