Pradžia Nr. 4

Lėšų pasiskirstymas

Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą. Šios krypties atrankos kriterijus tenkino 263 projektai arba pusė pateiktų paraiškų skaičiaus (182 projektai tebėra vertinimo stadijoje. Ūkininkų ir ž.ū. bendrovių pateiktos paraiškos sudaro 46,8 proc. visų paraiškų pagal visas paramos kryptis, o patvirtinti projektai – daugiau negu pusę viso patvirtintų projektų skaičiaus. Tačiau pirminėje ž.ū. gamyboje patvirtintų projektų vidutinė vertė yra net 10 kartų mažesnė negu produktų perdirbimo sektoriuje. Ūkininkai ir ž.ū. bendrovės daugiausia numato įsigyti modernią melžimo, šaldymo, pašarų ir siloso gamybos, grūdų džiovinimo ir valymo įrangą, ketina pirkti derliaus nuėmimo ir žemės įdirbimo techniką, įrengti specializuotas mėšlo, srutų laikymo ir šalinimo sistemas. Deja, nedaug patvirtintų projektų, kuriuos pateikė jaunieji ūkininkai arba ūkininkaujantys nenašiose žemėse. Daugiausia I-osios krypties paraiškų pateikė javų ir linų augintojai – net 269 projektus (52,5 proc. viso šios krypties projektų skaičiaus), patvirtinti 133 projektai (50,6 proc. I-osios krypties projektų).

Iš 114 projektų investicijoms į pieno ūkius patvirtinti 55, investicijoms į mėsos krypties ūkius iš 81 pateikto patvirtinti 48 projektai.

Kliūtys paramai gauti

Pirminės ž.ū. gamybos sektoriuje esama daugiausia kliūčių, trukdančių ūkininkams siekti investicinės paramos. Dėl nepalankaus ž.ū. subjektų kreditavimo mechanizmo pretenduoti į paramą gali tik stambūs ūkiai, turintys pakankamai lėšų. Menki finansiniai ištekliai varžo daugelio ūkininkų ir bendrovių iniciatyvą, gamintojai nepasitiki savo jėgomis bei teikiamos paramos galimybėmis. Iškyla pavojus, kad šios aplinkybės gali tapti viena iš esminių kliūčių, trukdančių įsisavinti ir ES investicinę paramą ž.ū. pirminės gamybos sektoriuje.

Sprendžiant kaimo gyventojų užimtumo problemas, svarbią reikšmę įgauna ekonominės veiklos įvairinimas ir alternatyvių pajamų šaltinių kūrimas. Deja, šios krypties projektams (III-oji kryptis) buvo skirta daug mažiau lėšų negu kitiems – tik 7 proc. visos pasirašytos sumos. Daugiausia lėšų buvo skirta kaimo turizmo ir įvairios alternatyvios veiklos projektams.

Ne mažiau svarbus yra kaimo infrastruktūros tobulinimas (IV-oji kryptis). Čia daugiausia paramos susilaukė vandentvarkos tobulinimo projektai. Jiems buvo skirta 95 proc. šios krypties lėšų (74 projektai, skirti kaimo infrastruktūrai tobulinti) tebėra vertinimo stadijoje.

Dėl labai trumpo paraiškų pateikimo termino ir dėl, matyt, neįprastos paramos formos tik trys subjektai pretendavo į V-osios krypties paramą - Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir miškų infrastruktūros tobulinimas. Tuo tarpu kreiptis paramos galėjo ūkininkai, ketinantys apželdinti ž.ū. gamybai netinkamus plotus, ž.ū. bendrovės ir kooperatyvai, privačių miškų savininkai.

Regioninis paramos paskirstymas

Itin netolygus yra SAPARD paramos regioninis pasiskirstymas (žr. lentelę). Aktyviausiai paraiškas paramai gauti teikė Kauno apskrities ūkio subjektai – su jais pasirašytos sutartys beveik ketvirtadaliui viso projektų skaičiaus. Atrankos kriterijus labiausiai tenkino Panevėžio, Kauno ir Vilniaus apskritys. Buvo patvirtinta 56-57 proc. visų projektų, kuriuos pateikė šių apskričių ūkio subjektai. Investicijų į pirminę gamybą projektų daugiausia patvirtinta iš Kauno ir Panevėžio apskričių, produktų perdirbimo – iš Kauno apskrities. Brangiausi yra Utenos, Panevėžio ir Telšių apskričių perdirbimo įmonių projektai: 10-čiai projektų skirta daugiau kaip trečdalis visų šios krypties lėšų. Kaimo infrastruktūros tobulinimu daugiausia rūpinasi Kauno, Panevėžio ir Vilniaus apskritys, pateikusios beveik pusę šios krypties projektų.

SAPARD patirties panaudojimas

Iš patirties, sukauptos administruojant SAPARD paramą, būtina padaryti išvadas, kurios būtų naudingos efektyviau įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas. Bene svarbiausia yra tai, kad ūkio subjektų ekonominiame mąstyme įvyko psichologinis lūžis, padėsiantis ugdyti konkurencinės realybės bei perspektyvos pojūtį. Vertinimo ir atrankos procese Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atmetė apie ketvirtadalį pateiktų projektų. Tačiau buvo vengiama apibendrinti ir viešai skelbti pagrindinius projektų trūkumus. Tuo tarpu viena atmestų projektų klaidų ir trūkumų analizė būtų naudinga kitiems į paramą pretenduojantiems ūkio subjektams. Pakiltų bendra teikiamų projektų kokybė, verslo planų užsakovai ir rengėjai sutaupytų lėšų ir laiko. Todėl būtų naudinga, jei NMA tokią analizę atliktų ir paskelbtų. Kita vertus, svarbu tobulinti verslo planų rengimo praktiką. NMA projektus neretai atmeta dėl neesminių trūkumų, kurie byloja apie žemą verslo planų rengėjų kvalifikaciją, nors paties projekto ekonominis gyvybingumas ir efektyvumas yra akivaizdūs. Verslo planus banko paskoloms ir SAPARD paramai gauti rengia apie 50 įvairių firmų ir privačių asmenų. Deja, ne visi verslo planų rengėjai turi pakankamai būtinų žinių. Verslo planuose neretai pasitaiko ir elementarių klaidų. Pavyzdžiui, apyskaitų duomenys skiriasi nuo tų, kurie nurodomi verslo planuose, pateikiamos nepagrįstos prognozės ar prielaidos. Esama net ir sukčiavimo atvejų. Siekiant šių nesusipratimų išvengti, speciali komisija turėtų atlikti verslo planus rengiančių firmų ir privačių asmenų akreditaciją. Tai padėtų atsikratyti nekvalifikuotų verslo planų konsultantų, sutaupytų lėšų užsakovams, nes už šiuos darbus tam tikra suma paprastai bus išmokama avansu.

Pasiūlymai

Daugeliui ūkininkų praverstų kvalifikuota konsultacinė priežiūra, įgyvendinant sudėtingesnius verslo planus. Verslo planų rengėjai paprastai šios paslaugos neteikia. Kadangi konsultanto pagalba yra ne vienkartinė, verslo planą rengusi firma turėtų vykdyti ir projekto įgyvendinimo autorinę priežiūrą. Siekiant padidinti NMA atsakomybę už savo veiklos rezultatus bei užtikrinti proceso skaidrumą, būtina vykdyti periodinį šios institucijos valstybinį auditą ir skelbti jo išvadas. Svarbu nuolat įsitikinti, kad uždaras projektų vertinimas vyksta objektyviai, kad nėra piktnaudžiavimo. Valstybinis auditas turėtų patikrinti tam tikrą dalį tiek patvirtintų, tiek ir atmestų projektų.

Trūksta nuosavų lėšų

Silpniausioji SAPARD paramos lėšų panaudojimo grandis, kuri gali turėti lemiamos įtakos ir ES struktūriniams fondams efektyviai įsisavinti – menkas ūkininkų ir bendrovių finansinis potencialas. Neišsprendus šios problemos iš esmės, vargu ar galima tikėtis įsisavinti visas ES struktūrinių fondų lėšas. Nerealu tikėtis, kad ūkininkai, bendrovės bei kiti ūkio subjektai per trumpą laiką sukaups nuosavus finansinius išteklius. Todėl vienintelis kelias – paspartinta kreditavimo sistemos plėtra. Ji galėtų būti kuriama tokiomis pagrindinėmis kryptimis:

• valstybinio ilgalaikio kreditavimo sistemos žemei įsigyti sukūrimas;
• hipotekinio kredito aktyvinimas;
• platesnės kreditų garantijos praktikos taikymas;
• kooperatinio kredito sistemos sukūrimas.

Silpna žemės rinka

Viena iš rimčiausių ūkininkų ūkių restruktūrizavimo ir modernizavimo kliūčių – neaktyvi žemės rinka. Jei nebus galimybių ūkininkams nusipirkti žemės ir plėsti savo ūkius, tai gali komplikuoti ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. LR Valstybės paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, laikinasis įstatymas (Seimo priimtas 2002 m.) numato, kad valstybinė ž.ū. paskirties žemė parduodama išsimokėtinai ne daugiau kaip per 15 metų, pradedant mokėti antraisiais metais ir sumokant iš karto 10 proc. žemės kainos, yra nepakankamas finansinis svertas. Todėl reikėtų pagalvoti apie veiksmingos valstybinės ilgalaikės kreditavimo sistemos sukūrimą.