Šių metų tiesioginių išmokų panaudojimas svarbus ne tik šiai dienai. Jų įsisavinimo pasekmės turės ilgalaikės įtakos Lietuvos žemės ūkiui. Apie tai pasakoja Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų tarptautinių ryšių departamento direktorius Laimonas ČIAKAS.

Stebint, kaip vangiai žemdirbiai šiemet deklaruoja pasėlius, kyla klausimas, ar nebuvo padaryta klaida, pasirenkant supaprastintą tiesioginių išmokų mokėjimo sistemą?

Jeigu būtume pasirinkę vadinamąją standartinę sistemą, be jokių abejonių pinigų būtume įsisavinę vis tiek mažiau negu įsisavinsime dabar. Sistema, kurią pasirinkome, leidžia mums maksimaliai išnaudoti tai, kas mūsų suderėta su Europos Sąjunga. Jeigu būtume rinkęsi standartinę tiesioginių išmokų schemą, viskas labai priklausytų nuo daugelio kriterijų, ypatingai nuo gamybos apimčių, o tai neleistų mums įsisavinti pinigų. Pavadinimas „supaprastinta tiesioginių išmokų sistema“ yra sąlygiškas, nes schema susideda iš dviejų dalių: išmoka mokama visoms geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenoms, o remiamiems pasėliams papildomai mokamos visos išmokos ir tokio pat lygio, kokios būtų mokamos ir pagal standartinę schemą. Supaprastinta schema lieka pranašesnė dar ir tuo, kad beveik 40 proc. palengvina įsisavinimo galimybę, palyginti su standartine sistema. Jei šia sistema sunku pasinaudoti, tai standartine – nepalyginamai sunkiau. Standartinę tiesioginių išmokų sistemą iš naujųjų ES šalių pasirinko tik Malta ir Slovėnija, jau turinčios nemažą šios srities patirtį. Pasirinktąją sistemą galėsime taikyti 5 metus.

Kas ir kodėl pasėlių deklaravimo terminą buvo nustatęs iki birželio 1 dienos? Ar negalėjome iš karto išsiderėti vėlesnio laiko?

Visi terminai reglamentuojami ES teisės aktų ir jie iš esmės yra vieningi visose ES šalyse. Tų pačių terminų laikosi ir kur kas šiauresnės šalys. Na, o jeigu ištiktų kokios gamtos nelaimės – šalnos ar liūtys, tai tikrai žemdirbio niekas nekaltintų, kad jis ką nors apgavo. Lietuva buvo pasirinkusi birželio 1 dieną, remdamasi ES reglamentais (įstatymais) ir siekdama kuo anksčiau išmokėti išmokas žemdirbiams, kai tik bus atliktos visos procedūros, patikros vietoje, sutvarkyti dokumentai.

Vyriausybės prašymu Europos Komisija pratęsė pasėlių ir ž.ū. naudmenų deklaracijų pateikimo terminą iki liepos 15 d.

Žmonės skundžiasi, kad mokymuose buvo daug gąsdinimų, kad „jei tik padarysite klaidą, tai jums bus...“ Ar nebuvo persistengta?

Norėta ne gąsdinti, bet tik informuoti ir perspėti žmones, kad jie nebandytų gudrauti, juk, kaip rodo ir SAPARD patirtis, buvo bandoma negarbingai elgtis. Bet kaip jau minėta, jeigu pats žmogus žino, kad padarė klaidą, galės pateikti prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo ar tikslinimo. Jei dėl tam tikrų priežasčių žmogus iki birželio 1 d. nespėjo deklaruoti pasėlių, jis tą dar gali padaryti iki liepos 1 d. Turint mintyje, kad šių metų pasėlių deklaravimas turės reikšmės ir ateičiai, ir dalyvavimui kitose paramos programose, net ir suvėlavus, pasėlius būtina deklaruoti.

Kaip vertinate kilusius konfliktus tarp žemės naudotojų ir savininkų?

Žinoma, nesutvarkyti nuosavybės ir nuomos santykiai yra problema, bet buvo aiškiai pasakyta, kad paramą gauna tas, kas dirba žemę. Jei ž.ū. naudmenas deklaruoja abu – savininkas ir nuomininkas, bet nuomos sutartis įregistruota Registrų centre, išmokas gaus nuomininkas, dirbantis žemę. Blogiausia, kas gali atsitikti, kad, neturint tinkamai įregistruotų sutarčių, paraišką užpildys abu, tuomet išmokos negaus nė vienas. Todėl savininkams reikėtų atsiminti, kad išmoka skirta už žemės naudojimą, t.y. už jos geros agrarinės būklės palaikymą ar produkcijos gamybą joje. Tad žmonėms nereikėtų bandyti gauti išmokų, jei jie patys žemės nedirba ar neprižiūri, jei visa tai daro nuomininkas. Tačiau tie savininkai, kurie žemės niekam nenuomoja, turėtų patys pateikti paraiškas išmokoms gauti. Derėtų žmonėms priminti, kad deklaruojant pasėlius, žemės nuosavybės dokumentų pateikti nereikia. Natūralu, kad gali pakilti ir nuomos kaina, nes pradeda veikti rinkos santykių grandinė. Gali pradėti augti ir žemės kaina, taip veikia rinka.

SAPARD programa leido lėšas kelti iš vienų metų į kitus ar iš vienos krypties į kitą. Ar galėsime nepanaudotas šių metų tiesiogines išmokas perkelti į kitus metus?

Deja, ne. Kompensacinė (pagal Kaimo plėtros priemones) ir investicinė (pagal Bendrojo programavimo dokumentą) parama veiks pagal principą N+2. Tai reiškia, kad 2004 metų paramą bus galima naudoti dar dvejus metus - ir 2005-2006 m., o 2005 m. paramą – dar ir 2006-2007 m. Kitaip yra su tiesioginėmis išmokomis. Šie metai baigiasi ir nepanaudotos lėšos tiesiog dingsta. Kitais metais skiriamos jau kitos lėšos.

Kokios bus pasekmės, jei žmogus šiemet nedeklaravo pasėlių? Ar galės jis tą padaryti kitais metais?

Šių metų pasėlių ir kitų plotų deklaravimas labai svarbus. Gali taip atsitikti, kad nedeklaruoti plotai taps beverčiai, nes ateityje negalės gauti išmokų. Šiemet žemės plotų nedeklaravęs žemdirbys kitais metais turės įrodyti, kad 2003 m. birželio 30 d. jo žemė buvo geros agrarinės būklės. Neturint 2003 m. deklaravimo duomenų, tai padaryti jau bus žymiai sunkiau. Valstybei kyla didelė problema, nes nedeklaravus dalies pasėlių, nelieka galimybės įrodyti, kad tos žemės yra geros agrarinės būklės, kad jos yra prižiūrimos. Šiemetinis pasėlių ir kitų plotų deklaravimas kaip tik ir yra tas įrodymas, pripažinimas, kad žemė yra geros agrarinės būklės. Be to, deklaracijos duomenys reikalingi ir tam, kad žmonės galėtų dalyvauti Kaimo plėtros plano (KPP) bei Bendrojo programavimo dokumentų (BPD) paramos programose.

Kalbėjosi Virginija KRIVCKIENĖ