Griežtėjantys reikalavimai pieno ūkiams ne vieną pieno gamintoją verčia dairytis į kitas žemės ūkio šakas: gal yra paprastesnių būdų uždirbti pinigų?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės rajono biu-ro gyvulininkystės konsultantė Leonarda Isodienė dvejojantiems dėl pieno ūkio plėtros ūkininkams pataria verstis mėsine galvijininkyste: nors investicijos didelės, tačiau gyvulių priežiūra ir auginimo reikalavimai minimalūs. Kad mėsinius galvijus nesunku auginti, buvo galima įsitikinti konsultantų surengtame praktiniame seminare Kūlokų kaimo ūkininko Juozo Bekampio ūkyje, kur gyvulių augintojai iš arti pamatė mėsinius galvijus ir iš pirmų lūpų išgirdo, kaip juos auginti.

Limuzinai – galvijai su charakteriu

Limuzinų veislės galvijus J.Bekampis augina jau daugiau kaip šešerius metus. Pasak ūkininko, jų būdui ir auginimo subtilybėms perprasti laiko pakako. „Limuzinai nėra labai paplitę pasaulyje dėl savo įnoringo, laukiniams gyvūnams būdingo charakterio. Nepažįstamo žmogaus jie neprisileidžia, o jei bandoje yra naujagimių, įsibrovėlį puola visos žindančios „mamos“, - pasakojo ūkininkas. - Bet juos šeriantį žmogų Limuzinai gali nusekti net į pasaulio kraštą“. Šių galvijų bandoje galioja nerašyta taisyklė: vienas už visus, visi už vieną. Paskui ištrūkusį iš ganyklos aptvaro galviją seka visi. Tačiau jie daug žalos nepridaro. Kaimyno runkelių J.Bekampio augintiniai neėda, o sugula pasėlyje nežinodami, ką su tais šakniavaisiais daryti.

Pašarams Limuzinai nereiklūs: ėda visas žoles, tartum žoliapjovė nupjauna – nepalieka jų ir pakrūmėse, sušlemščia net krūmokšnius. Vietos žvejai džiaugiasi, kad prie upės patogu prieiti. Ūkininkas šiemet prisėjo šunažolių. Pasak jo, tai derlingos ir greitai atželiančios žolės, nors ir ne tokios maistingos kaip svidrės, bet mėsiniams galvijams tinka ir daugiau ląstelienos turintys pašarai. Kita vertus, žolynai su svidrėmis sunkiai peržiemoja, dalis jų iššąla. Iš 480 ha ūkio ploto ganykloms ir pievoms skirta 150 ha.

Koncentratų gauna tik veršeliai ir buliai. Žiemą telyčioms ir karvėms pakanka šiaudų, gero siloso arba šienainio, o vasarą – ganyklų žolės. Vieną pavasarį pritrūkęs žolinių pašarų J.Bekampis jas šėrė koncentratais ir šiaudais. Tą kartą trims karvėms iškrito gimda, nes veršeliai užaugo per stambūs, tad veršiavimasis neapsiėjo be komplikacijų. „Iš pradžių aš nesupratau, kodėl taip atsitiko, bet vėliau išsiaiškinau ir daugiau tokių klaidų nedarau“, - prisiminė augintojas. Beje, jau po pusvalandžio gimę veršeliai laksto kaip zuikiai, todėl įsegti jiems ausų įsagus būna sunku. Paprastai jie ženklinami rudenį, kai banda suvaroma į tvartus žiemoti. Kad patirtų mažesnį stresą, veršeliai apie 10 dienų dar palaikomi su motinomis, vėliau atskiriami. „Jiems per didelis stresas vienu metu netekti motinos ir negauti pieno“, - tikino J.Bekampis.

Mėsiniams galvijams auginti ūkininkas pritaikė buvusio kolūkio karvides, prie kurių įrengė lauko gardus. Žiemą gyvuliai beveik kasdien išleidžiami pasivaikščioti. Pasak jo, pastatus vertėtų rekonstruoti. Ūkininkas skaičiuoja, kad rekonstrukcijai ir tinkamai mėšlo tvarkymo įrangai įsigyti reikia apie 150 tūkst. litų. „Nors reikalavimai mėsinių galvijų auginimui nėra griežti, tačiau elementarių aplinkosaugos taisyklių ir Gyvulių gerovės įstatymo laikytis būtina“, - tvirtina Juozas.

Mėsiniai galvijai nereiklūs ne tik pašarams, bet ir laikymo sąlygoms, tačiau ištisus metus juos auginti lauke, kaip tai daroma užsienio šalyse, ūkininkas nesiryžtų. Jo nuomone, Lietuvos klimatas atšiaurus, todėl gyvuliai per žiemą nuskurstų.

Limuzinai – vėlai bręstanti mėsinių galvijų veislė. Pasaulyje jų auginama apie 10-15 proc. visų mėsinių galvijų. Jie vertinami dėl geros kokybės mėsos ir didelių kumpių. Pasak specialistų, net užaugę iki 1 t svorio, jie kaupia labai mažai arba visiškai nekaupia riebalų, o per parą gali priaugti iki 1,5 kilogramo.

Šie galvijai nėra ūkininkų labai mėgstami ne tik dėl agresyvoko būdo, bet ir dėl to, kad rujojančių karvių neįmanoma apsėklinti, nes jos nesileidžia pririšamos. Be to, jų ruja „tyli“, tad rujojančias pateles sunku pastebėti. J.Bekampis teigia, kad tėra tik tris kartus matęs, kaip bulius kergia karves. Paprastai jau pas 22-24 mėn. amžiaus telyčias galima leisti bulių. Vienam galvijui priskiriama iki 50 patelių. J.Bekampis turi tris bulius, vienas iš jų pirktas Vokietijoje už daugiau kaip 8 tūkst. litų. Iš 159 galvijų bandos – 67 gyvuliai grynaveisliai Limuzinai, likusieji – Lietuvos juodmargių ir Limuzinų mišrūnai. Ūkininkas ketina laikyti 150 karvių žindenių bandą, kol kas jų turi 89. J.Bekampis mano, kad užsienyje įsigyti gerų gyvulių neįmanoma, nes joks užsienietis neparduos geros veislinės vertės galvijo. „Mes bandome kurti mėsinę galvijininkystę iš kitose šalyse išbrokuotų gyvulių“, - neabejoja ūkininkas.

Mėsinė galvijininkystė remiama

Pernai už mėsinę grynaveislę karvę žindenę buvo mokama 800 Lt, o už mišrūnę – 400 Lt subsidija, šiemet – po 500 Lt ir už mišrūnes, ir grynaveisles karves žindenes. J.Bekampis teigia, kad parama nėra per maža. Kita vertus, tai tik 50 proc. išmokos dydžio, kurią gauna ES augintojai. Todėl vėliau subsidijos neabejotinai didės. Be to, veislinio galvijo pirkėjas gauna 50 proc. kompensaciją, bet ne daugiau kaip 3 000 Lt. Šiais metais gyvulių augintojus pasiekė išmokos už skerdžiamus bulius ir telyčias.

J.Bekampis apgailestavo, kad už mėsinius gyvulius perdirbėjai dar per mažai moka, nors paklausa tokiai jautienai didėja su kiekviena diena. Ūkininkas prognozuoja, kad rudenį galvijų supirkimo kainos smarkiai šoktels dėl padidėjusios konkurencijos ir gyvulių trūkumo. Veislinių galvijų pardavimo kainos dar nenusistovėjusios, nes pasikeitus paramos mokėjimo tvarkai, subsidiją gauna ne pardavėjas, o pirkėjas. „Iki tol gyvulius parduodavau po 5,5 Lt už gyvą svorį ir dar gaudavau subsidiją. Veislinių gyvulių pardavimo kainos turėtų paaiškėti rudenį“, - mano Juozas.

Europos Sąjunga Lietuvai skyrė 47 tūkst. karvių žindenių kvotą. Pasak mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovo Lietuvos veterinarijos akademijos prof. Česlovo Juknos, Lietuvoje iš viso auginama apie 4 tūkst. grynaveislių ir mišrūnų galvijų. Kada bus įvykdyta ES skirta kvota, prognozuoti sunku, neaišku, ar jos neįvykdžius, kvota bus sumažinta. Prof. Č.Jukna mano, kad mėsinių veislių gyvuliams įsigyti turi būti skiriama didesnė parama. „Šiemet skirta tik 600 tūkst. Lt, o reikėtų 1,5 mln. Lt, nes norinčiųjų plėtoti šį verslą labai daug“, - teigė Č.Jukna. Mėsinės galvijininkystė ateitis labai priklauso ir nuo perdirbėjų, kurie galvijus superka juokingomis, vertės neatitinkančiomis kainomis, neskuba atsiskaityti pagal skerdenų kokybę.

Papildomos pajamos – iš Lietuvos sunkiųjų arklių ir kiaulių auginimo

J.Bekampio ūkis pripažintas ne tik mėsinių Limuzinų galvijų, bet ir Lietuvos sunkiųjų arklių veislynu, kuriame laikomi 64 Lietuvos genofondui priskirti gyvuliai. Palyginti jauna, tik 1963 metais pripažinta, Lietuvos sunkiųjų arklių veislė prieš kelerius metus buvo atsidūrusi ties sunaikinimo riba, nes arklienos mėgėjai prancūzai ir italai buvo bebaigią supirkti visus stambius šalies žirgus. Laiku susigriebta ir per šešerius metus 100 kumelių banda padidinta iki 400. J.Bekampis didžiuojasi, prisidėjęs prie veislės išsaugojimo. Net du jo bandos eržilai Dukatas ir Ženklas buvo įvertinti parodos „AgroBalt“ medaliais. Kitas šių žirgų veislynas įkurtas Krakių žemės ūkio bendrovėje, taip pat dar patvirtintos 27 veislinės bandos. Iš viso Lietuvoje auginama per 500 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių.

Žirgus, kaip ir mėsinius galvijus, auginti nesunku. J.Bekampis mano, kad penėti arklius mėsai būtų netgi pelningiau negu galvijus, nes jie superkami po 4-5 Lt už kilogramą gyvo svorio, o per dvejus metus pasiekia 700 kg svorį. Supirkėjams jis parduoda tik išbrokuotus arklius (šleivomis kojomis, nedidelio ūgio, neatitinkančius standarto). Veislei nepaliekami ir agresyvūs žirgai. Beje, į užsienį jie vežami gyvi, nes užšaldyta arkliena praranda spalvą.

Atrenkant veislinius arklius, didžiausias dėmesys kreipiamas eržilams. Pasak Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM Marijampolės skyriaus arklių veislininkystės vyriausiojo specialisto Vido Isodos, veisliniai Lietuvos sunkiųjų eržilai kasmet licencijuojami: tikrinamos jų darbingumo savybės, ištvermė. „Eržilas yra veislės gerintojas, jis turi būti geresnis už kumelę. Todėl atranka ypač griežta: pernai iš 27 eržilų veisliniais pripažinti tik 7“, - arklininkystės subtilybes aiškino specialistas. Už licencijuotus eržilus ir į veislininkystės programas įtrauktas kumeles mokamos 800 Lt subsidijos. Iš nacionalinio biudžeto papildomai dar skiriama 1 500 Lt parama už Lietuvos genofondo reikalavimus atitinkančius arklius.

Mylintis gyvulius marijampolietis savo ūkyje dar augina 200 kiaulių. Jas ūkininkas vadina banku, nes už supirktas kiaules visuomet laiku atsiskaitoma. „Pritrūkęs lėšų atlyginimams, parduodu kiaules ir gautus pinigus sumoku devyniems ūkio darbuotojams. Stengiuosi, kad atlyginimai niekada nevėluotų“, - sako J.Bekampis. Kol kas nei žirgų, nei mėsinių galvijų, nei kiaulių jis neketina atsisakyti ir tiki pelninga gyvulininkystės ateitimi.