Europos Sąjungos vaisių ir daržovių rinką reguliuoja dvi skirtingos sistemos – šviežių bei perdirbtų vaisių ir daržovių. Kadangi perdirbtų vaisių ir daržovių rinkos reguliavimo sistema apima daugiausia tuos produktus, kurie Lietuvoje negaminami, mums svarbiausia šviežių vaisių ir daržovių rinkos reguliavimo sistema, funkcionuojanti nuo 1962 metų.

Dabar ją reguliuoja Europos Sąjungos Tarybos reglamentas Nr. 2200/96, nustatantis:

• bendruosius kokybės reikalavimus;
• ypatingą gamintojų organizacijų vaidmenį šioje rinkoje ir finansinį jų rėmimą;
• intervencijos į šią rinką mechanizmą;
• prekybos su trečiosiomis šalimis reguliavimą;
• nacionalinę ir Europos Sąjungos kontrolę.

Europos Komisija 2003 m. priėmė svarbius dokumentus, nustatančius pagrindinio reglamento taikymo detalias taisykles: reglamentą Nr. 1432/2003 (dėl gamintojų organizacijų pripažinimo ir gamintojų grupių preliminaraus pripažinimo sąlygų), reglamentą Nr. 1433/2003 (dėl veiklos fondų, veiklos programų ir finansinės paramos), reglamentą Nr. 1943/2003 (dėl paramos preliminarų pripažinimą gavusioms gamintojų grupėms).

Gamintojų organizacijos

Europos Sąjungos Tarybos reglamentas Nr. 2200/96 labai padidino gamintojų organizacijų vaidmenį, tvarkant vaisių ir daržovių rinką. Europos Sąjungos biudžeto parama vaisių ir daržovių augintojams daugiausia skiriama per gamintojų organizacijas.

Gamintojų organizacijų funkcijos Europos Sąjungoje yra vaisių, daržovių bei grybų gamybos apimties, kokybės ir realizavimo organizavimo pritaikymas rinkos poreikiams, gamybos kaštų mažinimas, derybos dėl kainų, rūpinimasis gamtinės aplinkos apsauga, sprendimų dėl vaisių ir daržovių nepateikimo rinkai priėmimas. Vaisių ir daržovių rinka organizuojama taip, kad būtų sukurta stipri ir veiksminga sodininkų ir daržininkų savivalda, nulemianti svarbiausių rinkos gamybinių ir prekybinių problemų sprendimą.

Gamintojų organizacija – vaisių ir daržovių gamintojų iniciatyva sukurtas ūkio subjektas, turintis juridinio asmens statusą, įvykdęs nustatytus pripažinimo reikalavimus ir nustatyta tvarka įregistruotas gamintojų organizacijų registre. Lietuvoje gamintojų organizacijas įgaliota pripažinti Žemės ūkio ministerija. Nors gamintojų organizacijos turi būti kuriamos augintojų iniciatyva ir atstovauti jų interesams, jų nariai gali būti ir ne gamintojai, t. y. kiti rinkos dalyviai – prekybininkai, perdirbėjai. Šį svarbų paaiškinimą pateikė naujasis Europos Komisijos reglamentas Nr. 1432/2003. Jis nurodo, kad ne gamintojams tapti organizacijos nariais galimybes ir sąlygas nustato nacionalinės institucijos.

Žemės ūkio ministerija organizavo pasitarimus su vaisių ir daržovių augintojus vienijančių asociacijų, kooperatyvų vadovais, prekybininkais, specialistais. Jų metu išryškėjo dvi skirtingos nuomonės. Dalis vaisių ir daržovių augintojų išsakė abejones, ar reikia leisti ne gamintojams įsijungti į gamintojų organizacijas. Juk gamintojų organizacijos kuriamos augintojų rinkos pozicijoms stiprinti, o prekybininkai dalyvavimą gamintojų organizacijose gali panaudoti tam, kad sodininkams ir daržininkams diktuotų savo sąlygas. Atstovaujantieji kitokią nuomonę argumentavo, kad gamintojų organizacijos bus pripažintos tik tada, kai jos bus kuriamos pačių augintojų iniciatyva, taigi patys augintojai spręs, ką priima nariais. Prekybininkų įsijungimo į gamintojų organizacijas galimybė paspartintų jų kūrimąsi. Suformuota bendra nuomonė, kad taisyklėse reikia numatyti galimybę gamintojų organizacijų nariais būti ne gamintojams, tačiau jų balsavimo teisė turi būti ribota.

Reikalavimai gamintojų organizacijoms

Pagrindiniai Europos Sąjungos reikalavimai, kuriuos turi įvykdyti vaisių ir daržovių augintojų sukurti ūkio subjektai, kad būtų pripažinti gamintojų organizacijomis ir galėtų gauti finansinę paramą:

• turi būti ne mažiau kaip 5 nariai – vaisių ir daržovių augintojai;
• metinė prekinės produkcijos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 100 000 eurų;
• įstatai turi numatyti demokratišką valdymo formą;
• reikia parengti veiklos programą, kurią tvirtintų įgaliotoji nacionalinė institucija;
• gamintojų organizacijos nariais privaloma likti mažiausiai vienerius metus, o priėmus veiklos programą – iki jos vykdymo laikotarpio pabaigos;
• nariai privalo laikytis gamintojų organizacijos nustatytų gamybos, produkcijos paruošimo, realizavimo, aplinkos apsaugos ir kitų taisyklių, priklausyti tik vienai tam tikros produktų grupės gamintojų organizacijai, teikti gamintojų organizacijai reikalaujamą informaciją; mokėti nustatytus finansinius įnašus; produktus pristatyti realizuoti tik per savo gamintojų organizaciją.

Finansinė parama teikiama gamintojų organizacijų veiklos fondui formuoti. Paramos dalis gali sudaryti iki 50 proc. veiklos fondo dydžio, bet negali viršyti 4,5 proc. gamintojų organizacijos dokumentais patvirtintų metinių pajamų už savo grupės vaisių ir daržovių, pagamintų organizacijos narių ūkiuose, pardavimą.

Preliminarus pripažinimas

Vaisių ir daržovių augintojų sukurti ūkio subjektai, neįvykdę visų gamintojų organizacijos pripažinimo reikalavimų, gali būti preliminariai pripažinti. Preliminarus pripažinimas įpareigoja, kad ne vėliau kaip per 5 metus, pasinaudodami finansine parama, ūkio subjektai įvykdytų visiško pripažinimo reikalavimus. Tokioms preliminariai pripažintoms gamintojų grupėms teikiama finansinė parama grupei įkurti, administracinėms išlaidoms ir investicijoms.

Parama pirmaisiais metais sudaro 5 proc., antraisiais – 5 proc., trečiaisiais – 4 proc., ketvirtaisiais – 3 proc., penktaisiais – 2 proc. dokumentais patvirtintų metinių pajamų už savo grupės vaisių ir daržovių, pagamintų organizacijos narių ūkiuose, pardavimą, tačiau negali būti didesnė už įsteigimo ir administravimo išlaidas. Be to, preliminariai pripažintos gamintojų grupės gali gauti iš dalies kompensuojamus kreditus pripažinimo plano vykdymo priemonėms (šaldykloms statyti, įrengimams, transporto priemonėms įsigyti) finansuoti. Europos Sąjungos biudžeto paramos dalį šiose investicijose lemia regionas. Lietuvai ši dalis sudarys 50 proc. su sąlyga, kad šalis narė papildomai padengs nuo 5 iki 25 proc. kaštų. Taigi pačiai grupei lieka padengti nuo 25 iki 45 proc. investicijų kaštų.

Intervencijos mechanizmas

Vaisių ir daržovių rinkos intervencijos mechanizmas paremtas produktų išėmimu iš rinkos, siekiant palaikyti kainų stabilumą. Išimami iš rinkos produktai privalo atitikti kokybės reikalavimus. Kompensacijos už išimtus iš rinkos vaisius ir daržoves yra išmokamos arba iš Europos Sąjungos biudžeto, arba iš pačių gamintojų organizacijų nuosavų lėšų, arba iš abiejų šaltinių.

Europos Sąjunga skiria kompensacijas ne visiems produktams. Lietuvoje auginamiems produktams skiriamų kompensacijų dydis pateiktas lentelėje. Augintojai, nesantys gamintojų organizacijos nariais, tačiau parduodantys produktus per gamintojų organizaciją, gauna 10 proc. mažesnes kompensacijas.

Nustatytas maksimalus iš rinkos išimamų produktų kiekis, už kurį mokamos Europos Sąjungos biudžeto kompensacijos. Nuo 2002 m. negalima išimti iš rinkos daugiau kaip 10 proc. produktų (obuolių ir kriaušių – daugiau kaip 8,5 proc.). Pašalinti iš rinkos produktai turi būti nemokamai perduoti vaikų namams, vaikų poilsio stovykloms, ligoninėms, globos namams, įkalinimo įstaigoms (jei toks perdavimas neturės įtakos šių įstaigų planuojamam pirkti vaisių ir daržovių kiekiui), atiduoti gyvuliams šerti, alkoholio pramonei. Su perdavimu susijusias išlaidas kompensuoja Europos Sąjungos biudžetas.

Prekybos su trečiosiomis šalimis reguliavimu siekiama saugoti vidaus rinką. Taikomos eksporto ir importo licencijos bei muitai tiems importuojamiems produktams, kurių kainos žemesnės negu Europos Sąjungoje. Atskiriems produktams (iš Lietuvoje auginamų – obuoliams ir pomidorams) mokamos eksporto subsidijos.

Kontrolės sistema numato finansinio rėmimo ir intervencinių priemonių taikymo priežiūrą, informacijos ir statistinių duomenų, kurių reikia priimti sprendimus dėl vaisių ir daržovių rinkos reguliavimo, rinkimą.

Greičiau burtis į kooperatyvus

Integracija į Europos Sąjungą turės didžiulį poveikį Lietuvos sodininkams ir daržininkams: ne tik atvers naujų galimybių, bet ir kels grėsmę, nes reikės konkuruoti su labai organizuotai veikiančiais ir techniškai gerai apsirūpinusiais Europos gamintojais. Todėl mūsų sodininkai ir daržininkai turi kuo greičiau susijungti, sukurti ir plėsti kooperatyvus, siekti, kad jie būtų pripažinti gamintojų organizacijomis. Tik tada jie galės pasinaudoti Europos Sąjungos biudžeto parama produkcijos kokybei gerinti ir veiklos kaštams mažinti, sukurti paskirstymo centrus vaisių ir daržovių pasiūlai koncentruoti, sugebės nuolat tiekti dideles vienarūšės produkcijos partijas.