Vyšnynai ir slyvynai Lietuvoje pasodinti tradiciškai: viename hektare paprastai būna apie 700 medelių. Tokių vaismedžių vainikai formuojami laisvai, artimi natūraliai formai. Tinkama vainiko forma palaikoma vadinamuoju prašviesinamuoju genėjimu. Vainikai formuojami taip, kad šakos išlaikytų vaisių svorį, o vaismedžiai būtų ilgaamžiai.

Teisingai formuojamų vyšnių liemuo būna tvirtas, šoninės šakos su liemeniu suaugusios beveik 90 laipsnių kampu. Šakos turi augti horizontaliai arba šiek tiek aukštyn ir visuomet būti plonesnės už liemenį. Tokia šaka nuo vaisių tik palinksta, bet nelūžta. Netinkamai pradėto formuoti vaismedžio šakos išauga per daug smailiu kampu, o vėliau išlūžta ir lieka neužgyjančios žaizdos. Tinkamu kampu šakos išauginamos, naudojant paprasčiausius skalbinių segtukus – jais prilaikomos iki tinkamo kampo atlenktos šakos. Trečiaisiais ketvirtaisiais augimo sode metais vyšnių vainikai formuojami stengiantis išlaikyti natūralią formą. Krūmo tipo vaismedžiuose skeletinių šakų auginama daugiau, o medžio tipo - mažiau. Krūmo tipo vainike paliekamos 7-8 šakos, o medžio tipo vainikui suformuoti užtenka 5-6 šakų.

Slyvų medžiai taip pat dažniausiai formuojami panašiai tarsi natūraliai arba aukštiniais retašakiais vainikais. Jaunuose slyvynuose formuojant medelių vainikus, šakų skaičius neribojamas, tačiau visuomet išgenimi konkurentai, smailiu kampu išaugę ir vainiką sutankinantys vertikalūs ūgliai. Labiau genimos pradėjusios derėti slyvos.

Vyšnios, trešnės ir ankstyvųjų veislių slyvos genimos tuomet, kai būna nuskintas derlius.

Tvarkant vyšnių vainikus 3-6 metais po pasodinimo, jie genimi taip, kad prašviesėtų, t.y. kuo daugiau šviesos įeitų į vainiko vidų. Po 6-7 metų medeliams vien prašviesinamojo genėjimo nepakanka. Tuomet reikia pradėti riboti medžių aukštį ir plotį. Nieko nedarant, vyšnios labai išauga, jų šakos nuplinka, dera tik vainiko pakraščiai. Tokio amžiaus vaismedžių kiekvienais metais atjauninamos 2-3 šakos, t.y. gerokai patrumpinamos iki jaunesnių vertikaliau augančių ūglių. Taip jos paskatinamos augti.

Visų šakų atjauninti per vienerius metus neverta, nes sumažėja derlius. Vėliau šie vaismedžiai dera normaliai. Jei vaismedžiai per daug aukšti, tenka nupjauti ir viršūnes. Visais atvejais išgenimos aplūžusios, sužalotos, ligotos, per žemai augančios, nusvirusios, per tankios, susipynusios šakos.

Trešnių vainikai būna retesni ir jų šviesinti nereikia. Vasarą, nuskynus derlių, trešnės žeminamos ir atjauninamos. Augantys ūgliai nugnybiami (pinciruojami) vasaros pradžioje. Ši priemonė skatina šakojimąsi. Retose vainikų vietose ūgliai nugnybiami 2 kartus: pirmąjį kartą jiems paaugus iki 10-15 cm ilgio (kad išsišakotų), o antrąjį kartą - vasaros pabaigoje (kad geriau subręstų). Genint derančias trešnes, palaikomas nustatytos formos vainikas. Po 6-8 metų vaismedžius jau reikia atjauninti. Kiekvienais metais išpjaunamos 2-3 šakos, paliekant ilgą stuobrelį, kad šaka atsinaujintų.

Reguliarus vasarinis slyvų genėjimas pradedamas po trejų metų pasodinus sodą. Genima liepą arba rugpjūtį.

Vasarą trumpinami visi ilgi, ant skeletinių šakų į viršų augantys ūgliai (ilgesni negu 30 cm). Trumpesni neliečiami, o labai ilgi (daugiau kaip 60 cm) visai nupjaunami. Sutrumpinti stipriai augantys ūgliai šakojasi, išauga daug trumpųjų vaisinių šakučių.

Ankstyvosios slyvų veislės gali būti genimos ir tam, kad prašviesėtų vainikai. Išgenimos gulančios viena ant kitos, besikryžiuojančios, sergančios šakos. Tokių vaismedžių beveik nereikia genėti