Lietuvos žemdirbiai turi beveik 40 tūkstančių baltarusiškų traktorių. Ukrainietiškų JuMZ dirba apie 5 000. Atmetus mažuosius traktorius bei galingesnius Vakarų šalių gamybos ir naujesnius MTZ-1221 ir MTZ-1025, šalies žemės ūkyje dirba per 45 tūkstančius 14 kN traukos klasės traktorių. Pagal Vakarų Europos klasifikaciją šie traktoriai priskiriami antrajai klasei.

Tokios traukos klasės traktoriai yra pagrindinė vidutinio dydžio ūkininkų energetinė priemonė. Apie 3 600 šių traktorių priklauso žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms.

Daugiausia visų gaminamų žemės ūkio mašinų ir padargų skirta agreguoti su 14 kN klasės traktoriais. Žemdirbiai gali įsigyti mašinų visiems žemės ūkio darbams mechanizuoti. Tačiau dėl mažo traktorių galingumo dauguma jų gali atlikti tik vieną operaciją. Taigi sunku sudaryti kombinuotus agregatus, todėl per tą patį lauką traktoriai turi važiuoti daug kartų. Visa tai turi įtakos produkcijos savikainai ir konkurencingumui.

Lentelėje pateiktų žemės ūkio mašinų, kurios tinka agreguoti su 14 kN klasės traktoriais, kainos yra orientacinės, be PVM mokesčio ir gali skirtis nuo realių dėl valiutų kursų svyravimo. Mašinų darbo valandos kaina ar tiesioginės darbų išlaidos paskaičiuotos, kai jos agreguotos su traktoriumi Belorus 820. Mažiausias darbų plotas ir darbų trukmė apskaičiuota Vakarų šalyse taikomais metodais pagal metinių pastovių išlaidų santykį su paslaugų įmonių įkainių ir kintamų išlaidų skirtumu. Į lentelę įtrauktos mašinos tų firmų, kurios pateikė įrengimų kainas. Parinktos pigiausios mašinos, dirbančios pagal galiojančius agrotechnikos reikalavimus.

Transportavimo ir krovimo priemonės

60 kW galios traktoriams rekomenduojamos iki 6 t keliamosios galios priekabos. Jos įvežamos iš Latvijos (Rygos firma LMR). Latviškos priekabos sertifikuotos pagal Vakarų standartus. Be to, žemdirbiams siūloma suomiškų, vokiškų, daniškų, prancūziškų ir lenkiškų priekabų.

Kiek reikia įsigyti krautuvų, priklauso nuo traktorių Belorus ūkyje skaičiaus. Turint vieną traktorių, verta pirkti krautuvą-manipuliatorių MPU-F-0,5, montuojamą traktoriaus gale. Prijungus priekabą, vienas agregatas gali pakrauti, transportuoti ir iškrauti visus krovinius. Lenkijos ūkininkai plačiai naudoja pervežamus krautuvus T 214 Cyclop. Ši mašina atvežama į krovimo vietą (pvz., prie mėšlidės). Krautuvo hidraulinė sistema prijungiama prie traktoriaus, agreguoto su priekaba. Pakrovus transporto priemonę, krautuvas atjungiamas.

Montuojamus frontalinius krautuvus gamina ir Lietuvos įmonė „Laumetris“. Be to, jie įvežami iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos. Perkant krautuvą, tikslinga užsakyti papildomų elementų įvairiems kroviniams: šakes mėšlui, šienui, šiaudams; kaušą birioms medžiagoms; griebtuvus presuotiems pašarams ir linams.

Dirvos dirbimo mašinos

Nuo ražienų skutimo labai priklauso dirvos derlingumas, piktžolėtumas ir kitos savybės, nes tai stabdo vandens garavimą iš dirvos. Lietuvoje gaminamas skutikas Ražienis 3 savo kaina, konstrukcija ir ekonominiais rodikliais prilygsta Lenkijos firmos „Unia“ ir Čekijos „Farmet“ skutikams. Brangesni, bet patikimesni skutikai įvežami iš firmų „Vogel and Noot“, „Amazone“, „Rau“, „Kuhn“ ir „Kverneland“.

Su Lietuva bendradarbiaujanti austrų firma „Einbock“, danų gamykla „Fiona“ ir lenkų įmonė „Rolmasz“ siūlo paprastas ir pigias sėjamąsias, montuojamas ant skutikų. Jos dirvos dirbimo metu išsėja posėlinius (tarpinius) augalus: aliejinius ridikus, baltąsias garstyčias, rapsus ir kitus, kurie gali būti naudojami gyvuliams šerti arba kaip žalioji trąša. Tarpiniai augalai sumažina piktžolėtumą. Tai ypač svarbu ekologiniuose ūkiuose.

Nustatyta, kad, norint kokybiškiau ir ekonomiškiau suarti dirvas, verta rinktis didesnį arimo greitį ir mažesnį plūgo darbinį plotį. Vieno metro darbinio pločio plūgui turi tekti 100 AG traktoriaus variklio galios. Todėl traktoriams Belorus 800/820 racionaliausia pirkti dviejų korpusų, 80 cm darbinio pločio plūgą. Dirbant 7-9 km/val. greičiu, traktoriaus variklis dirbs ekonomiškiausiu režimu.

Priešsėjiniam dirvos dirbimui bei sėklų guoliui paruošti geriausiai tinka tikslieji ir vertikalių rotorių kultivatoriai, dažnai klaidingai vadinami jėgos akėčiomis, frezeriais arba frezomis.

Agreguoti su traktoriais Belorus 800/820 tinka 3 m darbinio pločio tiksliuosius kultivatorius (germinatorius). Lietuviškas kultivatorius Vyturys-3, palyginti su tokio pat tipo daniška „Kongskilde“ firmos mašina SP 300-BBR, yra 1,8 karto pigesnis. Kultivatorių darbo kokybė ir patikimumas nesiskiria, nes abi gamyklos naudoja tuos pačius mašinos elementus.

Universalesnė priešsėjinio dirvos dirbimo mašina – vertikalių rotorių kultivatorius – tinka ir sudžiūvusioms molingoms, ir lengvoms dirvoms. Šio tipo mašinos gerai supurena dirvos paviršių reikiamu gyliu: nuo 3 iki 20 cm. Vertikalių rotorių kultivatorius, tinkamus agreguoti su traktoriais Belorus 800/820, gamina Kauno įmonė „Pergalės koncernas“, taip pat jie įvežami iš Italijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos.

Neariamosios žemdirbystės ūkiuose rekomenduojama žemę įdirbti rotoriniais kultivatoriais, kurie ypač populiarūs Vakarų ir Vidurio Europoje. Ant šių mašinų horizontalaus veleno pritvirtinti tiesūs arba figūriniai dantys. Agregatas vienu važiavimu paruošia neartą dirvą sėjai, gerai įterpia augalų liekanas arba sideratus. Rotoriniais kultivatoriais rekomenduojama įdirbti švarius, nepiktžolėtus laukus. Jų naudojimas gerai derinasi su pasėlių desikavimu sisteminiais herbicidais (raundapu, glifosu). Taip paankstinamas derliaus nuėmimas ir sunaikinamos piktžolės. Su Belorus 800/820 agreguoti tinkami rotoriniai kultivatoriai tiekiami iš Italijos „Maschio“ ir „Celli“ bei Vokietijos „Dutzi“ ir „Lemken“ firmų. Bandomas ir lietuviškas rotorinis kultivatorius RP-2.

Tręšimo ir kalkinimo mašinos

Mėšlui ir kitoms kietoms organinėms trąšoms (durpėms, kompostui) iškratyti vertėtų pirkti mėšlakrates su vertikaliais trąšų skleidimo velenais. Latvijos valstybinės mašinų bandymo stoties mokslininkai įrodė, kad tokios mašinos iškrato mėšlą dvigubai tolygiau negu seno tipo mėšlakratės su horizontaliais velenais. Pastarųjų paskleidimo netolygumas siekia 82,1 procento. Mėšlakratės su vertikaliais darbo velenais įvežamos iš Suomijos, Danijos, Prancūzijos, Latvijos ir Lenkijos.

Skystam mėšlui skleisti taikomi žarniniai skleistuvai, kuriuos gamina šalies Vandens ūkio institutas. Nauji Vokietijos mokslininkų tyrimai rodo, kad naudojant skleistuvus į atmosferą išgaruoja 70-90 proc. amoniako. Todėl rekomenduojama skystas organines trąšas iš karto įterpti į dirvą specialiais įrenginiais (įterptuvais). Jie gaminami įvairių tipų. Tai nepigus priedas, tačiau jis amoniako emisiją sumažina iki 20 proc. Tokie įrengimai tiekiami iš Olandijos (VMR firma), Danijos („Samson“ gamykla), Lenkijos ir kitų šalių.

Mineralinėms trąšoms paskleisti intensyvios žemdirbystės kraštuose (Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje)jau seniai naudojami pneumatiniai barstytuvai, tolygiai (iki 95 proc.) išbarstantys trąšas. Nors šio tipo mašinos yra brangesnės už išcentrines barstomąsias, tačiau jos mažiau teršia gamtą, nes trąšas gali barstyti prie pat vandens telkinių. Be to, tolygiai tręšiant, derlingumas padidėja iki 20-29 proc. Pneumatiniai trąšų barstytuvai gaminami Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Lenkijos gamyklose.

Dalis ūkininkų neperka mineralinių trąšų barstytuvų. Sėjant ar sodinant jie naudoja kombinuotas mašinas su lokaliniais trąšų įterpimo įtaisais. Papildomai skystomis trąšomis tręšiama purkštuvais. Toks tręšimo būdas labai tolygus.

Dirvoms kalkinti tinka universalios trąšų ir kalkių skleidimo mašinos. Jos įvežamos iš Lenkijos „Agromet Brzeg“ gamyklos ir Danijos „Bredal“.

Sėjamosios ir sodinamosios

Ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams tinka tradicinės (mechaninės ir pneumatinės) pigios sėjamosios. Perkant sėjamąsias reikėtų užsisakyti vėduoklinio tipo noragėlius, kurie įterpia sėklas į dirvą ne eilutėmis, bet 5-7 cm pločio juostomis. Taip pasėjus, kultūriniai augalai užima apie 50-70 procentų dirvos. Tuo tarpu pasėjus eilutėmis – tik 13-15 procentų. Juostinė sėja padidina javų ir linų derlingumą 10-22 procentų, o piktžolėtumas sumažėja per du kartus. Su vėduoklinio tipo noragėliais parduodamos itališkos, suomiškos, daniškos, vokiškos ir prancūziškos sėjamosios. Tačiau tokie noragėliai netiks piktžolėtuose, grumstuotuose laukuose.

Subalansuotos žemdirbystės sistemos ūkiuose verta naudoti kombinuotas sėjamąsias su visos trąšų normos įterpimo įtaisais. Šiuolaikinėse mašinose trąšų įterpimo norma reguliuojama plačiose ribose (nuo 0 iki 1 000 kg/ha). Tiksliai ir reikiamame gylyje įterptos mineralinės trąšos padidina javų ir linų derlingumą apie 20 procentų. Kombinuotos sėjamosios tiekiamos iš Italijos, Suomijos ir Danijos.

Norintiems taikyti neariamosios žemdirbystės technologijas ūkininkams siūloma pirkti ražienines sėjamąsias, kuriomis galima sėti tiesiai į ražieną arba į minimaliai (skutikais ar rotoriniais kultivatoriais) įdirbtą dirvą. Ražieninės sėjamosios tiesioginei sėjai gali būti įprastinės ar kombinuotos su lokaliniu skystų ar granuliuotų trąšų įterpimo mechanizmais.

Kauptuvai-vagotuvai, skirti ežioms formuoti prieš bulvių sodinimą, gaminami Lietuvos ir Lenkijos įmonėse. Šie agregatai tinkami bulvėms iki 75 cm atstumu tarp ežių auginti. Ūkininkams, sodinantiems bulves padidintais 90 cm tarpueiliais, teks pirkti vokiškus firmos „Grimme“ vagotuvus HD-3000. Vagotuvai su frezinėmis darbinėmis dalimis (Grimme DF 3000 ir Agromet-Pionier P 500/1) agreguojami su galingesniais traktoriais (per 100 AG). Su 14 kN klasės traktoriais gali būti jungiami tik dviejų ežių vagotuvai: lenkiški P500 (atstumas tarp ežių 75 cm) ir vokiški DF 1500 (atstumas tarp ežių 75-90 cm).

Daigintas ankstyvąsias bulves dažnai galima išauginti be insekticidų ir fungicidų, todėl tikslinga įsigyti Lenkijoje gaminamą keturių ežių pusiau automatinę bulvių sodinamąją S 226/1. Kooperatyvams ir didesnius bulvių plotus auginantiems žemdirbiams vertėtų pirkti šiuolaikines kompanijų „Grimme“ ar „Kverneland“ keturių ežių prikabinamas sodinamąsias. Jos pagal užsakymus gaminamos su lokalinio trąšų įterpimo bei gumbų beicavimo įtaisais. Šios mašinos gali sodinti bulves 75-90 cm atstumu tarp ežių.

Runkeliams sėti verta pirkti sėjamąsias su lokalinio trąšų įterpimo įtaisais. Sėjamosios eilių skaičius turi būti derinamas su cukrinių runkelių kombainu nuimamų eilių skaičiumi.

Daržovėms auginti skirtos pigios lietuviškos mašinos: ežių formavimo mašina VFM-2,8 ir pneumatinė daržovių sėjamoji UPDS-2,8. Iš Lenkijos perkamos keturių eilių daigų sodinamosios S 221/1.

Tęsinys kitame numeryje