Vasario 14–ąją į Lietuvos žemės ūkio universitetą rinkosi konkurso „Metų ūkis“ rengėjai, svečiai ir geriausieji 2003 metų ūkininkai. „Metų ūkio 2003“ šventę rengė Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Geriausius ūkininkus pagerbė Seimo nariai, mokslininkai, žemės ūkį aptarnaujančios firmos, kaimo žmonėms skirta žiniasklaida, linksmino Čekiškės kultūros namų kaimo kapela „Volungė“.

Dešimtus metus organizuojamo konkurso geriausiais ūkininkais šiemet išrinkti 146 žemdirbiai. Iš jų 45 pelnė pirmąją vietą, 54 – antrąją ir 47 – trečiąją. Daugiausia pirmaujančių ūkininkų verčiasi tradicine žemdirbyste ir augalininkyste, pienininkyste, tačiau tarp nugalėtojų buvo ir 8 daržininkai, 2 bitininkai, 4 avininkystės, 3 ekologiniai ūkiai. LŪS pirmininkė Genutė Staliūnienė džiaugėsi, kad geriausių ūkių šeimininkai – įvairių kartų atstovai. Vyriausias prizininkas – 73 metų Vytautas Kaunas iš Šakių r. verčiasi tradicine žemdirbyste. Jauniausias – 23 metų Utenos rajono ūkininkas Žydrūnas Varkavičius kuria pienininkystės ūkį. Didžiausią ūkį – 828 ha - valdo Saulius Mileikis iš Telšių r., mažiausią – 8,85 ha – Alytaus rajono daržininkai Birutė ir Ramutis Launikoniai.

Geriausi ūkininkai buvo apdovanoti šventės rengėjų diplomais, įvairiais rėmėjų prizais, kelione į Europos Sąjungos šalis. Trys rajonai – Kelmė, Radviliškis ir Pakruojis - geriausio ūkio konkurse šiemet nedalyvavo.

Žurnalo „Mano ūkis“ prizai buvo skirti ūkininkėms Valerijai Birutei Žiogienei (Klaipėdos r.), Aurelijai Leišienei (Kretingos r.), Onai Navickienei (Mažeikių r.), Aleksui ir Marytei Bliujams iš Elektrėnų savivaldybės, Virgilijui Šironui iš Molėtų r., Darijui Znutui iš Šiaulių r., Dariui Kamaičiui iš Šakių rajono.

Save parodyti, į kitus pažiūrėti

Pirmieji į šventę atvykę Akmenės r. ūkininkai sakė, kad ši šventė žemdirbių mėgstama ir labai reikalinga, o šiemet ji itin įspūdinga. „Pavasarį derlių pasėsime, būdami vienokioje padėtyje, o nuimsime - jau kitokioje, kaip Europos Sąjungos gyventojai“, - sakė Akmenės r. žemės ūkio skyriaus vedėja Julija Juškienė. Ji stebėjosi, kad taip aštriai visoje Lietuvoje keliama problema dėl ES reikalavimų tiesioginėms išmokoms gauti – dėl naudmenų ir pasėlių laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose. Pasak J.Juškienės, nieko itin naujo čia nėra. Juk pasėliai deklaruojami ir žemėlapiai braižomi jau nuo 1996 metų. Sunkiau tiems, kurie iki šiol to nedarė, tačiau J.Juškienė mano, kad Žemės ūkio ministerija gražiai išsprendė šią problemą – žemėtvarkininkai nemokamai įbraižys laukų ribas žemėlapyje, o specialistai padės žemdirbiams užpildyti paraiškas. Taigi metodinė parama bus suteikta, todėl didesnių problemų kilti neturėtų. Svarbiausia, kad patys žemdirbiai nesuvėluotų ir laiku apsilankytų seniūnijose, nelaukdami gegužės. Jau per kovą ir balandį reikėtų susitvarkyti visus būtinus dokumentus. Ji įsitikinusi, kad ES iš žemdirbių nieko ypatingo nereikalauja, tik moko juos pačius pasirūpinti savimi, nežiūrint, ar ūkis stambus, ar smulkus. Tereikia pačiam viskuo domėtis, laiku kreiptis į seniūniją, į žemės ūkio skyrių ir priimti tam tikrą sprendimą. Yra iš ko rinktis, ar nori ūkyje dirbti, ar nori jį likviduoti – tereikia tik apsispręsti ir laiku susitvarkyti visus dokumentus.

Julija Juškienė supažindino su geriausiais Akmenės rajono ūkininkais. Pasak jos, tai labai darbštūs, žingeidūs, pažangūs žemdirbiai, puikūs, padorūs žmonės. Pirmąją vietą laimėjo Virginija ir Vladas Jagminai, kurie spėjo pasinaudoti ir SAPARD parama. Antroji vieta teko Reginai ir Antanui Čepams, trečioji – Genovaitei ir Domui Ščinčiukams. Jie visi verčiasi pienininkyste ir augalininkyste.

Buvę miestiečiai Virginija ir Vladas Jagminai ūkininkauja jau dešimt metų. Dabar jie dirba per 200 ha žemės, laiko karvių, augina runkelius, grūdus. Jie patys nėra žemės ūkio specialistai, bet jiems daug padeda rajono konsultantai, o darbus nudirbti padeda ir trys jų vaikai, dvi dukros ir sūnus (Vaidui 19 metų, Vilmai – 17, Jurgitai – 12). „Metų ūkio“ šventėje jie dalyvauja jau trečius metus. Šeima įsitikinusi, kad labai norėdamas ir kaimo žmogus gali surasti laisvą minutėlę šventei, pramogai, poilsiui. Keturiasdešimtmečiai sutuoktiniai į Europos Sąjungą žiūri ramiai ir su viltimi, kad bus geriau negu iki šiol.

Antanas Čepas tvirtai įsitikinęs, kad lietuviams Europos Sąjungos nėra ko bijotis, tegul jie mūsų ūkininkų baidosi. Šeimoje auga 11 metų dukra ir 10 metų sūnus. Jauna šeima sakosi prie žemės esanti pririšta, laisvo laiko nelieka. Antanas dėl to nenusimena, nes jam žemės ūkis – ne tik verslas, bet ir mylimas hobis, leidžiantis įgyvendinti įvairiausius norus ir fantazijas.

Varėnos rajono žemės ūkio skyriaus viršininkas Jonas Kalanta džiaugėsi, kad „Metų ūkio“ šventė tikrai graži, nes ūkininkai nori ne tik darbus dirbti, bet ir save parodyti, ir kitus pamatyti. Jonas Kalanta sakė, kad net ir vienos apskrities žmonėms trūksta progų susitikti, o čia susėda visi prie vieno stalo ir iš širdies pabendrauja.

Nežiūrint, kad Dzūkijos žemės nederlingos, pažangių ūkininkų ir čia netrūksta. Žinoma, čia auginami kiti augalai negu derlingose žemėse. Čia dera grikiai, miežiai, kvietrugiai, rugiai. J.Kalanta įsitikinęs, kad žemdirbiai Europos Sąjungoje tikrai neprapuls, nes jau ir dabar moka apginti savo interesus. Štai už 2003 m. grikių derlių supirkėjai siūlė labai mažą kainą, tačiau žemdirbiai nepasidavė, ieškojo kitų kelių ir laimėjo. Didelę dalį derliaus jie išvežė į Lenkiją, o dabar jau ir mūsų supirkėjai už grikius moka kur kas geresnę kainą. J.Kalanta džiaugėsi, kad būdami Europos Sąjungoje šio regiono ūkininkai gaus kompensacines išmokas kaip nenašių žemių šeimininkai. Kita vertus, jis akcentavo, kad žmonės yra tikrai nusipelnę gyventi geriau, nes jie ir nelabai dėkingomis sąlygomis sugeba sėkmingai dirbti ir gražiai gyventi. J.Kalanta pasididžiuodamas pristatė savo „pirmūnus“ – jie visi jauni, pažangūs, stiprūs ūkininkai. Pirmąją vietą pelnė augalininkyste besiverčiantis Gediminas Baublys, antrąją - diplomuotas inžinierius Česlovas Petruškevičius, trečiąją – Ričardas Sabaliauskas.

Pirmosios vietos laimėtojas Gediminas Baublys ūkininkauja jau 14 metų, dirba 70 ha žemės. Jaunas 36 metų ūkininkas Europos Sąjungos nebijo ir tikisi, kad tokių problemų, kurios kildavo iki šiol, jau tikrai nebebus. Jis mano, kad perspektyviausias ūkininkavimas jo gyvenime – dar prieš akis. G.Baublys sako, kad šiandien nenorėtų, jog jo vaikai dirbtų žemės ūkyje, tačiau tikisi, kad kol jie užaugs, žemės ūkis taps prestižiniu verslu ir dirbti žemę bus tikrai garbingas užsiėmimas.

Dėl žemėlapių, kuriuos teks įbraižyti, G.Baublys labai didelių problemų neįžiūri. Anot jo, kas bent kiek susigaudo žemėlapiuose, tai pajėgs su tuo uždaviniu susitvarkyti, tačiau jis pripažino, kad seni žemėlapiai kelia rūpesčių. Ten dar matosi senos buvusių kolūkių ribos, keliai, kurių seniai nebėra. Tokie dalykai trikdo, nežinia, kaip reikės įrodyti, kad tos ribos šiandien jau visiškai kitokios.

Pirmosios vietos laimėtojai Jadvyga ir Antanas Šatkauskai iš Plungės r. Žvirblaičių kaimo dirba 200 ha. Jų ūkis mišrus, laiko karvių, kiaulių, augina įvairių augalų, tačiau ketina daugiau dėmesio skirti pienininkystei, laikyti apie 100 karvių. Prieš 2 metus jie buvo laimėję antrąją vietą rajone. Antanas - melioratorius, tačiau nuo vaikystės ganė karves kolūkyje, mama – melžėja, taigi jam kaimo darbai – ne naujiena. Jadvyga – prekybininkė ekonomistė, miestietė iš prigimties, sakosi norėjusi jau ūkininkavimą baigti, tačiau kai jos sūnus panoro ūkininkauti, miestą ryžosi palikti ir rimtai verstis tik žemės ūkiu. Tačiau miesto ji labai pasiilgsta, ten nuvažiavusi, be vakaro namo nebegrįžta.

„Metų ūkio“ šventė Šatkauskams labai miela. Jie sakosi tokias šventes rengiantys ir Plungės rajone. Jadvyga Šatkauskienė yra aplankiusi daugelį ES šalių, taip pat Lenkiją, Latviją, Estiją. Europos Sąjunga didelio nerimo jiems nekelia, tačiau Jadvyga negali atsistebėti, kad Lietuvoje pieno ūkiui ir perdirbimui keliami daug didesni reikalavimai negu kitose šalyse.

Šventei pasibaigus, žemdirbiams norisi palinkėti kuo geriausios kloties kasdieniuose darbuose, sėkmingos pavasario sėjos Lietuvoje ir gero derliaus jau Europos sąjungoje.