Derlingos Kėdainių krašto žemės verčia jose įsikūrusius ūkininkus plėtoti lauko ir šiltnamių daržininkystę. Į pačių stambiausių kėdainiškių daržininkų penketuką neabejotinai galima įrašyti ūkininką Vidmantą Girdzijauską. Aštuoniasdešimt hektarų žemės Lančiūnavoje dirbantis ūkininkas laukuose augina kopūstus ir bulves. Šiltnamiuose, kurių bendras plotas yra du hektarai, tradiciškai auginami pomidorai ir agurkai.

Kovo viduryje ūkininko Vidmanto Girdzijausko šiltnamiuose jau prasidėjo pavasario darbų karštymetis. Ant karkasų tempiama nauja polietileninė plėvelė, tikrinama, ar gerai veikia per žiemą patobulintos grunto šildymo sistemos, krosnims kūrenti paruoštos didžiulės rietuvės malkų. Kol kas apšildomi tik daigynai, kuriuose visą parą apšviesti žaliuoja pomidorai, stiebiasi ankstyvųjų kopūstų daigai – dar savaitė kita, ir jie bus išsodinti į šiltnamius. Iki gegužės vidurio kopūstai užaugins gūžes, o nuėmus derlių, iš karto jų vietoje bus sodinami pomidorai.

Daug dėmesio daigams

„Visiškai pasitikiu „Durpetos“ paruoštais substratais, - pabrėžė ūkininkas. – Tiesa, girdėjau gandų, kad rinkoje pasirodė jų falsifikatai – maišai su „Durpetos“ logotipais, o jų viduje – neaiškios sudėties durpių substratas“.

Kad kopūstų daigai būtų kuo tvirtesni, laikomasi tikslaus temperatūros režimo. Kol pasėtos sėklos sudygsta, temperatūra turi būti 20-25oC, vėliau, kai sudygsta, 3-4 dienas palaikoma žemesnė (8-10oC) temperatūra, kad daigeliai užsigrūdintų. Po grūdinimosi periodo temperatūros režimas yra toks: saulėtą dieną 18-20oC, apsiniaukusią 12-16oC, naktį 8-10oC šilumos.

Kopūstų V.Girdzijauskas augina 60 ha (10 proc. pasėlių užima ankstyvieji, 15 proc. vidutinio vėlyvumo ir likusieji – vėlyvieji kopūstai). Vienam hektarui užsodinti reikia 35 000 kopūstų daigų. Ūkininkas sako dabar jau neįsivaizduojąs, kaip tiek daigų reikėtų užsiauginti be specialios technikos. Prieš ketverius metus įsigijo belgišką „Dewa“ firmos durpių kubelių formavimo ir sėklų išsėjimo mašiną, su kuria galima išsėti 100 000 sėklų per dieną. Pakankamai mažų gabaritų įrenginį skolindavosi ir kaimynystėje, ir gerokai toliau gyvenantys daržininkai.

„Prieš keletą metų atrodžiusi kaip stebuklas, dabar ši mašina jau morališkai paseno ir tikriausiai tarnauja man paskutiniuosius metus. Jau dairausi modernios sėjimo linijos, kad sėklą būtų galima sėti tiesiai į paletes“, – planuoja Vidmantas.

Sėklą ūkininkas perka tik aukštos kokybės: nors ji apie 30 proc. brangesnė, bet dėl gauto derliaus priedo visada atsiperka. Vidmantas sakosi per keliolika metų jau atsirinkęs pačias geriausias veisles, bet kasmet ryžtasi išbandyti ir naujų. Ankstyvajam derliui sėja kopūstus Parel, Farao (BZ), Pandion (RS), Jettma (RZ); rudeniniam - Lenox, Dialog (BZ); vėlyvajam (laikymui) – Bently, Bingo, Amtrak, Huricane (BZ), Bartolo (RZ).

Investicija į modernias saugyklas

V.Girdzijauskas pripažįsta, kad brangiausiai visada pavyksta parduoti ankstyvąsias daržoves – ir kopūstus, ir bulves. Bet daug jų neaugina, nes tada sutampa darbų lauke ir šiltnamyje laikas. Didžioji produkcijos dalis skiriama ilgam laikymui. Praėjusių metų derliui ūkininkas spėjo įrengti naują 1 000 t talpos saugyklą ir šaldytuvus. Daržovės laikomos rekonstruotuose iš suirusios Lančiūnavos žemės bendrovės įsigytuose buvusios fermos pastatuose. „Iš pradžių labai ilgai ir sunkiai kuopėme neišbrendamus mėšlynus, paskui išbetonavome aikšteles, išlyginome privažiavimo keliukus, sutvarkėme aplinką“, - prisimena Vidmantas. 500 tonų talpos šaldytuvų (dvi kameros, kurių kiekvienoje telpa po 250 t produkcijos) su automatiškai reguliuojamu mikroklimatu įrengimas ūkininkui kainavo 250 000 Lt. „Negalėjau pretenduoti į jokią paramą, nes pastatai juridiškai man dar nepriklauso“, - aiškina Vidmantas.

Visas bulves ūkininkas pardavė iki Naujųjų metų, o štai kopūstų dar likę apie 800 t. „Vidmanto kopūstams tikrai nieko neatsitiks, jie, laikomi idealiomis sąlygomis, vis tiek sulauks savo pirkėjo, - įsitikinusi jau seniai ūkininką konsultuojanti Kemira GrowHow agronomė dr. Marija Čižauskienė. – Daugybė mūsų krašto augintojų dabar verčia pūvančius kopūstus, morkas, burokėlius tiesiog į šiukšlynus“. Pernai užderėję didžiuliai derliai (net iki 200 t kopūstų iš ha) sukėlė perprodukciją, todėl kainos staigiai krito ir augintojai patyrė nemenkų nuostolių.

Reikia išeiti į platesnę rinką

„Kaimas mūsų valdžiai neįdomus. Niekas neįvertina to, kad mes, stambieji ūkininkai, kaimo žmonėms duodame darbo, - neslėpė nuoskaudos Vidmantas. - Pinigus už darbą išmoku kas savaitę, nes puikiai suprantu, kad daugumai darbininkų jų užtenka tik duonai kasdieninei. Jei bėda ar liga, jie iš karto skuba pas mane: negaliu atsisakyti padėti“.

Ūkininkas sakė, kad viską gerai suskaičiavus, kartais atrodo, kad visai nedirbti būtų pigiau, negu dirbti nuostolingai. Pasak jo, pastaraisiais metais klestėjo „cukrininkai“ ir „grūdininkai“, o daržininkai kasmet vis smuko. V.Girdzijauskas yra isitikinęs, kad tiek kopūstų, kiek jų reikia Lietuvai, išaugina trys ūkininkai – Šateikos, Kuprevičiai ir jis pats. O kur dėtis kitiems? „Šiandien augintojai turi ne konkuruoti, o kooperuotis: auginti tik aukščiausios kokybės produkciją ir bandyti su ja „įlįsti“ į naujas rinkas. Įsivaizduokime tokį variantą, kad į užsienio rinką atsitiktinai patenka prasta kurio nors mūsų augintojo produkcija – juk tai labai ilgam sugadintų Lietuvos daržininkų vardą“, – svarsto Vidmantas. Ir jau planuoja savo užaugintą produkciją perdirbti – raugti kopūstus, marinuoti agurkus. Šiemet šiek tiek kopūstų pavyko eksportuoti į Daniją. „Kad matytumėte, kokiomis akimis muitinikai į tuos kopūstus žiūrėjo, ilgai ieškojo po jais paslėptų cigarečių. Matyt, daržovės labai jau retai išvežama prekė...“, - šypteli V.Girdzijauskas.

Ūkininkas tikisi realizuojant produkciją ir ieškant naujų rinkų sulaukti pagalbos iš valstybinių institucijų, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, nes pripažįsta, kad realizacija yra silpnoji ūkininkų darbo grandis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė „Mano ūkiui“ sakė, kad šiemet priimtas naujas asociacijų įstatymas suteikia joms teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Galbūt tai padės ieškoti naujų prekybinių kontaktų užsienyje. Pasak direktorės, ūkininkams būtina kooperuotis, kad būtų dideli produkcijos kiekiai ir garantuota kokybė. „Dabar ryškėja nauja tendencija: daržoves iš šiauriau esančių kraštų vežti į pietus, nes šaltesnio klimato šalyse produkcija užauginama švaresnė. Be to, daug mažesni jos sandėliavimo kaštai, - sakė Z.Cironkienė. – Reikėtų daugiau produkcijos perdirbti, nes ji paklausesnė“.