Svogūnai įvairiais augimo tarpsniais skirtingai reaguoja į agrometeorologines sąlygas. Racionaliai panaudojus įvairias agrotechnikos priemones, galima sušvelninti nepageidaujamų gamtos veiksnių įtaką, išvengti gamybos nuostolių.

Temperatūra, šviesa, šiluma

Svogūnų sėklos pradeda dygti, esant 1,4oC šilumos, tačiau optimali dygimo temperatūra yra 13–28oC. Kuo temperatūra žemesnė, tuo ilgiau sėklos dygsta. Lapai pradeda augti, temperatūrai pakilus iki 6oC, ir intensyviausiai auga, kai oro temperatūra būna iki 20oC. Svogūnams labai svarbi vegetacijos metu sukauptų temperatūrų suma. Vėsūs orai augimo metu labai suvėlina ropelių brendimą ir padidina galimybę užsikrėsti grybinėmis ir bakterinėmis ligomis, kurios labai pavojingos saugyklose laikomiems svogūnams.

Svogūnų kokybė labai priklauso nuo vegetacijos metu absorbuotos šviesos kiekio. Todėl labai svarbu, kad jų lapai būtų kuo didesni ir absorbuotų didesnį krintančios šviesos kiekį. Be to, kuo ilgiau trunka šviesos absorbavimas vegetacijos metu, tuo daugiau augalai sukaupia maisto medžiagų, ir roputės geriau išsilaiko per žiemą. Dėl mažo šviesos absorbavimo svogūnai auga lėtai.

Svogūnai yra ilgadieniai augalai, todėl pavasarį juos reikia sėti kuo anksčiau. Kai šviesusis paros periodas trunka 16 –17 val., svogūnų lapai asimiliuoja pakankamai maisto medžiagų, kurios kaupiasi lapo pagrinde besiformuojančiuose sultinguose lukštuose. Jiems storėjant, susiformuoja roputės. Kai diena trumpa (10 val.), svogūnai taip pat gerai auga, tačiau jie formuoja tik stambius lapus, o ne roputes.

Svogūnai gerai auga atvirose, gerai saulės apšviestose, vėjo prapučiamose vietose. Kai trūksta šviesos, svogūnai ištįsta, neformuoja ropelių. Užuovėjose, kur ilgai laikosi rasa, svogūnai suserga netikrąja miltlige.

Drėgmės poreikis

Labiausiai svogūnams drėgmės reikia dygimo metu. Jų sėklos padengtos kieta, sunkiai vandenį praleidžiančia luobele ir jai išbrinkti reikia vandens.

Bandymais nustatyta, kad esant 15–20oC ir pakankamai drėgmės, svogūnų sėklos pasėlyje sudygsta per 6–11 dienų, tolygiai. Drėgmei svogūnai labai reiklūs ir po sudygimo, pirmoje vegetacijos pusėje, o ypač ropelių formavimosi metu. Į drėgmės trūkumą jie reaguoja greičiau negu kiti augalai. Svogūnai negali pasiekti giliau esančio vandens, nes jų šaknys išsidėsčiusios paviršiniame dirvos sluoksnyje, todėl dažnai jiems drėgmės trūksta.

Sausoje dirvoje svogūnai lėtai dygsta, per anksti baigia vegetuoti, ropelės būna mažos.

Svogūnus reikia laistyti, ypač pirmoje vasaros pusėje. Tuo metu ariamajame dirvos sluoksnyje vandens turi būti ne mažiau kaip 80-90 proc. viso drėgmės imlumo. Tačiau svogūnai nepakenčia ir per didelės drėgmės, ypač antroje vegetacijos pusėje. Ropelėms bręstant, tinkamiausias dirvos drėgnumas yra ne didesnis kaip 60 proc. viso drėgmės imlumo. Jei brendimo metu yra labai drėgna ir oro temperatūra žemesnė negu 10oC, svogūnų brendimas užsitęsia, ropelės blogai laikosi per žiemą.

Tęsinys kitame numeryje