Austrija - Alpių ir Dunojaus šalis, kurioje gyvena beveik 8 mln. žmonių, nedaug didesnė už Lietuvą. Tai sudaro 0,14 proc. pasaulio gyventojų. Per pastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepadaugėjo.

Pagal vidutinį gyventojų tankumą Austrija neprilygsta kaimynėms Čekijai ir Vengrijai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad didesnioji šalies dalis yra kalnuota, tai Austrijoje gyventojų tankumas labai didelis.

Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras - medinis. Namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.

Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintą sūrį, pienišką sriubą. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Ir pyragai Austrijoje kepami panašūs į lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai su obuoliais sluoksniuoti pyragai, visoje Europoje žinomi - štrudeliai.

Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose - sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kurią verda pagal gausybę receptų.

Europos turizmo verslo lyderė

Daugiau kaip pusę metų Ignalinos rajono savivaldybėje pagal Leonardo da Vinčio programą dirba turizmo ekspertė iš Austrijos Sandra Geretšlėger (Sandra Geretschleager). Lankydamasi kaimo turizmo sodybose bei bendraudama su rajono kaimo turizmo bendruomene, Sandra pasiūlė šioje srityje dirbantiems rajono verslininkams nuvykti ir savo akimis pamatyti, kaip plėtojamas turizmas jos šalyje, tuo labiau, kad Austrija yra turizmo lyderė Europoje, kad ten taip pat, kaip ir pas mus, labai populiarus kaimo turizmas.

Gerokai prieš kelionę Sandra kantriai klausinėjo, ką norėtume pamatyti, kokią patirtį norėtume parsivežti? Atsižvelgiant į kaimo turizmo entuziastų pageidavimus, buvo paruoštas kelionės maršrutas, suderintas su Fiurštenfeldo (Fürstenfeld) rajono savivaldybe, su Gašteino (Gastein) turizmo informacijos centru.

Fiurštenfeldo savivaldybės meras pasidžiaugė, kad kažkada buvęs labai vargingas šalies regionas šiandien jau gali pasigirti tapęs aukštos klasės turizmo infrastruktūros kurortu. O tai lėmė tiesiog atsitiktinumas: dar 1972 metais, ieškant Štirijos regione naftos, atrastos aukštos mineralizacijos giluminės karštosios versmės. Rajono valdžios protingų sprendimų dėka šiandien Fiurštenfeldas, kaip viena iš 11 Štirijos regiono savivaldybių, turi europinio lygio gydyklas.

Įdomu tai, kad Fiurštenfeldo mieste gyvena 7 000 gyventojų, o rajone - 25 000, - visai kaip Ignalinos rajonas(!). Planuodami kurortinę infrastruktūrą, vietos vadovai gydykloms įrengti pritraukė ne tik vyriausybines lėšas, - nemažą indėlį įdėjo vietos verslininkai, kaimo turizmo sodybų savininkai, visi tie, kurių verslas betarpiškai susijęs su paslaugų sfera. Gydykla veikia kaip savivaldybės įmonė (51 proc.), tačiau 49 proc. akcijų valdo vietiniai verslininkai. Tai buvo genealus sprendimas, nes dabar turistai, naudodamiesi gydyklų paslaugomis, vietos verslininkams neša dvigubą naudą: verslininkai turi pelno iš minėtų akcijų ir dar gauna pajamų plėtodami savo tiesioginį verslą. Todėl visi yra bendrai suinteresuoti pritraukti kuo daugiau klientų. Tuo teko įsitikinti apsilankius gydyklose, kuriose įdarbinta 2 500 žmonių.

Austrijos savitas ir unikalus kraštovaizdis vilioja turistus iš viso pasaulio ir vasarą, ir žiemą. Nedideli miesteliai, išsidėstę Alpių slėniuose, sukuria jaukumą. Čia išnaudotos visos galimybės žiemos sporto malonumus parduoti kaip paslaugą. Ignaliniečius sužavėjo šių paslaugų organizavimo, vadybos paprastumas ir saugumo jausmas, kas yra bene svarbiausias žiemos sporto pramogų kriterijus.

Teko ir mums išbandyti tą „saugumo“ jausmą keliantis keltuvais į 2,7 km aukštį šalia Gašteino. Vagonėliai kelia po šešis žmones, durys užsiveria automatiškai. Kai pakimbi aukštybėse ir jautiesi bejėgis, tada tik belieka prisiminti tėvynę ir pasitikėti saugia technika. Beje, įdomu tai, kad apačioje nusipirkęs bilietą (kortelę), užsimoki už visas paslaugas, kurios tave domins. Gali keltis net be slidžių batų, nes viską rasi viršuje: čia laisvai, be jokios grūsties, gali išsirinkti reikiamą inventorių. Paprastai būna įrengtos trijų lygių (pagal sudėtingumą) nusileidimo trasos.

Paslidinėjęs kalno viršūnėje, gali užkąsti bei ant terasos, įrengtos uolos šlaite, pasigėrėti kalnų panorama. Kas nešliuožia žemyn slidėmis, atgal grįžta tais pačiais vagonėliais. Jais ir mes nusileidome atgal į apačią, kur pamatėme dar vieną įdomų reginį.

Vaikai čiuožti slidėmis mokomi jau nuo 2-3 metų amžiaus atvirose sporto mokyklėlėse čia pat, kalno papėdėje. Jie aprengiami specialiomis liemenėmis, uždedami šalmai. Ir kimbasi mažieji rankomis į jiems specialiai įrengtus keltuvus. Stropiai iš paskos „laksto“ trys mokytojos, instruktuojančios vaikus. Reginys tikrai gražus. Šiek tiek įgudę vaikai keliasi vis į didesnį aukštį.

Visuose miesteliuose visą parą veikia turizmo centrai. Tuo teko įsitikinti vėlai vakare patiems. Patalpų durys automatinės, viduje kompiuteris, kur gali rasti reikiamą informaciją bei nusiųsti laišką. Lentynose – turistams skirta informacija. Mes, ignaliniečiai, nepasikuklinome ir šalia austriškos informacijos patalpinome ignalinietišką. Tegul ir jie aplanko mūsų ne ką prastesnius, tik miškais apaugusius kalnus ir kalvas.

Moliūgų aliejus traukia turistus bei gydo įvairias ligas

Kaip gi be vizito į kaimo turizmo sodybą? Sodyba, kurią aplankėme, Veinbergo (Štirijos žemė) kaimelyje, įsikūrusi pieš 300 metų. Ji apsupta pačių gražiausių Alpių slėnių su vešliausiais vynuogynais. Gartnerių šeima didžiuojasi tuo ir visada laukia turistų, kuriems tikrai turi ką papasakoti bei parodyti.

Pati sodyba savo dydžiu daugiau primena dvarą, o kažkada prie gyvenamojo namo šliejęsis tvartas šiandien rekonstruotas ir pritaikytas poilsiui. Tik įžengus pro duris, apsupa jauki aplinka, kurią sukuria originalus ir nebrangiai įrengtas pastato vidaus interjeras, papuoštas senoviniais rakandais, kuriuos rinko dar šeimininko tėvas. Įdomu tai, kad čia neišmetamos ir labai vertinamos senų medinių pastatų lentos, durys, staktos, langai (nuo laiko įgavę pilką atspalvį), kurie puikiai pritaikomi vidaus apdailai.

Barbara ir Kristianas Gartneriai – agronomai-inžinieriai (Christianas dar ir mokytojauja) - be žemės ūkio jau ketvirti metai užsiima kaimo turizmo verslu, kuriam investavo 50 proc. savo lėšų, o likusią dalį – iš gauto lengvatinio kredito.

Sodyboje vienu metu gali gyventi 25 turistai. Kambariai išdėstyti patogiai: poilsiauti ir šeimomis, ir kompanijomis, ir pavieniui. Vieno kambario vidutinė kaina (įskaitant pusryčius bei buteliuką moliūgų aliejaus) apie 55 EUR (192,5 Lt).

Jauniems verslininkams visur ir visada talkina tėvai: mama kepa duoną ir pyragus, kuriuos išvežioja motociklu po miestelį, o senasis Gartneris rūpinasi vynuogynu ir mišku.

Žemės ūkis

Bendras ūkio plotas – 47 ha. Miškas sudaro 8 ha, pievos – 1,5 ha, 4 a vynuogyno ir 37 ha – dirbamos žemės. Miškas naudojamas tik kuro ir statybos poreikiams. Visi miško darbai atliekami žiemą. Atrodytų, neįmanoma iš tokio aukščio žemyn nugabenti medieną, bet negali būti padėties be išeities (teko matyti savo akimis): miškas (vyrauja tik eglynai) kertamas nuo apačios ir rąstai metaliniu lynu nuleidžiami į pakalnę.

Vynuogynuose pasikeisdami ištisą vasarą pluša visa šeima. Iš vynuogių, kooperuojantis su kitais miestelio gyventojais, spaudžiamos sultys ir daromas vynas, kuris primena Rislingo skonį. Juo mėgaujasi atvykę turistai. Vynuogyno vieta, skirtingai nuo kitų žemės ūkio naudmenų, laikoma paslaptyje.

Dirbama žemė, kuri yra Rabtos slėnyje, apsėjama kukurūzais (16 ha), vietinės Steirischer veislės moliūgais (8 ha), kviečiais (6 ha). Likęs plotas paliekamas ekologinei konservacijai (jokios veiklos). Ūkininkaudami Gartneriai laikosi griežtų OPUL 2000 (Austrijos aplinkosaugos ir tausojančiosios žemdirbystės programa) direktyvų. Ribojamos mineralinės trąšos ir pesticidai.

Kukurūzai ir kviečiai realizuojami vietos supirkėjams. Iš moliūgų sėklų spaudžiamas aliejus ir gaminami įvairiausių skonių knebeliai.

Moliūgų produktai

Technologiniai tyrimai, atlikti Graco universitete, parodė, kad aliejus, išspaustas iš moliūgų išlukštentų sėklų (dar kitaip vadinamų „žaliu Štirijos auksu“), turi daug gydomųjų savybių: gydo širdies ir kraujagyslių ligas, prostatą, kelia potenciją, turi priešvėžinį poveikį. Pasak šeimininkų, visoje Austrijoje tik jų miestelio moliūgų augintojai turi giliausias aliejaus gaminimo tradicijas.

Moliūgų aliejus yra tamsiai žalios spalvos, turintis daug riebalinių rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų. Šis aliejus fasuojamas į įvairios talpos butelius ir yra ganėtinai brangus: 1 l kainuoja 13,5 EUR. Kulinarijoje naudojamas gardinti įvairias salotas arba skanaujamas mirkant į jį duonos gabalėlius. Iš sėklų dar gaminamas skanus paštetas.

Niekada nepagalvotum, kad iš gliaudytų moliūgų sėklų galima gaminti įvairaus skonio saldainius – knebelius. Sėklos apvoliojamos su druska, cukrumi, cinamonu, vanile, įvairių skonių (apelsinų, bananų, šokolado) liukrais. Tokių gražiai supakuotų knebelių (kaip ir aliejaus bei vyno) galima nusipirkti kaimo turizmo sodyboje. Jų 100 g kainos svyruoja nuo 1,5 iki 2 EUR.

Turi Gartneriai ir šiokį tokį gyvulių ūkį: asilą, triušius ir ožkas, bet jų nauda - daugiau dekoratyvinė.

Kalnų grožis ir jėga nenusakomi. Kai negyveni šalia jų, jautiesi, kaip pasakoje.