Voniškių žemės ūkio bendrovės laukai plyti Marijampolės apskrities Šakių rajono lygumose. Dvyliktus veiklos metus skaičiuojanti bendrovė dirba 1 300 ha žemės. Pagrindinės ūkio kryptys – pieno ūkis ir augalininkystė.

Nuo bendrovės įsikūrimo 1992 m. jai vadovaujantis Henrikas Braškys sako, kad per tuos dvylika metų iš esmės pasikeitė žemės dirbimo ir augalų auginimo technologijos. Stabiliai kasmet gaunamas didesnis ar mažesnis pelnas leido visiškai atnaujinti technikos parką, modernizuoti pastatus. Statyboms ir aplinkai tvarkyti vien betono pernai sunaudota apie 1 000 kubinių metrų. Nemenka pinigų injekcija gamybai modernizuoti - SAPARD paramos lėšos (per milijoną litų), kurios bus gautos pagal kryptį „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“ grūdinių kultūrų ir javų sektoriui stiprinti. Dviejų paramos etapų lėšos jau įsisavintos, paskutiniojo etapo pinigai į ūkį bus investuoti šį birželį. Iš SAPARD paramos lėšų nupirkta įvairių firmų modernios technikos, pastatyti grūdų laikymo bokštai, kuriuose telpa 2 200 tonų grūdų.

Stiprus augalininkystės sektorius

Kasmet ūkyje iš viso prikuliama per 4 000 tonų grūdų. Pagrindiniai bendrovėje auginami augalai: maistiniai kviečiai, linai, cukriniai runkeliai. Specializuojamasi javų ir linų sėklininkystėje. Nemažai pasėlių ploto užima kultūrinės ganyklos, daugiametės žolės, kukurūzai, žirniai, mišiniai.

H. Braškys sakė, kad augalininkystės sektoriuje šiemet tikimasi pasiekti gerų rezultatų. Rudenį spėta gerai įdirbti dirvas, laiku pasėti žiemkenčius. Visi žiemkenčių pasėliai neblogai peržiemojo. Tiesa, pasak pirmininko, dabar žiemkenčiai atrodo prastokai, nes pavasaris buvo labai sausas, sunkokai vystėsi šaknų sistema. Pasėliai nupurkšti herbicidais, augimo reguliatoriais, mikroelementais, papildomai patręšta antrąjį kartą. „Tręšėme žiemkenčius pasinaudodami šalnomis. Į laukus išvažiuodavome vidurnaktį ir dirbdavome, kol saulės spinduliai ištirpdydavo pašalą – maždaug iki devintos valandos ryto, - prisimena H. Braškys. - Su dviem tręštuvais per porą naktų patręšėme 330 ha žiemkenčių“.

Pavasario sėja – lyg iš vadovėlio

Šis pavasaris buvo sėkmingas. Be skubos, tinkamu laiku užsėti visi laukai. „Pernai pavasarinę sėją pradėjome labai netradiciškai – nuo miežių sėjos, o baigėme cukriniais runkeliais, - sako H. Braškys. - Šiemet sėjome pagal visus agronomijos dėsnius – pradėjome nuo cukrinių runkelių“.

Paprastai pirmiausiai sėjamas tas laukas, kur dirva labiausiai pradžiūvusi. Henrikas Braškys ne kartą pabrėžė, kad žemdirbys labai priklauso nuo gamtos. Norai gali būti dideli, bet, jei gamta neleidžia, visi darbai stoja. Kita vertus, jei gamtos sąlygos palankios, reikia skubėti atlikti darbus.

Skaudi tema - linininkystė

Nuo gamtos kaprizų ypač priklauso linai. Linų žemės ūkio bendrovėje pasėta apie 120 ha. „Linų plotų nemažiname, sėjame tiek pat, kiek pernai, nors juos auginti dabar darosi nuostolinga, - nuoskaudos neslepia patyręs linų augintojas H.Braškys. – Tiesioginės išmokos už linų pasėlius sumažėjo beveik tris kartus: nuo 1 500 iki 587 Lt. Pastaruosius 3-4 metus linininkystės šaka ir taip nebuvo labai rentabili. Manau, kad ir valstybei būtų nenaudinga, jei linus visai išbrauktume iš pasėlių. Nesuvokiama, kokiais argumentais buvo deramasi ES, jei Lietuvos linų augintojams suderėtos tik tokios išmokos. Buvau davęs žodį, kad aš auginsiu linus, kai jų jau niekas neaugins. Bet jei šiemet linininkystė atneš didelių nuostolių, tai kitąmet nebesėsime - ekonomika yra ekonomika“.

Pasak pirmininko, gėda būdų atsisakyti linininkystės jau vien dėl to, kad SAPARD parama gauta linų ir grūdų ūkiui modernizuoti. Šį pavasarį išbandyta nauja 6 metrų užgriebio pločio pneumatinė Väderstad linų sėjamoji. Šiemet vėl investuota į linų sėklininkystę – iš Prancūzijos nusipirkta trys tonos pirmosios reprodukcijos Hermes veislės sėklos. Trijų tonų pakanka pasėti 25 ha, iš tokio ploto, pasak pirmininko, realu tikėtis nuo 15 iki 20 tonų sėmenų. Tinkamais linams auginti metais gaunama nuo 1-1,5 tonos sėmenų iš hektaro.

Kai linai vienu kartu subręsta, supuola labai daug darbų. Todėl paskutinis linų masyvas - 48 ha laukas – šiemet (eksperimentuojant) sėtas vėlai - gegužės 4 dieną. Numatytame lauke buvo pridygę pernykščių pribirusių kviečių, bet nupurkšti raundapu gold, jie greitai nurudavo. „Šiandien tręšiame Kemira GrowHow specialiai linams skirtomis bechlorėmis trąšomis, po pietų atvažiuoja traktoriai įterpti trąšas, iš paskos sėjame“, – darbų tvarką vardijo H. Braškys.

Pluoštinių linų šiaudeliai pristatomi į Jurbarko žemės ūkio kooperatyvą „Jurbarko linų verslas“. Linų sėkla iki realizavimo pagal visus standartus ruošiama pačioje Voniškių bendrovėje. Tolimesnių reprodukcijų sėmenys parduodami kaip žaliava.

Pasėliai matuojami savo jėgomis

Kasmet nemažai pelno bendrovei atneša cukriniai runkeliai, kurių metinė kvota – 3 000 tonų. Šakniavaisių prikasama po 40-50 tonų iš hektaro, tad paprastai cukrinių runkelių sėjama apie 70 hektarų.

Bendrovė šį pavasarį atsakingai rengėsi deklaruoti pasėlius. Nusipirktu tikslaus matavimo GPS prietaisu agronomai patys matuoja laukus. Skirtingų laukelių visame bendrovės dirbamame žemės ūkio naudmenų plote yra suformuota apie šimtas, tad yra kur paplušėti. Žemė nuomojama iš privačių savininkų, o laukai įvardijami jų pavardėmis: Kloninė, Samajauskinė, Zimoninė ir daugybė kitų. „ Taip išlieka prisiminimas apie žmones, kurie kažkada ūkininkavo šiose žemėse“, - nebijodamas pasirodyti sentimentalus pasakoja H. Braškys.

Pieno ūkio rekonstrukcija

Šiemet ryžtasi atnaujinti karvių bandą. Lietuvos juodmargių bandą numatyta atnaujinti keliomis pakopomis: auginti savo telyčaites, pirkti veršingas veislines telyčaites ir karves, modernizuoti visus pastatus. Pirmininko pavaduotojas ir gyvulininkystės padalinio vadovas Valdas Knatas sakė, kad per trejus metus planuojama gerokai pakelti gyvulininkystės lygį ir laikyti 300 karvių (šiuo metu ūkyje yra 150 melžiamų karvių). „Pieno kelias brangus - dabar įsigyta telyčaitė pradės duoti pieno tik po dvejų metų, - pertvarkos sunkumą pripažino V.Knatas. - Bet laikyti nevisavertę, sergančią, nusenusią karvę – jokios naudos“.

Bandos atnaujinimo planas brendo viską labai gerai apgalvojus. Ryžtingos permainos – kartais skausmingas, bet neišvengiamas pažangos variklis. „Stovėjimas vietoje – tai žengimas atgal. Bet kokioje srityje“, - įsitikinęs bendrovės pirmininkas.

Darbo grafikas – neįvykdomas

„Mano darbo grafikas yra paprasčiausiai neįvykdomas, - pripažįsta Henrikas Braškys. - Problemos problemėlės nesibaigia niekada: nei savaitgaliais, nei vakarais. Važinėjimai, projektavimai, derybos, planavimas suryja galybę laiko. Bet kokiame versle taip yra - jei atitrūksti nuo verslo, jis žlunga. Deja, net ir valdžios struktūrose dažnai galima išgirsti skirstymą į verslo žmones ir žemdirbius. Čia jau iš karto galima įžvelgti pažeminimą. Žemės ūkis – tai superverslas, tai labai sudėtingas verslas“.

Pirmininko įsitikinimu, valdžia vengia spręsti žemdirbių problemas. Visi žemdirbiški klausimai nuolat atidėliojami. „Taip ir gyvename – nuo rinkimų iki rinkimų. Kartais pajuokauju: jei nebūtų rinkimų, tai jau mus būtų seniai pribaigę“, - šypteli H. Braškys.