Gegužės 12 dieną Joniškyje buvo iškilmingai atidarytas dešimtasis UAB „Arvi“ ir ko žemdirbių aptarnavimo centras. Jame aplinkinių rajonų žemdirbiai gali įsigyti reikiamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, gauti profesionalių konsultacijų.

„Arvi“ generalinis direktorius Gintaras Dulinskas prisiminė, kad pats pirmasis žemdirbių aptarnavimo centras Vilkaviškyje buvo atidarytas taip pat gegužės mėnesį prieš aštuonerius metus. Būtent Vilkaviškyje gimė idėja patiems gaminti trąšas, kurios būtų tiksliai pritaikytos Lietuvos žemdirbių poreikiams. „Būdami ES nariai, turime dar labiau pasitempti ir gaminti dar kokybiškesnį produktą. Tikimės, kad mūsų trąšos ir teikiamos paslaugos padės žemdirbiams gauti tokius derlius, kurie konkuruos Europoje“, - sakė G.Dulinskas.

Leidimas statyti aptarnavimo centro pastatų kompleksą, užimantį 2,6 ha teritoriją, buvo gautas praėjusių metų gegužės 13 dieną, statyba baigta spalio 28 dieną. Unikalų pastatų kompleksą projektavo architektė Rasa Pumputienė, statybų generalinis rangovas buvo UAB „Sumeda“.

Centro direktorius Algimantas Knyva pabrėžė, kad projektuojant ir statant centrą buvo taikomos pažangiausios technologijos gamtosaugos, higienos, priešgaisriniams reikalavimams įgyvendinti. „Tai, kas matyti viršuje, yra tik pusė vykdytų statybų. Čia tiek vamzdynų paklota, tiek trasų išvedžiota, kad nemačius sunku įsivaizduoti. Vietovei išlyginti kai kur prireikė iki trijų metrų storio sluoksnio užpiltinio grunto“, - darbų apimtis vardija A.Knyva.

Pagrindinis trąšų sandėlis suskirstytas į tris sektorius: 200 m2 užima iškrovimo blokas, 1 000 m2 salėje laikomos palaidos trąšos, 2 000 m2 skirta fasuotoms trąšoms laikyti. Įgyvendinant gamtosaugos reikalavimus, trąšos iš vagonų iškraunamos uždaroje patalpoje. Kad būtų išvengta atsitiktinio trąšų tirpimo, po sandėlio grindimis išvedžiota moderni drenažo sistema, stabiliai palaikanti grindų sausumą. Stogas dengtas specialia firmos „Gazel“ danga, skirta chemijos pramonei. Apsauginis šios dangos sluoksnis iš fibrilo neleidžia kauptis rasos lašams, kad jie nekapsėtų ant trąšų. Stogo dangą laiko klijuoto medžio konstrukcijos, sujungtos nerūdijančio plieno jungtimis. Nuo stogo vanduo yra surenkamas (kadangi ant stogo gali būti trąšų dulkių), išvalomas ir tik tada išleidžiamas į miesto nutekamuosius vandenis. Lengvosios dulkės patalpoje sugaudomos moderniais filtrais, oras išvalomas ir vėl išleidžiamas į tą pačią patalpą. Skystųjų trąšų laikymo sandėlyje po grindimis įrengti rezervuarai, kad trąšų nutekėjimo atveju nė kiek jų nepatektų į aplinką.

Trąšų mišiniai ruošiami pagal kiekvieno kliento pageidavimus. Parenkamas toks veikliųjų medžiagų santykis, kuris optimaliausiai tiktų konkrečiam laukui pagal atliktų dirvožemio tyrimų duomenis ir auginamų augalų poreikius. Visiškai automatizuotos elektroninės svarstyklės įgalina paruošti trąšų mišinius ypatingai tiksliai. Pasak A.Kyvos, populiarėja 500 kg talpos didmaišiai, nes, tobulėjant technikai, vis daugiau žemdirbių gali savo ūkiuose didmaišius „suvaldyti“.

Joniškio, Pasvalio, Pakruojo rajonų žemės – pačios derlingiausios Lietuvoje. „Jei žemdirbystė mūsų šalyje būtų sužlugdyta, tai paskutiniai parkluptų Joniškio žemdirbiai, - centro veiklos perspektyva įsitikinęs A.Knyva. – Beje, užtikriname, kad mums visi klientai lygūs – ar pirktų maišelį trąšų, ar keliasdešimt tonų“.

„Arvi“ vyriausiasis agronomas dr. Virgilijus Paltanavičius pabrėžė, kad žemdirbiams paslaugos teikiamos viso technologinio proceso metu. „Lietuvoje nedaug firmų, kurios pačios gamina trąšas. Pastebime, kad vartotojai linkę rinktis vietinės gamybos trąšas. Juk ne viskas, kas tinka Suomijoje ar Belgijoje, geriausiai tinka ir Lietuvoje. Ieškodami naujų sprendimų, bendradarbiaujame su Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos žemdirbystės instituto, Kauno technologijos universiteto mokslininkais. Tikrai neapsiribojame siauru verslo supratimu: perku – parduodu“.

Visose „Arvi“ grupės įmonėse dirba per 1 000 darbuotojų. Lietuviško kapitalo kompanija savo veiklą plėtoja trąšų, pašarų ir cukraus gamybos, mėsos gamybos ir perdirbimo, gyvulių atliekų utilizavimo ir krovinių gabenimo srityse. Skirtinga veikla užsiimančias įmones vienija bendra verslo filosofija, kurios centrinė ašis – klientas.