Balandį Vydmantuose (Kretingos r.) paleista 600 kW vėjo jėgainė. Visai netoli nuo jos, ūkininko Romo Liaudansko žemėje, jau pradėtas statyti ir pirmasis vėjo jėgainių parkas. Viliamasi, kad aukštai iškilusios, besisukančios sparnuotės bus neatsiejama ne tik Danijos, Vokietijos, Olandijos, bet ir Lietuvos pajūrio peizažo dalis.

Manoma, kad pirmosios vėjo jėgainės sukurtos XVIII a.pr.Kr. Persijoje ir Kinijoje. Jos buvo skirtos tiekti vandenį laukams drėkinti. Remiantis istorijos šaltiniais, Lietuvoje vėjo malūnus žmonės pradėjo statyti dar XVI a. Tokių medinių jėgainių konstrukcija buvo labai paprasta: sparnų sukamasis judesys mechanine perdava buvo perduodamas į girnas, šalia kurių buvo įrengiami pikliai, kruopinės, valcai, grūdų lukštenimo ir valymo mašinos, maišų keltuvai. Vėjas taip pat sukdavo obliavimo, tekinimo stakles, lentpjūvės mechanizmus. Iki šių dienų išlikę senoviniai statiniai dabar tėra tik istorijos paminklai.

Tačiau kažkam seniai šovusi mintis – įkinkyti vėją – gyva iki šių dienų. Šiuolaikinės vėjo jėgainės nuo ankstesniųjų vėjo malūnų labai skiriasi: mechaninis jų sparnų sukamasis judesys per greičių dėžę perduodamas generatoriui, kuris gamina elektros energiją. Siekiant mažinti aplinkos taršą ir brangstant naftos produktams, alternatyviais energijos šaltiniais užsienio šalys pradėjo domėtis jau seniai. Danijoje veikia per 6 200 vėjo jėgainių. Tokių elektrinių lyderė - Vokietija, kurioje vėjo jėgainės pagamina daugiau kaip 2 500 MW energijos per metus. Šioje šalyje daugiausia pastatoma galingų (1,5-2,0 MW galios) pramoninių jėgainių, kad gautos energijos savikaina būtų kuo mažesnė. Jos sparčiai plinta ir kitose ES šalyse, nes vėjo energija ekologiška ir saugi, todėl tokių įrengimų statyba remiama.

Lietuvos vėjas kol kas dar „neįdarbintas“, tačiau susidomėjimas vėjo energetika, pasak Lietuvos vėjo energetikų asociacijos (LVEA) prezidento dr. Stasio Paulausko, labai didelis. Pernai LVEA apklausė daugiau kaip 1,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Į klausimą „Ar pritariate vėjo energetikos plėtrai?“ net 73 proc. respondentų atsakė teigiamai. „Prieš“ pasisakė vos 6,5 proc. Apie tai, kad visuomenė vis dar nėra pakankamai informuota apie atsinaujinančių šaltinių panaudojimo galimybes, byloja 20 proc. apklaustųjų, kurie atsakė, kad nežino, kas yra vėjo energetika.

Vėjo fanus vienija asociacija

Užpernai Klaipėdoje įsteigta visuomeninė organizacija Lietuvos vėjo energetikų asociacija vienija 22 juridinius ir tiek pat fizinių asmenų. Pasak jos vadovo, asociacijai priklauso vėjo fanai, mokslininkai, išradėjai ir verslininkai, kurie suinteresuoti investuoti į šį verslą pinigus. Pagrindinis asociacijos tikslas - sukurti ir išplėtoti ekologiškai švarią ir pažangiomis technologijomis grįstą Lietuvos vėjo energetiką. „Tačiau valdininkų dėmesio ir apčiuopiamos paramos tokiai energijos rūšiai dar per mažai, tad ir sąlygos jai plėtoti nėra labai palankios“, - „Mano ūkiui“ sakė asociacijos prezidentas. Kita vertus, ilgai buvo tvirtinama, kad Lietuvoje vėjų nėra, todėl vėjo jėgainės neturi perspektyvų.

Asociacijos narių iniciatyva buvo atlikti vėjo greičio matavimai Būtingėje. „Įsitikinome patys ir kitiems įrodėme, kad vėjai pas mus pučia taip pat stipriai, kaip ir kaimyninėse šalyse“, - pridūrė S.Paulauskas. Jo teigimu, asociacijos vėjo energetikos specialistai kartu su moksline inovacine bendrove „Eksponentė“ jau rengia 8 projektus vėjo jėgainėms statyti. Pastaroji bendrovė organizuoja visus vėjo elektrinių įrengimo darbus: nuo vietovės tinkamumo jėgainei statyti įvertinimo iki jėgainės prijungimo į elektros tinklus. Į asociaciją gali kreiptis ir ūkininkai, ketinantys savo žemėje pastatyti vėjo jėgainę, kuri energija aprūpintų visą ūkį.

Verta statyti pajūryje

LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininko dr. Algirdo Gulbino nuomone, ūkininkai turėtų rimtai apgalvoti, ar verta statyti jėgainę savo poreikiams, nes tam reikia didelių investicijų. Norint gautą energiją parduoti elektros tinklams, investicijos būtų dar didesnės dėl papildomų prijungimo prie tinklų kaštų ir kitų elektros srovės reikalavimų. Kad tokia elektrinė apsimokėtų ir pagamintų pakankamai energijos, vidutinis vėjo greitis per metus vėjaračio aukštyje turi būti ne mažesnis kaip 5-6 m/s. Greitį rekomenduojama matuoti ne trumpiau kaip pusę metų. Labiausiai vėjo jėgainėms statyti tinka pajūrio regionas. Tyrimų duomenimis, vėjai Lietuvoje stipriausiai pučia nuo spalio iki kovo mėnesio. „Statant jėgaines, būtina laikytis saugumo reikalavimų. Tokią elektrinę saugiausia montuoti 6 vėjaračio skersmens dydžio atstumu nuo gyvenamųjų pastatų ir viena nuo kitos“, - tvirtino mokslininkas.

Kol kas jėgainių Lietuvoje niekas negamina, todėl norintiems gauti vėjo energiją tektų pirkti brangią užsienio kompanijų įrangą. Įsigyti naudotų pigesnių vėjo jėgainių nepatartina, nes jos nėra patikimos. Užsienio specialistų skaičiavimais, 1 kW jėgainės instaliuotos galios kainuoja apie 1 000 eurų. Taigi pramoninė 1 MG (1 000 kW) jėgainė užsienyje kainuoja 1 mln. eurų (3,45 mln. litų).

Mažų jėgainių, tenkinančių nedidelius energijos poreikius, serijinę gamybą kitais metais ketina pradėti UAB „Kauno energetikos remontas“. Įmonės marketingo skyriaus viršininko pavaduotojo Vyčio Diminsko teigimu, nedidelė 15 kW jėgainė kainuotų apie 50 tūkst. litų. Ši įmonė garantuos ir būtiną jų priežiūrą.

Nekenkia sveikatai ir aplinkai

Vėjo jėgainių pionieriai susidūrė su neįtikėtinu šalia būsimų jėgainių statybviečių įsikūrusių gyventojų priešiškumu: neva jos skleidžia radiaciją, sukelia mirgėjimą ir žmogaus sveikatai kenksmingus oro virpesius. Siekdami sustabdyti prasidėjusias statybas, keli priešiškai nusiteikę gyventojai su ieškiniu kreipėsi net į teismą. Tačiau specialistai teigia, kad jos neturi jokio neigiamo poveikio nei aplinkai, nei žmogui. Tai patvirtina ir užsienio šalių patirtis. „Toks priešiškumas tik dėl lietuviško pavydo ir noro pasipelnyti. Atsiradus investuotojams, Klaipėdos krašto žemės kainos bemat pakilo“, - sakė LVEA prezidentas S.Paulauskas.

Ūkininkas Romas Liaudanskas, išnuomavęs savo žemę kompanijai BNE, statančiai pirmąjį vėjo jėgainių parką, stebėjosi kai kurių savo kaimynų reakcija į numatomas statybas. „Jėgainės tikrai niekam netrukdys. Aplink jas sėsiu javus“, - aiškino R.Liaudanskas. Už kiekvieną jėgainę ūkininkui bus mokamas žemės nuomos mokestis: apie 345 litų per mėnesį. Dalis gautų lėšų bus pervedama į seniūnijos biudžetą.

Bendros Lietuvos ir Danijos kompanijos BNE prezidentas Nilsas Melchiorsenas (Nils Melchiorsen) tikina, kad kai kurių Kretingalės seniūnijos gyventojų nuogąstavimai ir pasipriešinimas neturi pagrindo. „Dalis pelno atiteks būtent seniūnijai. Taigi nauda ir gamtai, ir bendruomenei“, - teigė jis.

Vėjo jėgainių parke jau rugpjūtį pradės veikti penkios jėgainės, kurios pagamins 5,4 MW energijos. Šiais metais bus pradėtos statyti dar 7. Vėliau parką ketinama išplėsti iki 24 elektrinių. Baigus statybas, visų jėgainių galia sieks 35 MW. Į parką ketinama investuoti apie 45 mln. litų. Jame bus statomos pramoninės 82 metrų aukščio jėgainės, kurių sparnuočių ilgis sieks 34 metrus. Mažiausias vėjo greitis, nuo kurio jos pradės suktis, - 4 m/s. Vėjo greičiui viršijus 25 m/s, jėgainės bus sustabdomos automatiškai. Beveik visa įranga, išskyrus metalinius stiebų žiedus, kuriuos tieks UAB „Kauno energetikos remontas“, bus importuota iš Danijos.

ES struktūrinių fondų parama

Gamintojams, ketinantiems gauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, numatyta ES struktūrinių fondų parama. Pagrindas, norint ją gauti, yra Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonėse įvardintos veiklos. Vienas iš antrosios priemonės „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energijos efektyvumo užtikrinimas“ uždavinių - sumažinti priklausomybę nuo energijos importo, naudojant įvairesnes kuro rūšis. Ypač skatinama naudoti vietinius ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Planuojama teikti paramą geoterminėms, vandens, vėjo ir saulės energijos, taip pat biomasės ir komunalinių atliekų išteklių jėgainėms įrengti. Tai vienas iš būdų įgyvendinti Direktyvą 2001/77/EB dėl elektros energijos gamybos ir užtikrinti atitiktį šios srities Bendrijos acquis. Minėtą paramą administruos LR Ūkio ministerijos įstaiga - VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“.

Bet kokio statuso įmonės ar fiziniai asmenys, ketinantys pradėti tokį verslą, gali gauti paramą verslo projektams įgyvendinti, jei numatomas įgyvendinti projektas atitinka BPD priemonėse įvardintas remtinas veiklas ir numatytus reikalavimus. Jei bus priimtas sprendimas skirti paramą fizinio asmens pateiktam projektui, fizinis asmuo privalės įsteigti įmonę, kuri ir gaus paramą. Kokia dalis investicijų bus kompensuojama, bus nustatyta gegužės mėnesį.

Įsipareigojimai Europos Sąjungai

Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojo iki 2010 metų 7 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių energijos šaltinių (2009 m. numatyta gauti 931,8 GW tokios energijos). Elektros energijos supirkimą iš alternatyvios energijos jėgainių reglamentuoja LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1474, papildytas 2004 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 25 redakcija. Vadovaujantis juo, iš laimėjusių konkursą gamintojų vėjo energija bus superkama po 22 ct/kWh, t.y. beveik du kartus brangiau negu vidutinė elektros energijos supirkimo kaina. Statomų vėjo elektrinių bendra galia numatyta ne didesnė kaip 170 MW per metus. Vidutiniškai 1 MW jėgainė per 1 000 darbo valandų į tinklą gali atiduoti 1 mln. kWh. Pramoninė jėgainė, priklausomai nuo oro sąlygų ir našumo, dirba 1 200-1 500 val. per metus.

Atsinaujinančių energijos šaltinių energijos gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka netaikoma gamintojams, gaminantiems energiją mažesnės kaip 250 kW galios elektrinėse arba elektrinėse, įrengtose nepatvirtintose zonose. Iš viso patvirtintos 6 zonos.

AB „Lietuvos energija“, vadovaudamasi minėtu nutarimu, jau paskelbė du viešus konkursus gamintojams, siekiantiems gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Prašymus dalyvauti konkurse gali pateikti gamintojai, kurie trečiojoje zonoje statys vėjo elektrines, kurių bendra generatorių galia ne mažesnė kaip 6 MW ir ne didesnė kaip 35 MW, o ketvirtojoje zonoje – ne mažesnė kaip 6 MW ir ne didesnė kaip 30 MW. Trečiajai zonai priskiriama 110 kV oro perdavimo linija Klaipėda-Palanga-Šventoji, o ketvirtajai – perdavimo linija Šventoji-Židikai.

Finansuoja ES fondų reikalavimus atitinkančius projektus

Banko NORD/LB Lietuva Kauno verslo centro vadovo pavaduotoja Roma Noreikienė „Mano ūkiui“ sakė, kad galimybės gauti paramą atsinaujinančių šaltinių elektrinėms įrengti tikrai realios. „Jei projektas atitinka ES struktūrinių fondų reikalavimus ir iš jų bus padengta dalis investicijų, kreditą gauti galima. Kokio dydžio paskola bus suteikta, priklausys nuo verslo projekto, kurį nagrinės banko specialistai. Kai kuriems projektams, finansuojamiems iš SAPARD fondų, buvo suteiktas 95 proc. projekto vertės kreditas“, - teigė R.Noreikienė.