Tęsinys, pradžia Nr.5

Specialiomis agrotechninėmis priemonėmis paspartinami cheminių medžiagų pakitimai, lemiantys morfologinius pakitimus: kaklelio suminkštėjimą, užsivėrimą, sausų dengiamųjų lukštų formavimąsi. Juo anksčiau svogūnų roputės subręsta, juo geriau jos laikosi, ilgesnis būna jų ramybės periodas. Ilgai bręsdamos ropelės intensyviai kvėpuoja, todėl netenka dalies sausųjų medžiagų, pratęsiančių ramybės periodą.

Svogūnų brendimą paanks-tinančios agrotechnikos priemonės

Bandymų vykdymo metais (2000–2003 m.) per svogūnų vegetaciją buvo gana skirtingos meteorologinės sąlygos. Pritaikius tinkamas ropučių brendimą ankstinančias agrotechnikos priemones, lukšto drėgmė ir brendimo laikas gali labai skirtis.

Praėjus 10 dienų po brendimą ankstinančių priemonių taikymo, lukštuose esantis drėgmės kiekis būna skirtingas.

Labiausiai ropučių lukšto drėgmė sumažėjo, roputes iškračius ant lysvių ir kas 2–3 dienas jas vartant. Naudojant šią priemonę, 2000 m. lukšto drėgmė sumažėjo 8,7; 2001 m. – 15,7; 2002 m. – tik 4,4 (nes ropučių brandinimo metu vyravo sausi ir šilti orai), o 2003 m. – 7,5 procento.

Geras būdas – roputes išrauti ir baigti brandinti ant lysvių, bet drėgmės kiekis lukštuose, naudojant šią priemonę, sumažėjo mažiau: 2000 m. – 6,7; 2001 m. – 12,6; 2002 m. – 2,6; 2003 – 3,8 procento.

Lukštų drėgmė taip pat sumažėja, kai roputės pakeliamos (pakasamos). Pavyzdžiui, 2000 m. jų drėgmė sumažėjo 2,7, o 2002 m. – 0,9 procento. 2001 m. ropučių lukšto drėgmė tik padidėjo, nes, dažnai lyjant, dirvoje susikaupdavo daug daugiau drėgmės. Be to, šis būdas 2001 m. lėmė ankstyvą papildomų svogūnų šaknų atsinaujinimą.

Lapus privolavus, lukšto drėgmė tik padidėjo, nes svogūnų vegetacija tęsėsi, tik sutriko drėgmės garinimas per lapus. Negalima voluoti lapų, kai kaklelyje dar yra atvirų sultingų lukštų, nes per juos gali patekti infekcija ir roputės pradės pūti.

Brendimo pradžioje nupjovus lapus, sutrinka plastinių medžiagų patekimas iš lapų į roputę, o lukšto drėgmė nesumažėja. Per anksti nupjautais lapais roputės ilgiau bręsta. Lapus reikia pjauti tik tuomet, kai roputės visiškai subręsta paveiktos kitų brendimą skatinančių priemonių.

Priklausomai nuo vegetacijos periodo meteorologinių sąlygų ir ropučių brendimą ankstinančių priemonių, būna labai skirtinga svogūnų lukšto drėgmė. Nustatyta, kad, esant skirtingai ropučių lukšto drėgmei, jų kvėpavimo intensyvumas labai skiriasi.

2002 m. ropučių brendimo metu, kai orai buvo šilti ir sausi, sausų lukštų drėgmė buvo mažiausia, todėl ir ropučių kvėpavimo intensyvumas buvo mažiausias.

Ropučių kvėpavimo intensyvumas 2000 m., lyginant su kontrole, buvo 8,1 mg CO2/kg h mažesnis, kai roputės iškratytos ir vartytos; 4,5 mg CO2/kg h mažesnis, kai roputės išrautos, ir 2,4 mg CO2/kg h mažesnis, kai roputės pakeltos. Privolavus lapus, ropučių kvėpavimo intensyvumas buvo 2 mg CO2/kg h didesnis. Lapų nupjovimas neturėjo įtakos.

Ropučių kvėpavimo intensyvumas 2001 m. buvo patikimai mažesnis iškratytų ir vartytų ropučių – 4,6 mg CO2/kg h, o išrautų – 5,5 mg CO2/kg h. Tų metų lietingas oras ropučių brendimo metu neigiamai veikė jų brendimą. Svogūnus pakėlus, kvėpavimo intensyvumas padidėjo 2,4 mg CO2/kg h.

Sausi ir šilti 2002 m. orai lėmė daug mažesnį svogūnų sėjinukų kvėpavimo intensyvumą. Mažesniu negu ankstesniais metais, bet esminiu kvėpavimo intensyvumu išsiskyrė iškratytos ir vartytos, išrautos bei pakastos roputės. Kvėpavimo intensyvumas buvo atitinkamai mažesnis – 5,8; 3,0 ir 1,2 mg CO2/kg h.

Ropučių brendimą skatinančios agrotechnikos priemonės lėmė ir mažesnę sausųjų medžiagų netektį.

Palankūs svogūnams augti buvo 2000 ir 2003 m.: visą vegetaciją buvo pakankamai šilta, užteko drėgmės. Anksčiausiai bręsti pradėjo Lietuvos didieji. Jų vegetacija truko 108 dienas. Penkiomis dienomis vėliau pradėjo bręsti Centurion F1, nedaug nuo jų atsiliko Jetset F1, kurių vegetacija tęsėsi septyniomis dienomis ilgiau, negu Lietuvos didžiųjų, o Štuttgarter Riesen pradėjo bręsti vėliausiai – 2 savaitėmis vėliau negu Lietuvos didieji.

Vėsūs ir lietingi 2001 m. orai lėmė ilgesnę visų veislių ir hibridų svogūnų vegetaciją. Karšti ir sausi orai vyravo 2002 m. Svogūnų derlius tais metais buvo mažesnis. Sausros antroje vegetacijos pusėje paspartino ropučių brendimą, jos anksčiau nustojo augti, gautas mažesnis derlius.

Lyginant ketverių metų vidutinę vegetacijos trukmę, nustatyta, kad Lietuvos didieji, Centurion F1 ir Jetset F1 yra beveik vienodo ankstyvumo (atitinkamai 112; 115 ir 116 dienų). Štuttgarter Riesen bręsti pradeda vėliausiai (vegetacijos trukmės vidurkis – 123 dienos).

Tęsinys kitame numeryje