Kitais metais mūsų žurnalas minės dešimties metų sukaktį. Džiugu ir simboliška, jog pirmąjį sveikinimą siunčiame žurnalo koncepcijos kūrėjui - biomedicinos mokslų daktarui Edvardui MAKELIUI, švenčiančiam 50 metų jubiliejų.

Žurnalas buvo įsteigtas, kai Jūs vadovavote Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai, 1998–2001 metais dirbote Žemės ūkio ministru, o kokiais rūpesčiais gyvenate dabar?

Prieš trejus metus įkūrėme viešąją įmonę - Baltijos agroverslo institutą, kurio vaidmuo svarbus, sprendžiant ekonomines ir socialines problemas žemės ūkio sektoriuje. Mūsų specialistai tiria perspektyvias žemės ūkio verslo plėtros kryptis, kuria šios sistemos modelius, įgyvendina verslo projektus, kad žemės ūkis taptų komercine veiklos šaka. Tai itin aktualu šiandien, kai į Lietuvą ateina ES struktūrinė parama, kurios įsisavinimas leistų šalies žemės ūkiui sėkmingai konkuruoti naujai atsiveriančioje rinkoje.

Parengiamojo ES paramos etapo – priešstojiminių ES fondų paraiškų priėmimas baigėsi. Kaip vertinate rezultatus?

Per 2001-2003 m. laikotarpį sėkmingai parengėme 44 stambius investicinius projektus pirminės žemės ūkio gamybos, mėsos ir grūdų perdirbimo, turizmo ir kituose sektoriuose. Dirbome ir su ūkininkais, ir su žemės ūkio bendrovėmis, ir su perdirbimo įmonėmis. Daugiausia, apie 80 proc., verslo planų parengėme bendrovėms ir ūkininkams, gaminantiems pirminę žemės ūkio produkciją. Pieno sektoriaus stambiausi projektai parengti „Grūduvos“, „Tetervinų“, Lukšių, Bariūnų, Kretingalės bendrovėms ir kt.

Mėsos sektoriuje parengti kiaulininkystės modernizavimo projektai bendrovėms „Beržų kompleksas“, „Lekėčiai“, „Skabeikiai“, „Žiobiškio kompleksas“, grūdų sektoriuje – Romualdo Majero ūkiui, bendrovei „Agrolina“, produktų perdirbimo bendrovėms „Linas ir Viza“, „Nematekas“, „Biovela“. Vienas stambiausių ir moderniausių paukštininkystės projektų – „Specializuotos kalakutų skerdyklos ir mėsos perdirbimo cecho statyba“ bendrovei „Arvi ir Ko“. Pats naujausias mūsų projektas parengtas bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kur statoma moderniausia Baltijos šalyse gyvūninės kilmės atliekų perdirbimo įmonė.

Rengėme projektus ir trečiajai SAPARD krypčiai – „Alternatyvūs kaimo verslai“. Tai ir UAB „Dotnuvos projektai“ – „Sėklų paruošimo cecho verslo planas“, ir Jolantos Bagočiūnienės ūkio investicinis projektas „Modernus kaimo turizmo kompleksas“, ir daugelis kitų.

Gal galėtumėt įvardyti dažniausiai klientų daromas klaidas, kurių būtų galima išvengti įsisavinant ES paramą?

Su klientais dirbame sąžiningai, todėl tenka vykdyti griežtą ūkio subjektų atranką, kad mūsų rengiami projektai nepatirtų nesėkmės. Kartais patariame klientui palaukti metus ar pusę, susitvarkyti visus turto ir finansinius dokumentus, susimažinti išlaidas ir jau su geresniais rodikliais pradėti rengti verslo projektą, negu siekti nerealių ir neįgyvendinamų tikslų. Taip atsitinka dėl to, kad ūkio subjektai neatitinka ekonominio gyvybingumo rodiklių atskiroms SAPARD kryptims, nepildomos pinigų srautų ataskaitos, nevedama ar vedama ne dvejybinė buhalterinė apskaita, netinkamai įvertinamos finansinės galimybės, gamybiniai pajėgumai, neįregistruotas nekilnojamasis turtas, nevedama inventorizacija, nefiksuojama turto vertė ir pan.

Ūkio subjektus, kuriems imamės rengti verslo planus, atrenkame tam tikra tvarka. Daugiausia darbo įdedame aiškindamiesi kliento poreikius ir jo galimybes pretenduoti į paramą. Pirmiausia įvertiname ūkio subjekto ekonominį gyvybingumą. Subjektas turi pateikti dvejų paskutiniųjų metų balansą, pelno - nuostolio ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, tik tuomet mūsų specialistai nustato, ar jis atitinka nustatytas kritines gyvybingumo rodiklių reikšmes. Instituto specialistai įvertina realiai egzistuojančią ūkio subjekto veiklos bazę, planuojamas investicijas, finansavimo šaltinius, jų patikimumą. Įvertinama, ar ūkininkas, bendrovė ar įmonė atitinka nustatytus tinkamumo kriterijus.

Kokių tradicijų laikotės, bendraudami su klientais? Ar bendradarbiavimas baigiasi parengus verslo projektą?

Dirbdami su savo klientais negailime laiko ir jėgų. Mes ne tik rengiame plėtros projektus, bet ir imamės jų priežiūros, finansų įvertinimo ir valdymo, projektų valdymo, technologijos ir technologinių sprendimų paieškos. Taigi bendradarbiavimas su klientais paprastai tęsiasi tol, kol projektas visiškai įgyvendinamas. Ateityje projektų valdymui ketiname skirti dar didesnį dėmesį.

Ar galėtumėte palyginti priešstojiminės ES programos ir investicinės struktūrinės paramos (pagal BPD) galimybes?

Bendrovės ir ūkininkai gali toliau tęsti modernizavimą, pradėtą su SAPARD parama. Didelės galimybės atsiveria ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms pagal pirmąją kryptį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas“.

Nauja tai, kad ūkininkai gali ne tik modernizuoti savo techniką ar įrangą, bet ir investuoti ir į marketingą bei perdirbimą. Tad jeigu nenorima bendrauti su perdirbėjais, galima pačiam imtis tos veiklos. Tinkamas pavyzdys galėtų būti žemės ūkio bendrovė „Bariūnai“, kurie turi savo pieno perdirbimo cechą. Galima jungtis ir į jau susikūrusias gamybines sistemas, kaip antai UAB „Arvi kalakutai“. Tarkim, į šią sistemą įsijungę ūkininkai galėtų auginti kalakutus, gaudami vienadienius paukščius ir pašarus jiems maitinti. Smulkesniems ūkininkams sudėtinga dalyvauti rinkoje, jei jie nėra sistemos dalis. Pavyzdžiui Prancūzijoje su supermarketais bendradarbiauja tik 5 didelės gamybinės sistemos, jungiančios daugelį produkcijos gamintojų ir perdirbėjų.

Ir tradicinis klausimas – kokie Jūsų planai?

Jie visuomet susipynę su žemės ūkiu. Nors baigiau agronomijos studijas, dabar vis daugiau tenka gilintis į agroverslo valdymo subtilybes. Nuo šių metų vidurio viena svarbiausių Baltijos agroverslo instituto funkcijų išliks verslo planų rengimas ūkio subjektams, kurie nori pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansine parama. Mes linkime, kad Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo verslui atsivertų nauja, tvirtą rytojų užtikrinanti perspektyva.

Kalbėjosi Virginija KRIVICKIENĖ