Šiemet vienoje iš didžiausių Danijos lauko dienų dalyvavo ir ūkininkai iš Lietuvos. Į kelionę juos pakvietė uždaroji akcinė bendrovė „Kesko Agro Lietuva“.

anijoje gaminama žemės ūkio produkcija galima išmaitinti 20 milijonų žmonių. Daugiau kaip pusę šalies teritorijos užima žemės ūkio naudmenos. Labiausiai paplitusios kultūros yra vasariniai miežiai (702 tūkst. ha), žieminiai kviečiai (576 tūkst. ha) bei rapsai (106 tūkst. ha). Danija eksportuoja 30 proc. žemės ūkio produkcijos.

Viename lauke - technikos galybė

Danijoje „AgriMark“ lauko dienos, kuriose pristatoma šalyje gaminama bei parduodama technika, rengiamos trečią kartą nuo 2000 metų. Šiemet Vejle miesto apylinkėse susirinko per 50 kompanijų. Beveik tūkstančio kvadratinių metrų plote dirbo ir savo galimybes demonstravo apie šimtas įvairių žemės ūkio mašinų. Savo produkciją pristatanti firma turėjo sumokėti 1 200 eurų dalyvio mokestį, o už kiekvieną demonstracijose dalyvaujančią mašiną nustatytas dar ir papildomas mokestis – 700 eurų. Kompanija, sumokėjusi dalyvio mokestį, turi teisę jai skirtame plote eksponuoti visą savo produkciją.

Kiekvienos gamintojos technika buvo demonstruojama atskirame lauke. Lankytojai aktyviai ir betarpiškai bendravo su firmų atstovais, patys mielai vairavo traktorius bei bandė žemės dirbimo agregatus.

Lauko dienų organizatoriai surengė įvairių firmų specializuotų mašinų demonstracijas. Tad žiūrovams nebuvo sunku pamatyti pristatomų produktų privalumus ir trūkumus. Priklausomai nuo žemės ūkio mašinų specifikos, buvo parenkama dirva bei trasa.

„Danijoje dar nebuvau lankęsis, bet stebuklų neišvydau. Ir pas mus galima ne ką prastesnę techniką pamatyti. Tik jos gausa didelį įspūdį paliko. Per demonstracijas, labai puikiai matyti, kurios firmos mašinos dirba geriau, o kurių žemės dirbimo mašinų pirkti neverta“, – įspūdžius iš lauko dienų dėstė Kėdainių r. ūkininkas Vytautas Barzda, šiemet auginantis per 1 000 ha grūdinių kultūrų bei cukrinių runkelių.

Paprastai į tokias lauko dienas susirenka iki 4 tūkstančių lankytojų, tačiau šiemet organizatoriai tikėjosi sulaukti 6-8 tūkstančių. Iš anksto buvo nupirkta daugiau negu 2 tūkstančiai bilietų. Vieno bilieto kaina - 35 litai (75 DKK). Beje, danai yra įsitikinę, jog nemokama prekė yra bevertė.

Renginį organizavo Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Danijos žemės ūkio mašinų gamintojų asociacija.

Technika pateisina žemdirbių lūkesčius

Lauko dienų rengėjų komitete dirbo ir lietuvių ūkininkų aplankytos mašinų gamyklos „Dal-bo A/S“ savininkas Kajus Pedersenas (Kaj Pedersen). Ši gamykla pastatyta Randbolo miestelyje Danijos viduryje prieš pusšimtį metų ir specializuojasi žemės dirbimo mašinų gamyboje. Iš pradžių kompanija rinko traktorių priekabas, vėliau produkcijos asortimentą išplėtė. Dabar čia dirba 45 darbuotojai, o steigėjų šeimos nariai rūpinasi eksporto reikalais.

Kruopščiai apžiūrėjęs gamyklos pristatytus produktus, šakietis Vytautas Bitinas patikino, kad „Dal-bo“ gaminama technika atitinka mūsų sąlygas bei lūkesčius. Jo vadovaujama Plokščių ŽŪB jau turi įsigijusi 6,3 m Dal-bo volą ir ruošiasi pirkti pakabinamą 4,7 m skutiką.

„Dal-bo“ Eksporto ir marketingo vadybininkas Alanas Pedersenas (Allan Pedersen) atkreipė mūsų ūkininkų dėmesį į tai, kad naujasis Dal-bo prikabinamas diskinis skutikas išsiskiria savo konstrukcija, nes mašinoje yra sumontuoti 560x6 mm diskai, kurių darbinis kampas gali būti reguliuojamas hidrauliškai nuo 0 iki 20 laipsnių net darbo metu. „Mašiną galima naudoti ir suartai dirvai sutankinti“, – technikos subtilybes aiškino „Kesko Agro Lietuva“ pardavimų vadybininkas Saulius Rūkas.

Žemės ūkio dirbimo technikos paklausa nuolat auga. Manoma, kad šiemet kompanijos metinė apyvarta bus didesnė negu 7 mln. eurų. Daugiausia produkcijos parduodama Danijoje ir Vokietijoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Dal-bo mašinų paklausa išaugo iki 11 proc.

Stabilus šeimos verslas

Lietuvos ūkininkai svečiavosi ir viename iš gražiausių šalies kampelių - Mors saloje, kurios gamta pavergia savo nepaprastu grožiu. Tarp uolėtų jūros krantų ir vešliai sužaliavusių pasėlių netoli Nykobing Mors miestelio prieš 26 metus išaugo „He-va“ gamykla, kurią įkūrė ūkininkų Vilio ir Eli Kristiansenų (Villy ir Elly Christiansen) šeima.

„Kol kas tai yra stabilus šeimos verslas“, – teigė dabartiniai savininkai – tėvas Vilis ir sūnus Hainė (Heine Christiansen), turintys po 50 procentų fabriko akcijų. Kompanijos pavadinimas taip pat atspindi stiprius šeimos ir verslo ryšius. Žodį „He-va“ sudaro kiekvieno Kristiansenų šeimos nario pirmoji vardo raidė.

Gamyklos savininkas lietuviams pasakojo, jog prieš dvejus metus kompanija nupirko netoliese stovintį ir panašią produkciją gaminantį fabriką „Doublet Record“. Nenorėdami prarasti 60 metų rinkoje dirbančio fabriko klientų, naujieji savininkai mašinų gamyklos pavadinimą sudvejino ir dabar jis žinomas „He-va Doublet“ vardu. Šiandien čia dirba 105 darbuotojai, bendras abiejų gamyklų plotas siekia 23 tūkst. m2. Eksportas sudaro 60-65 proc. visos parduodamos technikos. Mašinos, skirtos dirvai įdirbti, vežamos į 28 šalis. Tolimiausios - Kanada ir Japonija. Kompanijoje gaminami volai, skutikai, kultivatoriai, sėjamosios ir kitos žemės dirbimo mašinos.

„Kesko Agro Lietuva“ atstovas S.Rūkas, pristatydamas ūkininkams šią kompaniją, aiškino, kad firma dirba pagal naujausias technologijas: „Naujasis He-Va Disc Roller diskinis skutikas išsiskiria savo universalumu. Mašinoje sumontuoti naujausio tipo diskai, panaudota unikali DSD technologija, t. y. keičiantis diskų darbiniam gyliui, sinchroniškai keičiasi ir atakos kampas. Skutiko volai gali būti sumontuoti iš plieninių „V“ arba „U“ profilio žiedų“.

Lietuvos žemdirbius kelionės metu lydėjęs „He-va“ Šiaurės Europos regiono eksporto vadovas Jensas Iversenas (Jens Iversen) turi ir savo nedidelį 30 ha ūkį, kuriame augina rapsus bei kitus grūdinius augalus. Lietuvius sudomino netradicinis Jenso žolių sėklininkystės verslas. Jis teigė, jog He-va technika ūkyje yra ir bandoma, ir su ja dirbama. Jensas 1996 m. yra laimėjęs Pasaulio artojų varžybose pirmąją vietą. Tuomet jis arė su Renault traktoriumi, nudažytu John Deere spalvomis. Kaip teigė pasaulio arimo čempionas, jis turėjo sutartį su „John Deer“ kompanija, tačiau prieš pat varžybas atsitiko nelaimė ir traktorius sugedo. „Tada į areną išvažiavo mano patikimasis žaliai perdažytas Renault, su kuriuo likimas lėmė užbaigti varžybas. Galbūt šis mažas nesusipratimas ir padėjo iškovoti pergalę“, – pasakojo J.Iversenas. Pasak Jenso, tarp Danijos ūkininkų populiariausi ir dažniausiai perkami yra Renault bei NewHolland traktorių modeliai.

Paklaida - tik 2 kg/ha

Mūsų ūkininkai aplankė netoli Vejle miestelio įsikūrusį nedidelį danų mašinų fabriką „Bredal“, gaminantį prikabinamus ir pakabinamus trąšų barstytuvus. Fabrikas susideda iš dviejų gamyklų „Bredal“ ir „Bredballe“, kurių bendras plotas užima 12 tūkst. m2. Šiuo metu fabrike dirba 40 darbuotojų. Administracija teigia, kad stengiamasi išlaikyti pastovų personalo skaičių, todėl sezoniniams darbams papildomai samdo vos porą žmonių.

„Važiavau sužinoti daugiau apie turimas žemės dirbimo mašinas, kaip jas reguliuoti, derinti, - kelionėje pasakojo UAB „Agrolina“ direktorius Alvydas Liutvinas. – Bredal trąšų barstytuvą pirkti mane įkalbėjo firmos vadybininkas. Šiemet jau tręšėm juo 1 114 ha plote pasodintus įvairius augalus. Turiu pasakyti, kad labai tikslus agregatas – paklaida labai nedidelė – 2 kg trąšų vienam hektarui. Tik gero traktoriaus reikia, senesni nepatempia“.

Vokietijos ūkininkų asociacija (DLG) atliko bandymus, kurių metu lygino daniškus A2 modelio barstytuvus su analogiška kitų firmų technika. Kokybiniai parametrai pranoko lūkesčius – Bredal A2 barstytuvai pagal barstymo duomenis yra vieni geriausių pasaulyje.

Pasak „Bredal“ pardavimų vadovo Larso Matiaseno (Lars Mathiasen), visuose jų gamybos trąšų barstytuvuose yra naudojamas priverstinis trąšų padavimas ant barstymo diskų. Dauguma dalių bei trąšadėžės gaminamos iš nerūdijančio plieno. Šie trąšų barstytuvai yra ypač lengvai sureguliuojami, darbo metu nereikia laikyti pastovaus greičio.

Gamykla daugiausia produkcijos eksportuoja į Vokietiją, Airiją, Prancūziją ir kt. šalis. Toliausiai tręštuvai keliauja į Naująją Zelandiją. „Labai nustebino užsakymas iš Saudo Arabijos, - pasakojo L.Matiasenas. – Įsivaizdavome, kad ten tik smėlis. Matyt, klydome“

Šiemet fabrike darbo našumas padvigubėjo, dabar per savaitę surenkama apie 10 galingų prikabinamų barstytuvų.

Gamyba + mokslas = geras rezultatas

Kelionės pabaigoje ūkininkai aplankė ir vieną garsiausių bei didžiausių Danijos purkštuvų fabriką ”Hardi” Noero Alslevo (Noerre Alslev) miestelyje, iki kurio nukakti reikėjo pervažiuoti skersai visą šalį. Ten kalba prasidėjo nuo to, kad Danija įžymi ne tik garsiu pasakoriumi Hansu Kristianu Andersenu bei undinėlės skulptūra Kopenhagoje, bet ir Hardi purkštuvais.

Firma, įkurta dar praėjusio amžiaus viduryje, dabar jungia 6 fabrikus ne tik Europos valstybėse. Ji priklauso holdingo kompanijai „Auriga Industries A/S”. Didžiausias Hardi akcininkas – Arhuso universitetas. Gamybininkai glaudžiai bendradarbiauja su universitetu bei Danijos kosultavimo tarnyba.

”Norėdami danų žemdirbiams padėti kuo efektyviau panaudoti leistiną chemijos kiekį, dirbame ir specializuojamės tik purškimo technologijų srityje”, – aiškindama lietuviams naujausius mokslo pasiekimus, sakė agronomijos mokslų daktarė Metė (Mette) Jorgensen.

Danija yra vienintelė šalis Europoje, kur taikomi papildomi mokesčiai, viršijus valstybės nustatytas chemijos preparatų normas pasėliuose. Priklausomai nuo chemikalo, mokesčio dydis svyruoja tarp 40-80 proc. cheminio preparato vertės. Šalies konsultavimo tarnyba ypač remia ūkininkus, atsisakančius cheminių preparatų.

Pasak ”Kesko Agro Lietuva” pardavimų grupės vadovo Sigito Ašmono, gerus purškimo rezultatus galima pasiekti, naudojant ventiliatorinius Hardi Twin Force purkštuvus. Papildomas reguliuojamo kampo oro srautas leidžia purkšti vėjuotomis dienomis, kai vėjo greitis neviršija 9 m/s. Augalas apipurškiamas smulkiais lašeliais nuo viršaus iki apačios, todėl sunaudojamos mažesnės pesticidų bei vandens normos.

„Grįžęs namo ir aš pabandysiu remtis išgirstomis rekomendacijomis: taupyti pinigus ir mažinti chemijos kiekį“, - griežtai nusprendė Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas, auginantis 700 ha cukrinių runkelių ir grūdinių augalų. Daug žemės ūkyje dirbančių žmonių pažįsta J.Talmantą ir apibūdina jį kaip naujausios bei moderniausios technikos mylėtoją. Kėdainiškis įsitikinęs, kad verta mokėti didelius pinigus už kokybiškas mašinas. „Nedirbu su sovietine technika ir pasikliauju tik europinius kokybės standartus atitinkančiomis žemės dirbimo mašinomis, - pabrėžė jis. - Visas iš SAPARD paramos programos gautas lėšas investavau į kokybišką techniką“.

„Jau turiu šios kompanijos purkštuvų, jų kokybė ir kaina mane tenkina. Kompanija neprasta. Be to, kai prie vienos firmos prisiriši, priežiūra bei aptarnavimas lengvesnis bei greitesnis“, - pritarė kolegai užsakyto galingo Comander Plus Twin Force purkštuvo belaukiantis ūkininkas V.Barzda.

Kompanija produkciją eksportuoja į 126 pasaulio šalis. Purkštuvų paklausa kasmet vis didėja. Šiemet vien tik Lietuvoje užsakyta per 50 Hardi purkštuvų.

Ūkininkai patenkinti, kad kelionėje gavo vertingos informacijos. Siūlė ir Lietuvoje rengti panašius apmokymus traktorininkams. „Atvažiuotų koks gamintojų agronomas arba patys kraštiečiai – Sigitas ar Saulius - išaiškintų esminius technologinius aspektus. Jie tikrai daug žino“, – po kelionės siūlė A.Liutvinas.

„Mano ūkio“ žiniomis, rugsėjo mėnesį Danijoje organizuojami kursai, kuriuose bus aiškinama apie ventiliatorinių purkštuvų naudojimo galimybes, o žiemą analogiškus kursus planuojama surengti ir Lietuvoje.