Gegužę Nidoje susirinkę Baltijos jūros regiono projekto partneriai iš Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Kaliningrado diskutavo apie Baltijos jūros taršos, kurią sukelia žemės ūkio veikla, mažinimo galimybes. Tarptautinėje konferencijoje aptarti projekto tikslai, prioritetai, institucijų bendradarbiavimas. Lietuvoje projektą vykdo ir jo veiklą koordinuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Jį padeda įgyvendinti LŽŪU Vandens ūkio institutas ir Lietuvos gamtos fondas.

Pradėdamas tarptautinę konferenciją Helsinkio komisijos sekretorius Klausas Hagebras (Claus Hagebro) pabrėžė, kaip svarbu, jog patys žmonės, ypač žemdirbiai, suprastų, kodėl būtina saugoti Baltijos jūrą ir visą gamtą. „Aplinkosaugos reikalavimus reikia įgyvendinti ne dėl to, kad to reikalauja įstatymai, direktyvos, o jų nevykdant gresia baudos, - sakė K.Hagebras. – Gamta mūsų turtas, kurį privalome išsaugoti ateities kartoms. Tai turi suvokti kiekvienas iš mūsų“.

Nuolat didėjantis susirūpinimas aplinkos apsauga skatina ekologinių ūkių kūrimąsi. Siekiama įgyvendinti Nitratų direktyvą ir įvairius projektus, kurių pagrindinis tikslas – mažinti aplinkos taršą. Vienas iš tokių projektų – Baltijos jūros regiono projektas, kurį finansuoja Pasaulio bankas, NEFCO (Šiaurės šalių aplinkosaugos finansų korporacija), Pasaulio aplinkosaugos fondas, Helsinkio komisija (HELCOM). Bendras projekto biudžetas siekia 12 mln. dolerių. Jį numatyta užbaigti 2006 metais.

Išskirtinis dėmesys Baltijos jūrai skiriamas dėl to, kad jos vanduo cirkuliuoja labai lėtai, todėl į ją patekusios pavojingos medžiagos išlieka ilgai. Kadangi Baltijos jūros baseino fauna ir flora yra itin jautri ją supančios aplinkos pasikeitimams, kenksmingos medžiagos kelia ypač didelę grėsmę. Vienas iš vandens telkinių ir visos aplinkos taršos šaltinių – žemės ūkio veikla. LŽŪU Vandens ūkio instituto direktoriaus Antano Sigito Šileikos teigimu, net 60 proc. azoto ir apie 20-30 proc. fosforo bei jų junginių į vandens telkinius išplaunama iš žemės ūkio. Kiek maisto medžiagų patenka į drenažo vandenis, o po to į upes, priklauso nuo labai daug veiksnių: pasėlių struktūros, sėjomainos, žemės dirbimo, mėšlo tvarkymo technologijų, tręšimo, gyvulių skaičiaus ir kitų veiksnių. Didelės organinio azoto atsargos glūdi ir pačioje žemėje. „Tam tikromis sąlygomis jis suyra ir virsta nitratais bei kitais kenksmingais junginiais, kurie užteršia aplinką. Remiantis tyrimų duomenimis, per pastaruosius 15 metų fosforo ir amoniakinio azoto išsiplauna mažiau, nes buvo pastatyta daug vandens valymo įrenginių, sumažėjo gyvulių. Tačiau nitratinio azoto kiekiai nekinta nuo 1992 metų“, - aiškino mokslininkas. Jei į vandens telkinius patenka per daug maisto medžiagų, vandens augalai sparčiai auga, suvartodami daug deguonies, kurio pradeda trūkti žuvims ir jos dūsta. Taip viena po kitos nyksta vandens gyvūnijos rūšys.

Kiekvienoje Baltijos jūros šalyje įsteigtas vietinis projekto įgyvendinimo padalinys. Pasak LŽŪKT direktoriaus pavaduotojo, Baltijos jūros projekto koordinatoriaus Lietuvoje Rimtauto Petraičio, vienas iš pagrindinių projekto tikslų - sistemingas žemdirbių mokymas bei švietimas aplinkosaugos bei ūkio valdymo klausimais. „Rengsime ne tik seminarus ir Lauko dienas. Jau numatyti du ūkiai, kuriuose bus įdiegiamos pažangios aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios technologijos. Projekte dalyvaujantys ūkininkai iš NEFCO galės gauti nuo 20 000 iki 200 000 eurų paskolas 10 metų su itin mažomis (3,5 proc.) palūkanomis. Finansavimas bus skiriamas mėšlidžių, srutų rezervuarų statybai, tinkamai mėšlo kratymo, srutų laistymo įrangai ir kitai žemės ūkio technikai įsigyti“, - apie projekto naudą pasakojo R.Petraitis.

Tokie ūkiai taps parodomaisiais, juose planuojama įrengti vandens taršos stebėjimo postus, todėl bus galima palyginti išplaunamų medžiagų kiekius prieš įgyvendinant projektą ir jam pasibaigus. Užpildyti paraiškas paskoloms gauti bei parengti ūkio aplinkosaugos valdymo planus ūkininkams padės LŽŪKT specialistai. Žinoma, pretendentams keliami reikalavimai, kurių privalu laikytis. Pavyzdžiui, dvejybine sistema turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita, ūkyje laikoma ne mažiau kaip 20 sąlyginių gyvulių ir kt. Viena iš sąlygų paskolai gauti – dalyvauti organizuojamuose Aplinkosaugos tvarkymo sistemos kursuose, kuriuose žemdirbiai bus mokomi ekonomiškai įvertinti savo ūkį, modeliuoti jo viziją, išmokti parengti ūkio aplinkosaugos bei valdymo planus. Aplinkosaugos tvarkymo sistemos kursus planuojama pradėti jau šį mėnesį, tad pageidaujantys dar gali į juos užsiregistruoti LŽŪKT ir pretenduoti į lengvatinę paskolą bei dotaciją.