Net šaltas pavasaris nesutrukdė ūkininkams atvykti į Bernatonių žemės ūkio bendrovę pasižiūrėti technikos naujovių, pasidairyti po ūkio laukus ir pasimokyti iš kitų patirties. Kasmet ūkyje AB „Lytagra“ surengia po dvi Lauko dienas.

Netrukus dešimtmetį švęsiančioje bendrovėje yra kur akis paganyti: lygūs kaip stalas laukai, išpuoselėtos ganyklos, sutvarkyta aplinka, atnaujinti ir rekonstruoti tvartai. Ne vienas žvalgydamasis po ūkį gali tik pavydėti. Tačiau savo pasiekimų bendrovės vadovai neslepia, o patirtimi mielai dalijasi ir su didelių bendrovių vadovais, ir su smulkių ūkių savininkais. Kiekvienam iš jų pataria, kokią techniką verta pirkti, o kuri ūkiui visiškai netinka.

Net 90 proc. iš 2 500 ha ūkio laukų pritaikyta neariamoji žemės dirbimo technologija. Jau treji metai jie įdirbami vokiškais Horsch minimalaus žemės dirbimo padargais. Į neartą dirvą sėjama tos pačios firmos kombinuotais sėjos agregatais, kurie gali būti su skystų trąšų įterpimo mechanizmais. Nuolat ūkio agronomus konsultuojančio Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininko dr. Vytauto Liako teigimu, sėjos metu įterptos skystos trąšos augalų daigumą padidina 10 proc. Rodydamas į vešlų pasėlį, mokslininkas paaiškino, kodėl jos sužadina augimą. „Trąšos įterpiamos 5-7 cm giliau už sėklą, taip jos aprūpinamos augimo pradžiai reikalingomis maisto medžiagomis. Be to, skatinamas šaknų vystymasis gilyn, o ne dirvos paviršiuje, todėl augalams sausmečiu netrūksta drėgmės. Vėliau pasėliai turi būti tręšiami ir biriomis trąšomis“, - sakė V.Liakas. Bendrovėje buvo pabandyta po rapsų sėti žieminius kviečius į skirtingai įdirbtą (skustą vieną ir du kartus ražieną) ir į visai neįdirbtą dirvą. Esminio skirtumo tarp pasėlių nesimatė. Pasak mokslininko, sėjant į ražieną, daigai greičiau sudygsta, tačiau, norint įdiegti neariamąją technologiją, būtina tinkamai paruošti laukus. „Tik sukultūrintose dirvose tokia sistema pasiteisins“, - perspėjo jis.

AB „Lytagra“ generalinis direktorius Adomas Balsys įsitikinęs, kad Bernatoniuose be Horsch mašinų ūkininkauti būtų sunku. „Nustojus arti laukus, pavyko gerokai sumažinti 1 t grūdų savikainą. Neteisūs tie, kurie teigia, kad tokius pasėlius ligos dažniau puola, todėl jiems reikia daugiau cheminių preparatų. Iš tikrųjų yra priešingai, – tvirtino A.Balsys. – Vokiška neariamosios žemdirbystės technika Lietuvos sąlygomis dirba gerai“. Anot jo, tai didelių ūkių mašinos, todėl valdantiems mažiau kaip 300 ha jų neverta pirkti. Nepaisant mažos Lietuvos rinkos, pernai AB „Lytagra“ pardavė 20 Horsch technikos komplektų (skutiklių ir sėjamųjų), daugiausia pagal SAPARD projektus.

Į renginį atvykę ūkininkai galėjo pamatyti, kaip auga grūdinės kultūros minimaliai įdirbtuose laukuose, kaip Horsch mašinos įdirba dirvą ir purškia Caruelle purkštuvai, kaip trąšas beria Amazone tręštuvai ir žolę doroja Krone technika. Daug kitos technikos buvo eksponuojama ir bendrovės kieme.