Pastaruoju metu didėjantis kooperatyvų skaičius džiugina, tačiau kooperatyvų kūrimosi tempai, anot specialistų, dar per maži. Iš užregistruotų 440 kooperatyvų veiklą vykdo tik mažiau negu pusė – 211. Teigiama, kad tokių gamintojų susivienijimų turėtų būti kur kas daugiau.

Pavyzdžiui, Danijoje net 98 proc., o Airijoje visi pieno ūkiai yra po kooperatyvų stogu. Tose šalyse perdirbimo įmonės yra ūkininkų nuosavybė. Tačiau Lietuvos žemdirbių gretose naujos ūkininkavimo formos nėra populiarios ne tik dėl išlikusio neigiamo požiūrio į bendrą veiklą. Rastis kooperatyvams nepadeda ir pati valstybė. Per pastarąjį dešimtmetį Valstybės institucijos nevykdė priimtų įstatymų, kurių nuostatos skirtos žemės ūkio verslo kreditavimo sąlygoms gerinti. Nesukurta ir kooperatinio kredito sistema, kuri suteiktų galimybių žemdirbiams ir jų įsteigtiems kooperatyvams gauti ilgalaikių kreditų palankiomis sąlygomis, įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas.

Valstybės parama labai praverstų smulkiesiems

Smulkiems gamintojams, kuriems kooperacija vienintelis kelias išlikti, dėl pinigų trūkumo susivienyti labai sunku, todėl Valstybės parama jiems būtų ypač reikalinga. Tik šiemet pradėjusio veikti Kretingos r. kooperatyvo „Pieno banga“ valdybos pirmininkė Bronė Buivydienė teigia, kad teko nueiti kryžiaus kelius, kol įkūrė kooperatyvą. „Iš viso mums prireikė 50 tūkst. litų. Tik vargais negalais, vienas už kitą laiduodami, paėmėme paskolą iš „Kredito unijos“. Komerciniai bankai su tokiais kaip mes nenori turėti jokių reikalų“, - nelengvą kooperatyvo įsteigimą prisiminė ūkininkė. Už tuos pinigus įsigytos ir įrengtos pieno laikymo patalpos, 2,6 t talpos šaldytuvas. Ji neabejoja, kad smulkūs kooperatyvai nepajėgs pasinaudoti struktūrinių fondų parama vien tik dėl lėšų stygiaus.

„Pieno banga“ vienija 30 smulkių gamintojų, kurie per dieną parduoda iš viso 800 kg pieno. Pasak B.Buivydienės, didesnį pieno kiekį „Pieno žvaigždės“ superka po 0,49 Lt/kg. Tuo tarpu tie, kurie pieną parduoda tiesiogiai perdirbimo įmonei, negauna nė 0,35 Lt/kg. Pirmininkė teigė, kad pagerėjo ir pieno kokybė, nes kiekvienas jaučiasi atsakingas už tą pieno kiekį, kurį supila į bendrą talpą.

Perspektyvūs tik dideli kooperatyvai

Specialistai teigia, kad tik dideli kooperatyvai gali sėkmingai veikti. Pasak ŽŪR Ekonomikos ir kooperacijos skyriaus vedėjo Zenono Keliausko, jei pieno gamintojų kooperatyvo nariai per metus pagamina ir parduoda mažiau kaip 1 000 t pieno, abejotina, kad toks kooperatyvas išliks. Be to, tik valdant didelį produkcijos kiekį, galima reikalauti didesnių kainų. „Penki nariai - tikrai ne kooperatyvas“, - sako Z.Keliauskas, siūlydamas smulkiems gamintojams jungtis prie jau įsikūrusių ir sėkmingai veikiančių kooperatyvų. Vėliau smulkesnieji turėtų vienytis į kooperatyvų sąjungas ar asociacijas. Ekonomiškai stipriausi būtų tokie kooperatyvai, kurie patys ir perdirbtų užaugintą produkciją. Tačiau ŽŪR duomenimis, Lietuvoje daugiausia produkcijos realizavimo, agroserviso paslaugas teikiančių kooperatyvų.

Z.Keliausko teigimu, nepaisant visų kliūčių ir problemų, sąlygos kooperacijos plėtrai tampa palankesnės. Žemės ūkio ministro įsakymu numatyta dengti 30 proc. ne didesnių kaip 8 proc. kooperatyvams suteiktų kreditų palūkanų. Be to, anksčiau dėl nepalankios mokesčių politikos nestoję į kooperatyvus ūkininkai, šiandien nepraranda jokių mokesčių lengvatų tapę jų nariais. 2003 m. pakeisti ir papildyti Pelno mokesčio, Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymai. Remiantis jais, kooperatyvai atleisti nuo anksčiau jiems privalomų minėtų mokesčių. Tikimasi sulaukti ir valdininkų atgarsio į žemės ūkio kooperatyvų konferencijoje priimtą rezoliuciją.

Anksčiau susikūrę kooperatyvai stiprėja

Vieną iš pirmųjų smulkių pieno gamintojų kooperatyvą „Pieno gėlė“ įsteigė Plungės rajono ūkininkai. Jo valdybos pirmininkas Andriejus Stančikas tvirtina, kad norinčiųjų prisijungti pastaruoju metu ypač padaugėjo, nes tokios sąjungos nauda įsitikino ne vienas smulkus ūkininkas. Kooperatyvas savo veiklą pradėjo, suvienijęs 24 ūkininkus ir įsteigęs 2 pieno surinkimo punktus. „Esame numatę kooperatyvo narių skaičių padvigubinti ir iki metų pabaigos turėti 1 000. Įsigysime dar du 15-16 tonų talpos pienovežius, 12 šaldytuvų, įkursime ir savo pieno perdirbimo įmonę, - planuoja A.Stančikas.- Anksčiau dirbome tik Plungės ir Rietavo savivaldybėse, o šiemet jau turime pieno surinkimo punktus Šilutės, Šilalės, Skuodo, Šiaulių rajonuose”. Kooperatyvo nariai gauna 10 proc. didesnę pieno kainą nei parduodantys pavieniui.

Sėkmingai jau ketvirtus metus veikia ir kooperatyvas „Lietuviškas pienas“, šiemet padvigubinęs ir narių skaičių, ir pagaminamo pieno kiekį. Kooperatyvo direktorius Vytautas Lekešys neabejoja, kad susivieniję ūkininkai gali reikalauti ne tik didesnių kainų, bet ir palankesnių ūkininkams sprendimų. Kooperatyvas vienija 130 narių, kurie per dieną parduoda 300 tonų pieno. Daugumos jo narių pagamintą pieną superka „Marijampolės pieno konservai“ vidutiniškai po 0,65 Lt/kg. „Išsikovota didesnė kaina – ilgų derybų, atkaklaus darbo ir bemiegių naktų rezultatas. Mūsų pasiekimais naudojasi ir kiti, nes dabar pienas superkamas brangiau ir kitose perdirbimo įmonėse“, - sako V.Lekešys. Kooperatyvo bendradarbiavimo su VĮ „Pieno tyrimai“ išdava – sutrumpėjęs pieno bandinio kelias į laboratoriją. Pradėjus taikyti laikinąją pieno surinkimo tvarką pirmiausia kooperatyvo nariams, akivaizdžiai pagerėjo pieno tyrimų duomenys. Vėliau ši tvarka pradėta taikyti ir kitiems pieno ūkiams.

Kooperatyvo veikla vien derybomis su perdirbėjais ir bendradarbiavimu su nacionaline laboratorija, Žemės ūkio ministerija bei kitomis įstaigomis neapsiriboja. Nariams kasmet organizuojami seminarai aktualiomis gyvulių priežiūros, šėrimo, pastatų rekonstrukcijos temomis, svarstomos ir pieno kvotų, pieno kokybės standartų, pieno ūkių paramos problemos.

Jei iširtų kooperatyvas, nebeūkininkautų

Šiandien ūkininkavimo be kooperatyvo jau neįsivaizduoja daugelis į jį įstojusių ūkininkų. Prienų r. pieno gamintojas Martynas Butkevičius, vienas iš kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ įkūrimo iniciatorių, įsitikinęs, kad bankrutuotų arba sąmoningai išparduotų gyvulius, jei neliktų ūkininkus ir bendroves suvienijusios organizacijos. „Dabar daug lengviau ne tik dėl to, kad už pieną gaunu daugiau. Nesuku sau galvos, kam ir už kiek parduoti pieną, tuo rūpinasi kooperatyvo administracija. Pagrindinė mano užduotis šiandien – kuo geriau šerti, tinkamai prižiūrėti gyvulius, atnaujinti visas ganyklas ir įsisavinti naujas technologijas“, - teigia ūkininkas. Vidos ir Martyno Butkevičių 150 ha ūkyje melžiama 70 karvių. Per dieną parduodama 1,5-1,7 t pieno. „Kai stojome į kooperatyvą, per dieną gamindavome tik 300 kg pieno. Dabar man negėda pasakyti, kiek primelžiame“, - didžiuojasi M.Butkevičius, dar šiemet ketinantis didinti bandą iki 100 karvių, vėliau rekonstruoti tvartą ir laikyti gyvulius palaidus.

Baimės stoti į kooperatyvą, kuriame didžioji dauguma narių – stambios žemės ūkio bendrovės, ūkininkas nejautė ir tvirtina, kad minties būti apgautam tuo metu net nekilo. „Susitarti su perdirbėjais vienam gamintojui buvo neįmanoma. Bet kokius bandymus reikalauti didesnės kainos jie nutraukdavo keliais žodžiais: nepatinka – neparduok. Buvome bejėgiai kažką pakeisti savo naudai. Taikstytis su perdirbėjų diktatūra nebenorėjo ir žemės ūkio bendrovės. Taigi mūsų siekiai buvo tie patys, todėl ir pasitikėjome vieni kitais besąlygiškai“, - prisiminė ūkininkas.

Pavyzdingai ūkininkaujančios šeimos ūkis vienas pirmųjų gavo sertifikatą, suteikiantį teisę ženklinti pieną sveikumo ženklu. Daugiausia tokių sertifikatų išduota minėtojo kooperatyvo nariams. „Konkurencingos gali būti ne tik stambios bendrovės, bet ir vidutinio dydžio ūkiai“, - mano V.Lekešys, kaip pavyzdį nurodydamas šalia Butkevičių įsikūrusį Jolitos ir Deimanto Kairiūkščių ūkį. Senas sukiužęs bendrovės tvartelis po darbščių ūkininkų pastangų virto ES reikalavimus atitinkančiu pastatu. Perimti tėvo ūkį, kuriame kol kas tik 25 karvės, stoti į kooperatyvą ir siekti ES sertifikato jauną šeimą įtikino Martynas Butkevičius. Jo manymu, geras pavyzdys užkrečiamas, o bendromis jėgomis galima ir kalnus nuversti.