Aplankyti didžiausią Šiaurės Europos tarptautinę žemės ūkio parodą „Agromek“ bei garsiąją Vokietijos „Žaliąją savaitę“ vyko bemaž pusšimtis jaunųjų ūkininkų iš Lietuvos.

,,Grüne Woche 2004“ (,,Žalioji savaitė“) – 69 kartą organizuojama tarptautinė maisto ir žemės ūkio bei sodininkystės paroda Berlyne. Daugiau kaip 114 tūkst. m2 plote per dešimt dienų buvo pristatyta įvairių kraštų maisto pramonės bei žemės ūkio produkcija.

Šiemet parodoje savo gaminius eksponavo 1 581 dalyvis iš 56 šalių. Lietuva šioje parodoje savo stendą pristatė jau antrus metus iš eilės. Pernai lietuviams išskirtinį dėmesį parodė ir Vokietijos vartotojai, ir žiniasklaida. Lietuvių gryno medžio konstrukcijų stendas buvo gausiai lankomas ir šiemet. „Lankytojai beldė į medines sijas, tikrino ar medis tikras“, – pasakojo Žemės ūkio ministro atstovė spaudai Vilma Kavaliauskienė.

Antrus metus savo gaminius Vokietijos vartotojams pristatančio „Ustukių malūno“ direktorius Giedrius Uždavinys įsitikinęs, jog šiais metais vokiečiams daug sunkiau atsisveikinti su pinigais. „Mes buvome nustebinti pernykščiais rezultatais: ilgiausiomis pirkėjų eilėmis ir didžiuliu dėmesiu mūsų ekologiškiems produktams. Šiemet dėmesys nėra sumažėjęs, tik žmonės labiau linkę ragauti, girti, bet ne pirkti“, – teigė direktorius. UAB „Ustukių malūnas“ vadovo nuomone, dalyvavimas parodoje – tikras įmonės gaminamų produktų išbandymas. Ar patiks jie vokiečiams? „Vokiečiai yra labai išrankūs vartotojai. Jie turi visko, jiems siūloma viskas, kas yra geriausia pasaulyje. Jei produktas įtiks vokiečiui, tai įtiks ir daugeliui kitų šalių vartotojų“, – tvirtino G.Uždavinys.

Didelį įspūdį vokiečiams paliko „Saimetos“ sausainiai - grybukai. „Atėjo ponios, pernai pirkusios grybukus, ir sakė, kad nesuvalgytus sausainius „pasodino“ prie gėlių – taip gražiai jie atrodė“, – apie parodos lankytojų atsiliepimus pasakojo „Saimetos“ savininkė Vita Stankevičienė.

„Romnesa“ klientus viliojo akcija „Perki du šakočius, trečią – gauni dovanų uošvei“. Įmonės vadovas pastebėjo, kad vokiečiai labai saugosi kaloringo maisto, nors, iš pažiūros, neatrodo labai jo vengiantys.

Jaunieji ūkininkai iš Lietuvos galėjo pamatyti bemaž viso pasaulio kraštus vienoje vietoje. Lietuvius stebino siūlomų produktų gausa bei įvairovė: nematytų, neragautų stručio, kengūros patiekalų siūlė australai; Izraelis svaigino sandalmedžio kvepalų aromatais; šokoladu bei marcipaniniais skanumynais viliojo šveicarai ir vengrai; sūriais gundė austrai; svogūninių gėlių margumu žavėjo olandai. Pasak Jurgitos ir Mindaugo Martinaičių, ūkininkaujančių Šakių rajone, „Grüne Woche“ – tai paroda, kurioje visoms moterims be galo malonu lankytis. „Yra kur akis paganyti“, – teigė Jurgita.

Šiaurės Europos mugėje

Kelionės organizatoriai pasistengė, kad per trumpą išvykos laiką ūkininkai pamatytų kiek įmanoma daugiau. Antroji jaunųjų ūkininkų aplankyta paroda, kasmet rengiama nedideliame Danijos miestelyje Herninge (Herning).

Tarptautinė žemės ūkio paroda “Agromek 2004” yra didžiausia Šiaurės Europoje. Daugiau kaip 1 300 bendrovių iš 30 skirtingų šalių jau 30 kartą pristato naujausias žemės ūkio mašinas, žemės dirbimo techniką, įrangą pienininkystės bei gyvulininkystės ūkiams. Parodoje dalinamasi patirtimi apie daržovių auginimą, sodų ir parkų priežiūrą, apželdinimą, miškininkystę, bioenergetiką, grūdų apdorojimą bei pašarų ruošimą. Šiemet „Agromek” aplankė per 78 tūkst. žmonių iš 64 šalių. Deja, gamintojų iš Lietuvos šioje parodoje nebuvo.

Parodoje didžiausias dėmesys buvo skirtas pienininkystės bei gyvulininkystės ūkiams: pradedant pašarais ir baigiant gyvulių priežiūrai skirtos technikos pasiūla. Šakių rajone daržoves auginanti Laima Kamaitienė pasigedo technikos, skirtos daržovių ūkiams. “Parodoje buvo galima pamatyti itin daug įrangos grūdams sandėliuoti, pieno bei kiaulių ūkių plėtrai. Deja, daržovių ūkis liko šiek tiek nuskriaustas”, – teigė ji.

Lietuvius stebino, kad taip puikiai surengtoje parodoje trūko informacijos anglų kalba. Medžiaga daugiausiai buvo pateikiama danų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

88,5 tūkst. m2 plote eksponuojamus gaminius ūkininkai iš Lietuvos per vieną dieną suspėjo tik probėgšmais apžiūrėti. Po šešių parodoje praleistų valandų jaunieji žemdirbiai susirinko kupini įspūdžių. Pasak kelionės organizatoriaus Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos Tarybos pirmininko Virgilijaus Navalinsko, tokioje parodoje verta apsilankyti kiekvienam Lietuvos ūkininkui. „Gal ir ne kiekvienas įpirktų čia eksponuojamų įrenginių, bet yra labai svarbu pamatyti ir susipažinti su pristatomomis naujovėmis bei pasiekimais”, – pasakojo V.Navalinskas.

Maratonu per danų ūkius

Jaunieji ūkininkai aplankė ir tris Danijos ūkius. Pirmasis iš jų – ekologinės daržininkystės ūkis Fieldingo (Felding) miestelyje. Tai 42 narių kooperatyvas „Danorganic“, perdirbantis narių užaugintas ekologiškas daržoves: morkas, svogūnus, bulves, česnakus. Iš viso kooperatyvo nariai augina 450 ha bulvių, 30 ha svogūnų, 150 ha morkų, 10 ha česnakų.

Daržovės yra plaunamos, pakuojamos, perdirbamos ir konservuojamos. Kaip pasakojo „Danorganic“ direktorius Leonas Paulsenas (Leon Poulsen), 40 proc. produkcijos kooperatyvas eksportuoja, o likusias daržoves parduoda Danijoje. Produkcija vežama į Angliją, Italiją, Vokietiją, Švediją ir kt. Ekologiškos produkcijos kainos yra 50 proc. didesnės negu daržovių, užaugintų intensyviuose ūkiuose. Metinė kooperatyvo apyvarta siekia 15 mln. 750 tūkst. Lt (35 mln. kronų).

Mūsų ūkininkus labai nustebino kooperatyvo direktoriaus pateikti duomenys apie užauginamą derlių. Jaunieji žemdir-biai nepatikėjo, kad šiame ūkyje ekologiškai auginamų morkų prikasama apie 40 tonų iš hektaro.

Kitus du Danijos gyvulininkystės krypties ūkius lietuviai aplankė Herningo miestelio apylinkėse. Kazlų Rūdos rajone pieno ūkyje šeimininkaujančią Oną Vasaitienę labiausiai domino danų pienininkystės patirtis. Ji planuoja plėsti ūkį iki 26 karvių. Apžiūrėtame danų pienininkystės ūkyje laikoma 150 melžiamų karvių, auginamas ir prieauglis. Karvės šeriamos kukurūzų silosu, šienainiu, šiaudais, koncentruotais pašarais. Vidutinis primilžis – 24 l per parą, vidutiniškai iš vienos karvės per metus primelžiama apie 9 t pieno. Vidutinis pieno riebumas apie 4 proc.

Už 1 pieno litrą Danijoje mokama 1,13 Lt (2,5 kronos). „Jei pienas yra aukštos kokybės, tai pridedama dar 0,5 kronos (0,23 Lt) už litrą“, – aiškino šiame pieno ūkyje praktiką atliekantis studentas Henrikas Hansenas (Henrik Hansen). Parduotuvėje pieno litras kainuoja apie 2,93 Lt (6,5 kronos).

Melžimas ir šėrimas ūkyje yra visiškai kompiuterizuotas, kaip ir matytoje kiaulių fermoje. Kiekviena kiaulė be savo asmeninio numerio turi dar ir mikroschemą, įsegtą į ausį, pagal kurios duomenis gyvuliai gauna pašarus. Kompiuteriu nustatoma sveikatos būklė, svoris. Jei pastebima, kad kiaulė mažiau ėda ar nepriauga reikiamos svorio normos, iš karto tai fiksuojama kaip galimas susirgimas. Tokia kiaulė stebima. Paršavedei susirgus, kompiuteris siunčia pranešimą šeimininkui į mobilųjį telefoną.

Viena iš trijų nuolatinių fermos darbininkų Anė Hedevang (Anne Hedevang) sakė, kad nepavykus gyvulio išgydyti per 3-4 dienas, paprastai jis skerdžiamas. „Gydyti mums visiškai neapsimoka“, - teigė ji. Savo ūkiuose danai kiaulių neskerdžia – veža į skerdyklas, o mėsą perka parduotuvėse. Už 30 kg sveriančius paršelius gauna apie 135 Lt (300 kronų).

Trijų tvartų kiaulių fermoje kiaulės ir paršeliai išskirstyti pagal amžiaus grupes ir kitus rodiklius į 27 sektorius. Laikoma apie 320 paršavedžių. Natūraliai ilgai nesusikergusios paršavedės apsėklinamos dirbtiniu būdu. Vidutiniškai per metus viena paršavedė atsiveda apie 27 paršelius. Mūsų ūkininkų nenustebino paršelių kritimo procentas (gaišta 10 proc. paršelių). Pasak fermos darbininkų, paršavedės brokuojamos po penkerių metų.

Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjunga keliones organizuoja nuolat. Kovo pradžioje ūkininkai kviečiami į aštuonių dienų kelionę po Suomiją. Planuojama apsilankyti suomių ūkiuose, pasižvalgyti po naudotos technikos aikšteles bei pasigrožėti šalies įžymybėmis.

Vido Dulkės nuotr.